Vitaminų kokybiniai parametrai ir jų įtaka paukščių produktyvumui

Lietuvoje kaimo plėtrai atsiranda vis daugiau galimybių. Žemės ūkyje dirba daugiau nei pusė visų kaimo gyventojų. Šalyje ypač palanku plėtoti gyvulininkystę: tinkamos gamtinės sąlygos, gausu pašarų, didelė šios srities patirtis. Mėsos ūkis – viena prioritetinių Lietuvos žemės ūkio šakų, o paukštiena – viena pagrindinių mėsos rūšių.
argumentų, renkantis lesalų papildus yra paukščių augimas ir sveikatingumas.
Be paukštienos ir kiaušinių, iš paukščių papildomai gaunama plunksnų, pukų, žemės ūkis aprūpinamas vertingomis organinėmis trąšomis. Iš paukštininkystės pramonės atliekų gaminami pašariniai miltai, kuriais galima lesinti paukščius.
Gerai subalansuotas racionas turi didelės įtakos paukščių auginimui ir produktyvumui. Ne mažiau svarbus veiksnys yra paukščių sveikatos būklė. Gerai sveikatos būklei palaikyti ir kartu auginimui skatinti paukštininkystėje naudojamos natūralios biologiškai aktyvios medžiagos: įvairios žolės ir prieskoniai, eteriniai aliejai bei augaliniai ekstraktai. Šios medžiagos aktyvina virškinimo procesus paukščių organizme, stiprina imuninę sistemą, pasižymi baktericidinėmis bei dezinfekuojamosiomis savybėmis. Jos stabilizuoja žarnyno mikroflorą. Tas svarbu bendram paukščio sveikatingumui palaikyti. Vienas iš tokių preparatų yra „ Digestarom Gefliügel Premium – 1317 ”. Tai fitogeninis lesalų priedas virškinimui gerinti, maisto medžiagų pasisavinimui skatinti.
Paukščių produktyvumas
Paukščių dėslumas yra svarbiausias jų produktyvumo rodiklis. Dėsliųjų paukščių produktyvumą nusako sudėtų kiaušinių skaičius ir jų masė per metus. Mėsinėje paukštininkystėje dėslumas taip pat gana svarbus, nes nuo sudėtų kiaušinių skaičiaus priklauso, kiek gaunama mėsai auginamo prieauglio.
Dėslumas priklauso nuo aplinkos sąlygų, paukščių fiziologinės būklės, jų medžiagų apykaitos intensyvumo ir paveldėtų savybių. Vištų dėslumo paveldimumo koeficientas gana mažas, vidutiniškai 20 – 25 %. Taigi dėslumui didžiausios reikšmės turi aplinkos sąlygos.
Iš vienos vištos per metus vidutiniškai gaunama 200-250 kiaušinių, iš hibridinių ir rekordininkų – iki 300 ir daugiau. Kai kurios vištos per metus sudeda 365-370 kiaušinių. Putpelės per metus sudeda vidutiniškai po 250-300, antys – 130-170, kalakutės – 90-120, žąsys – 50-70 kiaušinių.
Pramoninėse fermose kiaušiniams dėti vištos laikomos dažniausiai vienerius metus. Po metų, kai jos būna 17-18 mėnesių ir jų dėslumas sumažėja iki 40-50 %,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!