Lietuvių kalbos išplėstinis pamokos planas: Kirčiavimas

Moksleiviai jau yra išmokę daug kirčiavimo taisyklių, tereikia išmokti jas pritaikyti.
1. Priminti pagrindines kirčiavimo taisykles ir mokyti jas pritaikyti.
2. Pakartoti visų keturių kirčiuočių pagrindines taisykles.
3. Mokyti kirčiuoti, naudojant mokomąją kompiuterinę programą “Kirčiavimo treniruoklis”.
4. Priminti, kaip naudotis kirčiavimo žodynais.
BŪTINOS SĄLYGOS:
□ Kadangi ši pamoka įtvirtinamoji, praeitose pamokose turėjo būti detaliai išanalizuotos kirčiuotės, priesaginių ir priešdėlinių vedinių kirčiavimas, nekaitomų žodžių kirčiavimas.
□ Mokiniai turi mokėti naudotis mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, kirčiavimo žodynais.
PRIEMONĖS IR LAIKO PASKIRSTYMAS:
* Kompiuteriai.
* Mokomoji kompiuterinė programa “Kirčiavimo treniruoklis”.
* Kompiuterinės skaidrės.
* Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas.
* Kirčiuočių lentelės
 15 min.- kirčiavimo taisyklių kartojimas.
 10 min.- kirčiuočių lentelių analizė.
 20 min.- praktinis darbas, naudojantis mokomąja programa “Kirčiavimo treniruoklis”.
 2 min.- pamokos apibendrinimas.
 3 min.- namų darbų skyrimas ir paaiškinimas.
GRUPAVIMAS:
Prie vieno kompiuterio sėdės po 2-3 moksleivius.
Pamoka “Kirčiavimo taisyklių įtvirtinimas ir kirčiavimo pratybos”
PRASMĖS SUVOKIMAS:
Iš kompiuterinių skaidrių pakartojame pagrindines kirčiavimo taisykles.
Pagrindinės kirčiavimo taisyklės
I.Kirčiuoti trumpieji skiemenys žymimi kairiniu ` kirčio ženklu, pvz.:
Kitù
Galvà̀̀
Gerèsnis
Ràsti
À̀tneša
Filològas
II. Atviras skiemuo, kurio pagrindą sudaro ilgieji kirčiuoti balsiai a e, žymimi riestiniu kirčio ženklu, pvz.:
Pã̃-saka
Kã-sa
Kã-ras
Nẽ-ša
Žẽ- mė
Dẽ-da
Lẽ-das
III. Priešpaskutinio skiemens taisyklė
1. Jei vns. G. priešpaskutinis skiemuo kirčiuotas trumpas arba tvirtagalis, tai vns. Įn. be (-mi) ir dgs. G. kirtis nušoka į galą, pvz.:
laũką – laukù, laukùs
geležìnį – geležiniù, geležiniùs
dõsnų – dosniù, dosniùs
2. Jei vns. G. priešpaskutinis skiemuo kirčiuotas tvirtapradis arba nekirčiuotas, tai vns. Įn. ir dgs. G. kirtis nenušoka į galą, pvz.:
šáukštą – šáukštu, šáukštus
pãsaką – pãsaka, pãsakas
líepą – líepa, líepas
IV. Žodžio gale ilgieji kirčiuoti skiemenys žymimi riestiniu kirčio ženklu, pvz.:
Arklỹs
Kupė̃
Gyvulỹs
Grėsmė̃
Šalỹ
Vabalaĩ
V. Skiemenų, kurių pagrindą sudaro dvigarsiai, kirčiavimas.
1.Jeigu tariant žodyje kirčiuotą dvibalsį arba mišrųjį dvigarsį labiau pabrėžiamas pirmasis sandas, žymima dešininiu kirčio ženklu, pvz.:
áukštas
šáukštas
kálnas
délnas
2. Jeigu tariant žodyje kirčiuotą dvibalsį arba mišrųjį dvigarsį labiau pabrėžiamas antrasis sandas, žymima riestiniu kirčio ženklu, pvz.:
aũkštas
šaũkia
kal̃tas
kir̃tis
VI. Dgs. N. kirčiavimas.
1.Jei dgs N. kirčiuojamas gale, tai žymima dešininiu arba kairiniu kirčio ženklu, pvz.:
namáms
žąsìms
sausíems
gėlė́ms
voráms
2. Jei dgs. N. kirčiuojamas gale, tai ir dgs Vt. kirčiuojamas gale,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!