Kas žmogų daro žmogumi ir kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries?

Žmogus, kaip teigia lietuvių kalbos žodynas, yra gyva, mąstanti, visuomeninė būtybė. Anot Williamo Goldingo, žmonijos ligos apraiškų reikia ieškoti kiekviename individe, nes žemieji žmogaus instinktai atitinkamomis sąlygomis išsikeroja ir viską užgožia. Tokiu būdu žmogus išties priartėja prie gyvūno būties. Vis dėlto, akivaizdūs skirtumai išlieka. Kas gi skiria žmogų nuo žvėries? Žmogaus prigimtis iš tiesų ganėtinai artima gyvūnui, tačiau turi du labai svarbius požymius, skiriančius žmogų ir žvėrį. Tai racionalus mąstymas ir moralė. Būtent šios savybės žmogų daro žmogumi.
Racionalus mąstymas, taisyklių nusistatymas bei įvairios tradicijos yra tai, kas simbolizuoja ribą tarp žmonių ir žvėrių. Gyvūnai įprastai elgiasi instinktyviai, yra valdomi tą akimirką užplūdusių norų. Tokiu būdu žvėrys lengvai papuola į kovas dėl išgyvenimo ir neretai jas pralošia. Asmenys, priimant sprendimus, yra linkę remtis savo sąmone, viską nuodugniai apmąstyti ir tik tuomet veikti. Ši savybė žmogų paverčia mąstančia, žmogiška būtybe ir atskiria jo būtį nuo žvėrių. Apie žmonių skirtį žvėrims ir kaip racionalus protas padeda išgyventi įvairiausiomis sąlygomis rašė ir XX a. romanistas, apdovanotas Nobelio literatūros premija – Williamas Goldingas, romane „Musių valdovas“. Ši knyga – tai alegorinis pasakojimas, susitelkiantis į dvi žmogiškąsias puses: kovą, vykstančią tarp taikos ir žiaurumo chaoso bei kovą, padedančią atskirti gėrį nuo blogio. Romane pasakojama apie tai, kaip grupė berniukų po lėktuvo katastrofos patenka į nepaprastai gražią negyvenamą salą. Iš pradžių juos vilioja romantiškas salos įsivaizdavimas, visus vienija draugystė ir viltis išgyventi, kurią simbolizuoja jų kūrenamas laužas. Tačiau greitai baimė, tamsa ir neapykanta įveikia sveiką nuovoką: pirmas pralietas kraujo lašas ištirpdo ribą tarp žmogaus ir žvėries. Kūrinyje įžvelgiama, kad ši riba yra išties menka. Kai vaikai romane tampa vis purvinesni, išorinis paveikslas pradeda atspindėti jų vidinį pasaulį. Augantis vaikų žiaurumas ir neapykanta ieško simbolio, kurį galėtų šlovinti. Dėl šios priežasties berniukai sumedžioja šerną, o galvą pasmeigia ant lazdos, taip palikdami auką jų susikurtam žvėriui. Taip sukuriami simboliai:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!