Romualdo Granausko kūrybos analizė

1. Daubaras — protagonistas, tėvas. Nemėgo ūkio darbų, nes jis meniškos prigimties. Paveikslas — abejingo, pikto, nedraugiško, bet iš tikrųjų kuklaus vyriškio, atsiribojusio nuo visuomenės.
2. Nemanau, kad veikėjas kaimo žmogus, nes jo visas kaimas bijojo. Veikėją galima vadinti kultūros žmogumi, bet ne kaimo bendruomenės, nes jis atsiribojo nuo kitų.
3. Kaimas jo „bijojo kaip bepročio“, laikė jį šiek tiek pavojingu ir keistu.
4. Ko gero, svarbios. Veikėjas parašė pareiškimą į kolūkį. Dėl kolektyvizacijos (pasibaigusi 1953 m.) darbuotojų produktyvumas ir motyvacija smuko. Tikėtina, kad tai žlugdė morališkai veikėją.
5. Akys menininko, kuris stebi žmones ir bando juos suprasti. Akys bendruomenės, kuri yra egoistiška, nes rūpinasi tik savimi. Nepasikeitė kaimo bendruomenės požiūris į Daubarą netgi po jo mirties, rašytojo tikslas priversti skaitytoją apmąstyti individo santykį su kaimo bendruomene.
6. Taip, keičia nuomonę, nes sužinome, kad iš tikrųjų Daubaras buvo meniškos prigimties, deja, bendruomenės nesuprastas žmogus.
7. Kiekvienas ieško tik savęs, tai liudija jų egoizmą ir egocentrizmą.
## Biografija
Romualdas Granauskas (g. 1939 m. balandžio 18 d. Mažeikiuose) – prozininkas, dramaturgas.
Baigė Sedos darbo jaunimo mokyklą, dirbo Skuodo laikraščio „Mūsų žodis” ir žurnalo „Nemunas” redakcijose, statybininku, šaltkalviu, radijo korespondentu, mokytojavo Mosėdyje.
Apsakymus pradėjo spausdinti 1954 m. Rinkiniuose „Medžių viršūnės” (1969 m.), „Duonos valgytojai” (1975 m.) kalba apie išeinančią senąją žemdirbių kartą, jos papročius, buitį, moralinį kodeksą. Bene svarbiausias R. Granausko kūrinys buvo apysaka „Gyvenimas po klevu” (1988 m.), kuri atkreipė visos visuomenės dėmesį. Gamta, istorija ir mitologija – visu tuo pasižymi brandžiausia apysaka „Jaučio aukojimas” (1975 m.).

[Skaityti daugiau]( )

## Kūrybos bruožai
R. Granauskas yra menininkas dviem veidais – ir archajiškas, ir modernus. Pagal kūrinių tematiką Granauskas būtų tradiciškiausias lietuvių kaimiškosios prozos kūrėjas, vaizduojantis žemdirbio pasaulį ir jo saulėlydį. Rašytojas sukūrė paminklą nykstančiam senajam kaimui, atskleidė agrarinės kultūros esmę, užčiuopė giliausias jos šaknis. Tačiau nuo etnografinių ir buitinių realijų į būties gelmę krypstanti kūryba jau reikalauja kitokios meninės kalbos.
R. Granausko tekstai kuria įsimintiną archetipinį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!