Žiniasklaidos vaidmuo politinėje sistemoje

Politinę komunikaciją šiandien dažnai girdime įvardijant, kaip politinės valdžios instrumentą, esantį pagrindine priemone politikams, siekiant įvairiais atžvilgiais paveikti visuomenę: apsprendžiant jos politinę elgseną, telkiant bendraminčius, realizuojant politinius sprendimus, organizuojant ideologijas ir kt.
Politinė komunikacija, ypatingai šiandieninėje informacinėje visuomenėje, iškelia į paviršių pagrindines politinio gyvenimo situacijas. Informacijos priemonės, naujos komunikacijos galimybės bei žodžio laisvė, demokratinėje visuomenėje, įgauna didžiulę reikšmę realizuojant politinę įtaką bei valdžią. Šiandien žiniasklaida be perstojo teikia informacines paslaugas vartotojams, kuriems tai jau tapo įprasta ir neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip teikia L. Bielinis1 - žiniasklaidos vartojimas tapo gyvybiniu poreikiu, pavirtęs „nuo gyvenimo neatsiliekančio ir jį stebinčio, vadinasi pažįstančio“ žmogaus bruožu. Visuomenė, per bendro žinojimo ir pajautimo galimybę įgyja bendrumo jausmą.
Taigi politinėje komunikacijoje žiniasklaidos priemonėmis plintanti informacija, įgauna labai svarbų vaidmenį tiek politikoje, siekiant kontroliuoti valdymo procesus, šiandien ypatingai įtakotiems žiniasklaidos, tiek ir patiems politikams, kaip valstybės veikėjams, siekiantiems susikalbėjimo su visuomene.
Šio darbo tikslas: išsiaiškinti žiniasklaidos vaidmenį Lietuvos politinėje sistemoje.
3. Išsiaiškinti žiniasklaidos daromą poveikį visuomenei.
Kuomet buvo oficialiai numestas sovietinis jungas, buvo priimtas Lietuvos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas, kuris garantavo laisvos ir demokratiškos spaudos egzistavimą. Žiniasklaidos sistema ėmė savaime vystytis ir plėtotis2.
Gana ilgai pagrindinis politinės informacijos šaltinis buvo spauda. Jau nuo XVI amžiaus pabaigos buvo pradėta spausdinti ir platinti įvairius naujienų rinkinius, o XVII amžiuje laikraščiai tapo pagrindiniu politinės komunikacijos instrumentu ir išlaikė šį vaidmenį iki pat XX amžiaus vidurio3. Du šimtus metų jie pranešdavo apie politinius įvykius, politinių institucijų darbą, reikšdavo politinę nuomonę, buvo partijų organizavimo ir ideologijos platinimo instrumentas. Laikraščiai buvo valdžios veiksmų kritikai ir jos rėmėjai. Per juos vyriausybė siekdavo informuoti visuomenę ir įtakoti viešąją nuomonę. Tokias politines funkcijas žiniasklaida yra išlaikiusi ir iki mūsų dienų.
Pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymą, žiniasklaida yra traktuojama, kaip tarpusavyje susijusių elementų visuma, tai yra: visuomenės informavimo priemonės (knygos, televizija, spauda, radijo programomis platinama spauda ir kt.); viešosios informacijos rengėjai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!