Žemaitės gyvenimo ir kūrybos analizė

Žemaitė- originali, talentinga rašytoja. Ji pirmoji ir vienintelė kaimo inteligentė iš sodžiaus patekusi tiesiai į lietuvių literatūros klasikes. Savo literatūrinį pašaukimą Žemaitė pajautė dar jaunystėje, tačiau gyvenimo vėtyta ir mėtyta, plunksną į rankas pasiėmė tik gyvenimo saulėlydyje. Julija Žymantienė vaizdavo visą kas ją supo aplink, ką matė gyvendama Ušnėnuos. Ji vaizdavo beveik visas savo meto lietuviškas aktualijas, neretai inspiruotas periodinės spaudos, plačiau stabtelėdama ties kunigija, dvaru ar būdingiausiomis valstietijos ydomis. Būdama švietėja Žemaitė tikėjo, kad blogis nugalimas ir žmogus tobulėja, tačiau tikėjo daugiau teoriškai. Vaizdavo viens kitą auklėjančius ir neperauklėjančius veikėjus. Kūrinį komponavo iš kintančių laike ir vietoje, bet psichologiškai statiškų scenų, gyvų šnekamosios kalbos imitavimu. Detalizavo meniškiau nei bendrino, atskirus kūrinius versdama prasmės mįslėmis, įspėjamomis tik suvokus autorės manierą kalbėti užuominomis.
Tikrasis vardas Julija Baniuševičiūtė – Žymantienė. Gimė 1845 m Bukantėje (Plungės rj.) bežemių bajorų šeimoje. Vienintelė iš keturių dukrų buvo tėvų išleista mokytis. Mokėsi namie, giminaičių dvare Šėmuose. Nuo 1864 m tarnavo Džiuginėnuose pas dvarininkus Gorskius aukle ir kambarine. Čia iš altruizmo ištekėjo už Lauryno Žymanto, dvaro eigulio, buvusio baudžiauninko. Jai paprasčiausiai buvo gaila to mužiko, kuris buvo skriaudžiamas likimo. Šeima nuomojo ir dirbo iš pusės svetimas žemes, sunkiai vertėsi – bajoraitė nusigyveno ir suvalstietėjo. Apie 1886 m atsidūrė Ušnėnuose, vyro brolio ūkyje, Povilo Višinskio tėvų kaimynystėje. P. Višinskis padarė jai didelę įtaką, ne tik Žemaitei parūpindamas „Aušrą“, skatindamas rašyti, kurti, bet ir buvo jos kritikas, teoretikas, lektūros tiekėjas. Jo skatinama parašė pirmąjį savo apsakymą „Piršlybos:, kuris buvo išspausdintas „Tikrajame Lietuvos ūkininko kalendoriuje metams 1895“. Nepaisydama pajuokos, amžinai nesibaigiančių darbų ir vyro barnių, priekaištų daug rašė. Ušnėnuose gyveno ir kūrė iki 1900 m. Mirus vyrui buvo ekonome Putvinskio dvare, vėliau Puziniškyje, G. Petkevičaitės – Bitės tėvo dvarelyje. Nuo 1914 metų gyveno Bulotos namuose, įsijungė į jo vadovaujamo komiteto karo pabėgėliams šelpti veiklą. Vėliau su Bulotomis nuvyko į Petrogradą, 1916...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!