Žemės reforma Lietuvos ūkyje

Žemės reforma priimta vadinti valstybės vykdomą esminį ir visą šalį apimantį, žemės santykių pertvarkymą, kai keičiama žemės priklausomybė ir naudojimo tvarka. Paprastai žemės reformą iššaukia socialiniai poreikiai arba ekonominė pažanga, būtinumas pereiti į aukštesnį visuomenės raidos etapą. Šios valstybės priemonės padėdavo suvešėti naujiems daigams, atmetant senasias, atgyvenusias ūkininkavimo formas. Kartu buvo išsprendžiamos ir kaime neturinčių darbo žmonių ar bežemių problemos, teikiama parama sodybų statybai, kelių tiesimui, žemės kultūrinimui.Todėl bet kuri reforma turėjo didelį teigiamą poveikį žmonių veiklos aktyvumui, gyvenimo lygiui ir šalies ekonomikai.
atgavusioje Lietuvoje, greta kitų žemės ūkio įmonių susikūrė ir asmeniniai ūkiai. Asmeninis - pagalbinis ūkis formavo savarankiško nuo visuomeninio ūkio ūkio iliuziją. Pirmųjų tokių ūkių sėkmė priklausė nuo asmeninio – pagalbinio ūkio šeimininkų iniciatyvos. Tokie ūkiai 1986-1990 metais gamino apie 30 % visos žemės ūkio produkcijos. Formavosi vaizdas, kad asmeninis – pagalbinis ūkis gali gyvuoti savarankiškai. Tuo buvo paremti pirmieji reformos žingsniai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kaip įstatymų leidžiamąją galią turintis valdžios institutas, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas kaimo gyventojams plėtoti asmeninį ūkį ir valstybinės žemės apskaitoje įteisinti faktiškai šiam tikslui naudojamą žemės plotą, 1990-07-26 d. nustatė, kad kaimo vietovėse gyventojams žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Tai buvo pirmasis Lietuvos Respublikos valdžios teisės aktas bandantis spresti žemės naudojimą prie tuometinių kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių.
tiesimas ir žemės kultūrinimas, netinka apibūdinant paskutiniąją Lietuvos žemės reformą.
nutrauktus nuosavybės santykius. Uždavinio, sukurti pažangią pasulinę patirtį atitinkančias ūkininkavimo formas, panaudojant sukurtą turtą nebuvo keliama. Taip atsitiko todėl, kad sprendimą dėl kaimo pertvarkos priėmė ne žemės ūkio specialistai, o teisininkai ir turto susigrąžinimo siekiantys asmenys. Jų įtaka įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai pasireiškia iki pat šių dienų. Tai matome iš nuolat keičiamų pagrindinių įstatymų nuostatų, kurios vis daugiau iškreipia pradinių įstatymų idėją.
pasirengusiems ūkininkauti. 1993 metais ši nuostata sušvelninta, o naujos 1997-2000 metų redakcijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!