V.Krėvė „Skirgaila“ – I dalis  „Tarp dviejų pasaulių“ – krikščioniškasis pasaulis

I paveikslas. Du lenkų pasiuntiniai atvyksta atsiimti Volynės ir Podolės žemių, kurios kaip kraitis pažadėtos Jogailai. Jie nepatenkinti, kad Skirgaila nepriėmė kaip pasiuntinių.
Atvyksta į Skirgailos pilį atitaisyti klaidos: išreikalauti žadėtų Volynės ir Podolės kraštų kaip kraičio lenkų karalystei. Į vienuolio pasakymą, jog geruoju nieko nebus išgauta, atsako, kad turi išgauti tai, kas pavesta. H. Mazovietis piktinasi nederamai priimtas, Skirgailą vadina laukiniu valdovu....
Vadina Lietuvą laukine šalimi ir riteriško mandagumo neturinčia, vilko akimi į atvykusius žiūrinčia, nors yra pašventinta šventu krikštu, sako, kad lietuviai plėšrūs žmonės ir daugel teko nuo jų kentėti lenkų žemėms, galvoja, kad yra nepageidaujami svečiai.
Sako, kad lietuviai nedraugingi, niaurūs, nesukalbami žmonės, kurie baidosi krikščioniško veido, svarsto, kad lietuviams jie gali būti dar ir priešai ir galvoja, kad jei ko iš atkaklaus lietuvio geru neišgaunama, pravarčiau būtų kalaviju pamėginti.
Vienuolis pritaria, kad lietuviai nepakenčia kiekvieno, kuris tikrą Dievą garbina, nors šventu krikštu krikštyti, bet negali dovanoti, kad lenkai yra jų draugai.
5.Henrikas Mazovietis
Aiškėja tikslas, nes Jogailos pasiuntinys prasitaria apie „gudriausių lenkų karalijoje galvų“ sumanymą, kurio kol kas neatskleidžia, tik užsimena.
6.Jonas Skarbekas
Praneša, kad Skirgaila per prievartą sulaikė pilyje Lydos kunigaikštytę Oną Duonutę, kuri dabar laikoma kaip kalinė, nors yra pažadėta Mozūrų kunigaikščiui, ir pasiūlo gelbėti, nes Skirgaila nori ją paimti sau į žmonas, kad josios žemės neatitektų kitam.
7.Henrikas Mazovietis
Išgirdęs apie Skirgailos ketinimą vesti kunigaikštytę dėl žemių išlaikymo, įžvelgia naudą sau, nes galvoja, kad pasinaudos situacija ir pasieks savo tikslą, todėl piktai atremia lenkų riterių argumentus, jog Dievas liepia našlaites globoti ir gelbėti, sako, kad Lydos valdovė turi būti dėkinga Dievui, kuris skyrė jai misiją palaužti laukinio Skirgailos širdį ir padaryti iš nesukalbamo priešo palankų draugą lenkams ir šventajai bažnyčiai. Galvoja, kad už Lydos žemę lenkai gaus Volynę ir Podolę. Išgirdęs Jono Skarbeko baiminimąsi, kad Dievas nelaimina kerštingų sumanymų ir siekio skriausti moterį, sako, kad jei Viešpats patikėjo valstybės vairą, turi rūpėti ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!