Vizija, misija

Postmodernusis pasaulis, besireiškiąs nuo septintojo XXa. dešimtmečio, yra spartus, koncentruotas, sudėtingas, kupinas netikrumo. Postmodernumas yra toks socialinis būvis, kai ekonominis, politinis, organizacinis ir net asmeninis gyvenimas organizuojamas pagal visai kitus nei modernieji principus. Filosofiniu ir ideologiniu aspektu pažanga telekomunikacijų srityje ir greitesnis, gausesnis informacijos plitimas sumenkina senąją tikrumo ideologiją, nes žmonės pradeda suprasti, kad galima gyventi ir kitaip. Net mokslo tikrumas praranda savo patikimumą, kadangi buvę nepaneigiami atradimai sutriuškinami naujų. Ekonominiu aspektu visuomenė yra gamyklų sistemos nuosmukio liudytoja. Postmodernus ūkis remiasi smulkiąja, o ne stambiąja gamyba, išsiplėtusia paslaugų sfera bei programine įranga, o ne įrengimais, sukurtu įvaizdžiu ir informacija, o ne gaminiais ir daiktais. Kintant gaminiams, kinta ir technologiniai pajėgumai: galima labai greitai ištirti rinkos pokyčius, todėl mažėja atsargų ir inventoriaus poreikis. Dėl to smarkiai mažėja įmonės. Pagrindiniu ekonomikos principu dabar tampa lankstus kaupimas, kadangi pelnas ima priklausyti nuo gebėjimo numatyti ir greitai reaguoti į kintamus rinkos reikalavimus.
Politiniu ir organizaciniu aspektu lankstumo ir reagavimo būtinumas reiškiamas decentralizuotais sprendimais, taip pat plokštesnėmis jų priėmimo struktūromis, siauresne specializacija, vaidmenų ir ribų išsklidimu. Postmoderni organizacinė struktūra primena judančią mozaiką: vaidmenys ir funkcijos nuolat kinta dinamiškuose tinkluose, kurie veikdami tarpusavy reaguoja į atsirandančias nenumatytas problemas ir galimybes. Asmeniniu aspektu šis restruktūruotas postmodernus pasaulis gali sukelti ir žmonių tarpusavio santykių, neturinčių kitų išorinių saugumo ir tęstinumo garantijų, tik tradiciją ar pareigas, krizę.1 Taigi norėdama atsakyti į šiuos postmodernizmo iššūkius, bet kuri organizacija privalo stebėti ir analizuoti aplinką, ieškoti būdų, kaip save realizuoti sparčiai kintančiame konkurenciniame pasaulyje, išnaudoti galimybes, numatyti pavojus, nuolat keistis, mokytis ir žvelgti į ateities perspektyvas. Kitaip sakant, organizacija, ypač jos vadovai, turi mąstyti strategiškai.
Strategija plačiąja reikšme suprantama kaip žmones bendrai veiklai jungianti sistema, turinti savo funkcionavimo tikslus ir priemones tiems tikslams pasiekti. Tai nustatymas, kaip ketinama naudoti organizacijos išteklius, siekiant išnaudoti galimybes ir sumažinti grėsmes organizacijai, kad būtų gauti norimi rezultatai.
1. Strategijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!