Romualdas Rakauskas vienas iš lietuviškos fotografijos klasikų. Jo fotografijos yra ypač emocianalios ir švelnios. O visi jo svarbiausios fotografijų serijos yra nespalvoti. Klasiko R. Rakausko kūryba stipriai susieta su lietuvių fotografijos mokyklos reiškinių.
1964-1974 - netgi visą dešimtmetį fotografas fiksavo kiekvieną pavasarį, keliaudamas po visą Lietuvą, ir ieškant gamtos įkvėpimą. Keliaudamas po šalį jis įamžindavo romantiškus žmogus ir gamtos harmonijos vaizdus. O sugalvojo jis įamžinti šitą „Žydėjimą“ dirbdamas „Nemuno“ žurnalui. Jis užfiksavo viena tokį kadrą: baltame baltame nuo žydinčių obelų sode prie Nemuno, kur stovėjo viena porelė. Aišku nuotrauka buvo atsispaudinta, bet tik po keletų pavasarių sugalvojo, kad reikia jam pratęsti ir tuo užsiimti. Kaip pats Romualdas viename interviu minėjęs, kad žydėjimas Lietuvoje per savaitę iš Dzūkijos persikelia į Žemaitiją. Iš pradžių pražysta ievos, slyvos, vyšnios, bet jų fotografas daug nefotografavo. „. Va, kriaušės, obelys – karališkas žydėjimas – čia jau mano!“. Gėgužės pabaigoje jis sėsdavo į savo automobilį ir važiuodavo po miestelius ir kaimus. Dzūkijoje menininkas atrado daug žydinčių kriaušių nugriautų vienkiemių vietose, ten jis ir padarė daugiausia nuotraukų. Neretai juos pats ir surežisuodavo: paprašydavo po žydinčia obelimi papozuoti kaimo močiutę ar paleisdavo po pavasarinę pievą palakstyti savo dukrą.
Skaitant jo duota intervių, sužinojau, kad vaikystę ir senatvę yra lengviausia fotografuoti ir kūrti siūžetus. O jaunystė yra sunkiausia. Tai gi „Žydėjime“ jis sugalvojo parodyti vaikystę, jaunystę ir senatvę. Kaip supratau, vaikystėje ir senatvėje nekylo jokių problemų, nes vaikystė yra tyra ie nenuodeminga, o senatvėje jau neturi ką slėpti. Tais laikais buvo problema, merginos bijojo atvirumo ir savo tėvų, bei ką pagalvos, ką pasakys kaimynai. Jo žmona jį kartais gelbėdavo. Ji įkalbėjo kaimynės dukrą Saulę. O jos močiutė buvo smetoninė balerina, tai jų šeima buvo pakankamais meniška. Pirmasis fotografavimas buvo sudėtingas ir jei ne jo žmoga padėjusi, ir jei ne „Žydėjimas“ tai turbūt jis niekada nebūtų ėmesis aktų.
„Geriausias žmogaus dvasios lavinimas yra per gamtą – joje yra ir gyvybė, ir mirtis, ir tai sugyvena darnoje.“, sakė fotografas. Bet juk beveik visas „Žydėjimas“ yra surežisuotas, jame nekuriamas radikalus kontrastas, o tiesiog...
Šį darbą sudaro 705 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!