Kiekvienoje stabilioje politinėje sistemoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, atliekantys tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį. Itin svarbus čia vaidmuo tenka interesų grupėms ir politinėms partijoms, kurios tarpusavyje skiriasi veiklos tikslais ir metodais, įtakos valdžiai šaltiniais ir kitomis ypatybėmis. Tačiau šiame referate didžiausią dėmesį skirsiu politinėms partijoms. Partija- vienas iš pagrindinių šiuolaikinės visuomenės institutų, be kurių būtų neįmanomas atstovaujamosios demokratijos funkcionavimas. Nors jos tyrinėjamos jau beveik šimtą metų, politinių partijų kilmė, savybė ir vaidmuo politiniame procese iki šiol tebėra teorinių disputų objektas.
Etimologiškai partijos terminas kildinamas iš archajiškojo prancūziško veiksmažodžio „partir“, kuris reiškė „dalyti“ arba iš lotyniško daiktavardžio „pars“, kuris reiškia „dalis“. Šiuolaikinės partijos apibrėžiamos kaip formalios piliečių organizacijos, veikiančios viešajame gyvenime ir atstovaujančios specifiniams klasiniams, profesiniams ar ideologiniams interesams šiuolaikinėje konstitucinėje valstybėje ir kurių tikslas- dalyvauti rinkimuose, juos laimėti ir sudaryti vyriausybę.
Plačiąja prasme politinė partija- akivaizdžiai politinių tikslų siekianti visuomeninė struktūra, faktiškai padedanti formuoti ir išreikšti piliečių rinkėjų politinę valią. Siaurąja prasme, t.y. pagal PPPOĮ preambulę, politinė partija- tai įregistruotas, ne mažiau kaip 400 aktyviąją rinkimų teisę turinčių piliečių jungiantis susivienijimas, siekiantis padėti formuoti ir išreikšti piliečių interesus ir politinę valią bei turintis suvažiavime patvirtintą programą, statutą ir išrinktus vadovaujančius organus.
Tikrovė rodo, kad ne tik politinės partijos, bet ir kiti socialiniai dariniai vienaip ar kitaip padeda formuoti ir išreikšti piliečių interesus ir politinę valią. Todėl dėl politinių partijų sampratos aiškumo tikslinga išryškinti teisinius politinių partijų ir į jas panašių socialinių darinių skirtumus.
Politinės partijos apibrėžimas reikalauja istorinės perspektyvos. Partijos idėja yra daugialypė ir vystėsi dėl politinių, socialinių, ekonominių ir teisinių tikrovės pokyčių. Max Weber buvo vienas pirmųjų politikos sociologų, atkreipusių dėmesį į partijų istoriškumą. J. Blondel pastebėjo, kad nors „frakcijos“ ir „politinės grupės“ įvairiomis formomis egzistavo Senovės Romoje (patricijai ir plebėjai), viduramžių Italijos miestuose (gvelfai ir gibelinai), XVIII a. Švedijoje ( „skrybėlės“ ir „kepurės“) ir Anglijoje ( toriai ir vigai),...
Šį darbą sudaro 2416 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!