V. Krėvė "Skirgaila". Kelerio ir Onos Duonutės palyginimas

V. Krėvės dramos „Skirgaila“ antrojoje dalyje susitinka du veikėjai – Vokiečių ordino riteris Keleris, besisvečiuojantis Vilniaus aukštojoje pilyje ir toje pačioje pilyje įkalinta Mozūrų kunigaikščio sužadėtinė, kunigaikštytė Ona Duonutė. Veiksmas vyksta Vilniaus aukštojoje pilyje, kurios valdovas Lietuvos kunigaikštis Skirgaila. Jis politiniais ir asmeniniais sumetimais pilyje įkalinęs kunigaikštytę Oną Duonutę, kuri siekdama pasprukti iš valdingojo Skirgailos gniaužtų sudaro sutartį su vokiečių riteriu Keleriu. Pastarajam kunigaikštytės išlaisvinimas taip pat suteiktų daug naudos (pirma tik jo šaliai, vėliau jis kunigaikštyte susižavi ir jau atsiranda ir asmeninė nauda). Matome, jog abu veikėjai – tiek Ona Duonutė, tiek Keleris vienas iš kito gali gauti sau naudos, o tai rodo, jog galime juos vadinti vienas nuo kito priklausomais.
Ona Duonutė – geraširdė ir dievobaiminga, turinti savo nuomonę ir šiek tiek pasipūtusi. Ji nuolat pamini, jog yra „valdovo duktė, ne vergė“. Ji mano esanti „silpna ir gyvenimo nepatyrusi mergelė“, tačiau kai reikia apginti save ir įrodyti savo tiesą, pasirodo jos stiprioji asmenybės pusė. Netgi kalbėdamasi su pačiu Lietuvos kunigaikščiu gali išrėžti jam į akis: „Kas tau pasakė, kad aš nepanorėsiu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!