Lietuvos Statutai kaip Lietuvos konstitucionalizmo šaltinis

 Lietuvos Statutai kaip Lietuvos konstitucionalizmo šaltinis Įvadas Temos aktualumas. 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtinta nuoroda į XVI amžiuje priimtus 1529 m. Pirmąjį, 1566 m. Antrąjį ir 1588 m. Trečiąjį Lietuvos statutus parodo šiuolaikinės Lietuvos valstybės tęstinumo bei identiteto sąsają su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Ši nuoroda bei siekis atskleisti Lietuvos valstybingumą ir teisės tęstinumą lyg ir įpareigoja Statutų nuostatuose ieškoti modernaus konstitucionalizmo pradų. Darbo objektas. Darbe gilinamasi į konstitucionalizmo sampratą bei konstitucinių vertybių užuomazgas kiekviename iš Statutų. Taip pat aptariamas istorinis Statutų priėmimo kontekstas bei teisinė realybė, kurioje turi būti analizuojamos jų nuostatos. Darbo uždaviniai ir tikslai. Siekiant atkleisti konstitucionalizmo užuomazgas kiekviename iš Statutų, darbe keliami uždaviniai aptarti šiuos klausimus – konstitucionalizmo samprata; teisinės valstybės principas, demokratija ir žmogaus teisės kaip konstitucinės vertybės Pirmajame, Antrajame ir Trečiajame Lietuvos Statutuose; Trečiojo Statuto normų santykis su 1569 m. Liublino unijos postulatais, siekiant pabrėžti LDK valstybingumą; Statutų reikšmę Lietuvos šiuolaikinei teisei. Darbo tikslas – per įvardytus uždavinius pagrįsti Lietuvos statutų konstitucingumą. Darbe naudoti metodai. Pagrindiniai darbe naudoti metodai – lyginamasis, istorinis ir lingvistinis. Darbe lyginamos trijų Statuto redakcijų nuostatos, taip pat Statutų nuostatos su Liublino unijos postulatais, naudojant istorinį metodą apžvelgiama ir 1992 m. LR Konstitucijoje įtvirtinta nuoroda į Lietuvos statutus. Darbe naudojamas ir teleologinis metodas siekiant pabrėžti atskirų Trečiojo statuto normų reikšmę Abiejų Tautų Respublikos teisinėje tikrovėje. Svarbiausi naudoti šaltiniai. Darbe remtasi istoriniais teisės aktais – Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Statutų tekstais. Remtasi ir specialiąja teisine literatūra, iš kurių svarbiausia – ,,Lietuvos konstitucionalizmo istorija : (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1378 m. – 1566 m. – 1791 m. – 1990 m.“, (2016), Griškevič L., Machovenko J., Paužaitė-Kulvinskienė J., Vaičaitis V. A. 1. Konstitucionalizmo samprata ir šiuolaikinio konstitucionalizmo vertybės Konstitucionalizmas bendriausiąja prasme, kaip tai apibrėžia lietuvių kalbos žodynas, yra ,,politinė sistema pagrįsta rašytine konstitucija, konstituciniais valdymo metodais“. Visgi, šiuolaikinės rašytinės konstitucijos, kaip aukščiausios teisinės galios akto samprata, pradėjo formuotis tik XVIII a. pab. su pirmąja konstitucijų banga JAV, Prancūzijoje bei ATR, tačiau paties konstitucionalizmo ištakų galime ieškoti ir anksčiau išleistuose teisės aktuose, įskaitant ir Pirmąjį, Antrąjį bei Trečiąjį Lietuvos Statutus. Teisės mokslininkai, analizuodami konstitucionalizmo sampratą, supranta tai, kaip viršenybę valdovo galioms: ,,something that rules out Rex‘s case“ (Waluchov, 2018, p. 2). Paprastai, ši viršenybė politinei valdžiai pasireiškia tam tikrais valdžios ribojimo mechanizmais, nustatytais konstitucinės teisės aktų ir principų bei teisių ir laisvių garantijomis likusiai visuomenės daliai. Be valdžios apribojimo mechanizmų politinės galios priklauso išimtinai valdovui (Rex), jo valia tampa vieninteliu konstitucionalizmo šaltiniu. Todėl, valdovo suverenios galios apribojamos teisės aktais perkeliant dalį kompetencijos kitiems politinės valdžios organams. XVI a. išleisti Statutai nebuvo pirmasis bandymas kodifikuoti LDK teisę – pirmuoju bandymu laikytinas 1468 m. išleistas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kazimiero teisynas, taip pat tai nebuvo vienintelis valdovo galias ribojantis aktas – iki tol didieji kunigaikščiai leisdavo privilegijas, kuriomis suteikdavo vis daugiau teisių bajorams dalyvauti valstybės valdyme. Tačiau ,,siekiant įveikti teisės partikuliarizmą ir suvienodinti teisę, XVI amžiuje buvo išleisti Lietuvos Statutai (I – 1529 m., II – 1566 m., III – 1588 m.), kurie yra laikytini LDK teisės sisteminimo viršūne“ (Lankauskas, 2011, p. 72). Siekiant pilnai atskleisti konstitucionalizmo bruožus kiekviename iš Lietuvos Statutų, taip pat Statutų reikšmę šiuolaikinei Lietuvos konstitucinei teisei, pirmiausia, yra svarbu apibrėžti konstitucionalizmo sampratą ir išskirti vertybes, kurių pradų galima rasti Lietuvos Statutų tekstuose. Anot V. A. Vaičaičio ,,konstitucijos sampratą plačiausiai apibūdina

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!