Vladimiras Iljičius Uljanovas, šiandien geriau žinomas savo pseudonimu Leninas, buvo politinis vadas, turėjęs didžiausią įtaką komunizmo įsitvirtinimui Rusijoje. Uolus Karlo Markso mokinys Leninas pradėjo politiką, apie kurią Marksas tik užsiminė. Anksti susidūręs su revoliucinėmis srovėmis, jis padėjo pagrindą socializmui, kurį toliau statė jo pasekėjas Stalinas. Lenino iniciatyva 1922m. įkurta Tarybų Sąjunga. Tik penketas valdymo metų, o nuveikti dideli darbai; ir geri ir visiškai atvirkščiai – labai kenksmingi. Lenino istorija apipinta legendomis. Jo gyvenimo biografija pateikiama vis skirtingai, klastojama. Šis variantas – tai gražus Lenino vaikystės ir jaunystės gyvenimo paveikslas su kiek aštresniais jo kilmės ir asmeninių reikalų aiškinimaisis pabaigoje.
Socializmas (lot. socialis- bendras, visuomeninis)- politinė doktrina, pasisakanti už socialinę lygybę ir teisingumą, visuomeninių grupių turtinės ir visuomeninės padėties sulyginimą, suartinimą. Socializmo idėja atsiranda siekiant palankių žmonėms, grupėms santykių ir sąlygų.
Pirmą kartą socializmo terminą pavartojo 1832m. prancūzų filosofas P. Leru. Jo nuomone, svarbiausia socialinės pažangos, ateities sąlyga yra visuomenės narių dorovė. Humaniški santykiai, pasak Leru, panaikins žmonių priespaudą ir varguomenę, atvers visiems laisvę ir bendruomenių savivaldą. Socializmo sampratos buvo ir yra įvairios: utopinis, patriarchalinis, krikščioniškasis, nacionalistinis, demokratinis ir kt.
Socialinė politika yra ekonominių, politinių ir kultūrinių priemonių visuma, skatinanti žmonių daugumos gerovę, socialinį teisingumą. Svarbi socialinės politikos priedermė - tobulinti žmonių bei jų bendrijų socialinius bei nacionalinius santykius, kuo geriau tenkinti jų materialinius ir dvasinius poreikius.
Socialinės politikos turinys, kryptingumas ir mastai priklauso nuo šalies ekonominės galios, valdžios socialinės prigimties bei jos politinės valios.
Liberalizmo iššūkį senajai viduramžių santvarkai rėmė ne tik labiausiai suinteresuotas prekybininkų ir pramoninkų elitas, bet ir dauguma eilinių žmonių-valstiečiai ir ypač samdomieji darbininkai. Pastariesiems buvo priimtina pagrindinė liberalizmo idealizmo idėja, kad visi žmonės iš prigimties yra laisvi, lygūs prieš įstatymą ir turi galimybę vystyti savo gabumus. Ne mažiau patraukli atrodė ir liberaliosios demokratijos nuostata, kurios nuoseklus įgyvendinimas samdomiesiems darbo žmonėms būtų atvėręs galimybę dalyvauti politikoje, siekti sprendimų, palankių darbininkijai.
Tačiau antroje XIXa....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!