Nuo Konstantinopolio iki Stambulo

 Įžanga Stambulas yra ypatingai senas miestas, kuris dienas skaičiuoja nuo 667 metų prieš mūsų erą, kai sekdami Delfio orakulo įsakymu megariečiai įkūrė šį miestą. Dabar Stambulas yra didžiausias Turkijos miestas (gyventojų – 11 372 613; plotas – 1 830 92 ) bei trečias pagal dydį pasaulio miestas, iki 1923 metų buvęs Turkijos sostine. Stambulas įsikūręs Bosforo sąsiauryje, patenka tiek į Europos, tiek į Azijos žemyną. Tai vienintelis metropolis, įsikūręs dviejuose žemynuose. Stambulo uostas žinomas pavadinimu Auksinis Ragas (Golden Horn). Tai ypatingas miestas, kuris traukė ir tebetraukia viso pasaulio žmones. Stambulas garsus ne tik savo praeitimi, bet ir dabar vykdomais projektais: 2010 metais taps Europos kultūros sostine, 1985 metais miesto istoriniai rajonai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Šiame referate bus gilinamasi į šio miesto augimą, svarbius politinius įvykius, apimančius nuo 330 metų – Konstantinopolio įkūrimo – iki dabar. Konstantinopolio istorija Miesto atsiradimo mitas. Viena legenda teigia, kad 7 a. pr. Kr. megariečiai, vadovaujami Byzo, išvyko ieškoti naujos vietos savo miestui įkurti ir pakeliui užsuko pas orakulą Delfuose (Stambulas, Keliautojų klubas), kuris pareiškė, kad naujasis miestas iškils “priešais aklųjų miestą”. Atvykę prie dabartinio Stambulo kranto jie susižavėjo apylinkių grožiu. O tuo metu kitoje kranto pusėje – Bosforo sąsiaurio Azijos dalyje – jau buvo gyvenvietė. Megariečiai nustebo, kodėl tie gyventojai nesikelia gyventi šiapus kranto ir pavadino juos aklais gamtos grožiui – šie žodžiai išpildė orakulo pranašystę, o krante iškilo naujas miestas Bizantiumas, pavadintas vado Bizo garbei. Konstantinopolio susikūrimas. 330 metais Konstantinas I pervadino ši miestą Konstantinopoliu savo garbei bei pavertė Rytų Romos imperijos sostine (kitaip vadinamos Bizantija). Buvo pradėta miesto renovacija. Konstantinopolis buvo vadinamas antrąja Roma, toks sulyginimas galimas dėl šio miesto istorinės reikšmės bei grožio (Jokimaitis et al., p. 10). Čia gyveno imperatorius, patriarchas, aukštieji valdininkai, žymūs mokslininkai, menininkai. Ypač svarbi Konstantinopoliui buvo prekyba: ją puoselėti galėjo dėl ypatingos savo geografinės vietos, nes miestas įsikūręs jūros ir sausumos kelių sankryžoje. Čia kryžiavosi svarbiausi prekybos centrai: „sostinės prekyvietėse buvo galima įsigyti kiniško šilko, indiškų prieskonių ir dramblio kaulo, vertingos medienos, kailių iš Šiaurės šalių ir įvairių kitokių prekių“ (Jokimaitis, p.10). Kol prekės iš Kinijos ar Indijos pasiekdavo Konstantinopolį ar kitą miestą, jos būdavo kelis kartus perparduodamos ir perkraunamos, o gabenamos tiek sausuma, tiek vandens keliais (Jokimaitis, p. 12). Pajamas iš prekybos naudojo gražinti ir plėsti miestui, buvo puošiami, statomi nauji pastatai. Dydžiu ir turtu šis miestas žavėjo tiek vietos gyventojus, tiek svetimšalius, joks kitas europiečiams žinomas miestas jam negalėjo prilygti (Jokimaitis, p.10). Miesto ypatingą grožį atskleidžia Benjamino iš Tudelos 1171 metų gruodžio užrašai (Vidurinių amžių chrestomatija, p. 129): „Aplink Konstantinopolio miestą susidaro 18 mylių kelio. Vieno miesto pusę juosia jūra, kitą – sausuma.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!