Žiedas ir žydėjimas: lelija

 PROJEKTAS Žiedas ir žydėjimas LELIJA Mokyt. B. Paltanavičienė TRAKAI 2003 Baltoji lelija yra nuo senovės plačiai paplitęs šviesos simbolis, pirmiausiai religiniame mene, kaip tyrumo, nekaltumo ir mergystės simbolis ( ypač dažnai, vaizduojant Mariją, pvz: per arkangelo Gabrieliaus apsireiškimą) ; gal šiuo atveju čia susiejama su pirmykšte falo reikšme, kuri buvo priskiriama lelijai dėl atsikišusios piestelės. Lelija, kyšanti Kristui iš burnos, kai jis vaizduojamas kaip pasaulio teisėjas, simbolizuoja malonę. Biblijoje minima “ lauko lelija simbolizuoja begalinį atsidavimą Dievui. Be to lelija yra senovinis karaliaus simbolis ir net heraldikoje vaidina didžiulį vaidmenį, bet jos reikšmė čia kinta, taigi ji gali sietis su Dievo Motinos Marijos globa arba, dėl labai aiškaus žielapių skaičiaus su Švč. Trejybe. Dainose lelija darželio gėlė, kartais sutapatinama su tulpe, bet yra ir laukinių baltų vandens lelijų. Mūsų dainose, baltoji lelijėlė yra mergaitės simbolis ( kaip, baltasis dobilėlis yra bernelio simbolis) plačia geraja prasme: čia ir jaunatvė, ir grožis, ir nekaltybė. Epitetas balta šį simbolį dar daugiau sustiprina, nes balta spalva dainose reiškia gėrio ir grožio pradą. Jei dainoje paminėta lelija, reikalas eina apie mergelę, pvz: “ Mergele mano, jaunoji mano, baltoji lelijėle…” arba “ Ten vaikščiojo mergužėlė, balta graži lelijėlė, lelija, lelija” Tradicija yra labia sena, nes lelijos ornametą randame Lietuvoje iškastuose moterų krūtinės papuošaluose, kuruios archeologai priskiria pirmiems amžiaus po Kristaus metams. Kaimo audiniuose lelija yra mėgstamas motyvas, ypač suvalkiečių prijuostėse, būdingame moteriškame drabužyje. Kryžių ornamentikoje irgi dažnai užtinkame stilizuotas lelijas, iš jų apie kryžių sudaroma “ saulė ” ir pan. Jau viduramžių riteriams lelija buvo dorybės ir skaistumo simbolis. Marija, Marija, skaisčiausia lelija, Tu švieti aukštai ant dangaus. Palengvink vergiją, palaimink žmoniją Išgelbėk nuo priešo baisaus. Marija, Marija, skaisčiausia lelija, Tu švieti aukštai danguje, Tarp verkiančių marių, šių žemiškų karių, Parkrintančius stiprink ir vesk. Maironis Lelija krikščionybės tradicijoje skaistumo, tyrumo ir šviesos simbolis, kurį įprasmina balta žiedų spalva; tai Švč. Mergelės Marijos gėlė. Mariją su skaisčiausia lelija tapatina ir Maironis savo giesmėje. LELIJOS LIETUVIŲ POEZIJOJE Lelijos motyvų nemaža ir lietuvių poezijoje. Jas mini Petras Cvirka “rūtos numintos , rožės nuskintos, lelijos išlakštytos.” Taip pat “Mūsų seselė lelijoms kiemą šlavė”; “ Skaisti, graži kaip lelija”(Žemaitė); “ Pasirėdžius kaip kapinių lelija”; “Toli mano mergužėlė, balta graži lelijėlė” ir pan. Nemažai eilėraščių sukurta apie lelijas. LELIJA …Apkase naktis lietutis lyja… Nieko nesimato kelyje… Ko tu rymai, Marija, Marija, Kaip kapų baltoji lelija?... Kas tau liepė Verkti ir kankintis, Ir kareivį sūpauti sapne?... Juodos mintys – Liūdnos mano mintys… Nukryžiavo kruviną mane… Apkaso Tranšėjos – mano kryžius, Kulkos – mano kruvina gėla; O erškėčiais Vainikuoti ryžos Apkaso spygliuotoji viela… Ko sapne Pas nukryžiuotą, aklą, Kruviną kareivį danginais?... Ko tu rymai, Man apglėbus kakla Tarsi gulbė dviem baltais sparnais?... …O lietutis Ašaromis lyja… Nieko nesimato kelyje… …Aš ir tu, Marija, o Marija,- Tu kapų baltoji lelija… Eduardas Mieželaitis Šiame eilėraštyje Marija taip pat minima kaip lelija, tačiau čia ji – kapų lelija. Nuo senovės išlikusi lietuvių tradicija mirusiems nešti ant kapų lelijas, dažniausiai baltas. LELIJOS MIEGA Lelijos miega,- Nežadink jų. Nors vyturiai jau gieda ,- Vyturiai ne jų. Lelijos miega. Jų sapnas baltas – Tyliųjų vandenų, Karžygį jos sapnuoja Pasakų senų. Lelijos miega Bet vieną rytą – Drugiai virš jų skraidys, Lelijos švelnios Atmerk akis. Jų baltas žiedas pražydės, Jos tau vienam, Jos tau žydės! Ona Miciūtė Lelijos kaip ir rūtos simbolizuoja nekaltybę, todėl mergaitės, eidamos pas bernelius segdavosi į plaukus lelijas. VANDENS LELIJA Iš mėlyno vandenio gimusios Nuo balto mėnulio atskilusios, Neliesk dar manęs ašmenim. Dar noriu vilny paplaukyti, Į galmę įsiklausyti Ir dviese pabūt su naktim. Dar saulės neasižiūrėjau, Dar savo dainos nesudėjau Po vasaros pilnatim. Janina Degutytė LELIJOS Žvelgiu į aptingusią upę: Čia baltuoja – tarsi vėlai Nakčia pailsėti sutūpę – Vandens augalų angelai. Eduardas Mieželaitis Eilėraštyje „ Lelijos“ net nepaminėtas lelijos vardas (išskyrus pavadinimą), tačiau lelijos pavadinimas atskleidžiamas metafora „vandens augalų angelai“. Iš kur galime suprasti, kad būtent ši metafora perteikia lelijos prasmę? Tai mums parodo šio trumpo eilėraščio kontekstas ir pavadinimas. Kūrinio laikas – naktis „ Nakčia pailsėti sutūpę“. Naktis – mistinis paros metas. Naktį viskas aprimę „ Žvelgiu į aptingusią upę“, upė aprimusi, lyg apsigobusi tamsos skraiste, lyg sustingusi ir nereaguojanti į vėjo kvietimą šokiui, lyg lėtai besipriešinanti srovei. Naktinis upės vaizdas dar įspūdingiau atrodo, kai apšviestos mėnulio suspindi didžiulės, baltos gėlės – angelai. Kadangi lelijos siejamos su dieviškuoju pasauliu, galbūt todėl čia jos vadinamos angelais. Čia erdvė plati – upė, ji gali būti labai ilga ir plati, o kai ją gaubia naktis, ji tampa ir paslaptinga, mistiška, o gal ir svetima…

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!