1. Žiemos palydų šventės.
P. Dundulienės knygoje „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“ rašoma, jog žiemos pabaigos šventės ir jų apeigos siekia senus pirmykštės žemdirbystės laikus. Jos buvo žinomos ne tik mūsų protėviams, bet ir daugeliui žemdirbyste besiverčiančių tautų. Kiekvienas švenčių papročių ir apeigų elementas turėjo gilią simbolinę bei maginę prasmę.
Žiemos palydų šventėse pagrindinis žemdirbių dėmesys buvo nukreiptas į apeigas, tariamai turinčias išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, taip pat magija suteikti jai derlingumo galią, kad pajėgtų gimdyti vaisius, duodančius žmonėms kasdieninę duoną. Tuo tikslu žilos senovės žemdirbiai atlikinėjo sudėtingas apeigas, kupinas magiškų veiksmų simbolikos ir pan.
7) laistymasis vandeniu;
8) būrimai.
Visiems patinka prisivalgyti - blynai, šiupinys su kruopomis, žirniais ir mėsa. Smagu pasistumdyti, pasilaistyti vandeniu, pasisuodinti nuodėguliais, pelenais ir t.t. “Užgavėnės susijusios su pavasariu, su derlingumu, su linais. Šitas pavasarinės šventės laikotarpis buvo siejamas su protėvių vėlėmis. Jos tiesiogiai daro poveikį derliui. Kadangi šiuo laikotarpiu aktyviai veikia vėlės (kaip ir per Adventą), galbūt tai yra laikas, kada jos gali iš sakralinio pereiti į žemiškąjį, žmonių gyvenamą pasaulį. Todėl ypač stengtasi neužkliūti joms be reikalo, būti tiesiog nepastebimiems” (laikraštis „Šiaurės Atėnai“, 1998 03 07).
1.2. Morės deginimas.
Žemaičių Užgavėnių karnavalui būdinga vežioti Morę. Ji - didžiulė pamėklė, aptaisyta moteriškais drabužiais, užtupdyta ant besisukančio ratu tekinio, užmauto ant vieno rogių pavažos stipino. B. Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ rašo: „Per šventes buvo rengiamos iškilmingos vaikštynės, kuriose, keršus jaučius pasikinkę, vežiojo kažkokią baidyklę arba maumą, lydimą daugybės palydovų, apsirengusių keistomis baisybėmis ir giedančių, muzikai pritariant, ypatingas giesmes.“ Ko gero, iš tų baidyklių palaipsniui atsirado Morė, kiti Užgavėnių persirengėliai. Jau minėtoje knygoje (p. 171-172) B. Buračas nurodo, kad „Kretingos apylinkės genčių, Kuršaičių ir daugely kitų kaimų per Užgavėnes buvo, o kai kur ir dabar tebėra paprotys rengti Mores. Morei aprengti ypatingų rūbų ar kitų dalykų nereikia. Paimama kokia palinkusio medžio pašliūža ar senų rogių pavaža,...
Šį darbą sudaro 6133 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!