Visuomenės sveikata

 1. Visuomenės sveikatos mokslas Pagal pasaulinė sveikatos organizaciją, visuomenės sveikata – tai mokslas ir menas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, prailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir psichinę sveikatą, rūpintis aplinkos sauga, kontroliuojant infekcines ligas, mokant individualios higienos, organizuojant medicinos bei slaugos tarnybas, anksti diagnozuojant ir gydant ligas, plečiant, tobulinant socialines tarnybas, garantuojančias, kad kiekvieno individo gyvenimo standartai sudarytų jam galimybes palaikyti sveikatą, taigi suteiktų teisę į sveikatą ir ilgą gyvenimą. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo raida prasidėjo 1970 metais. Tada kilo naujų idėjų apie pirminės sveikatos priežiūros, sveikatos mokymo svarbą, imta kritikuoti kasdieninio gyvenimo medikamentavimą. Šį požiūrį palaikė naujos žinios apie gyvensenos įtaką sveikatai. 1987 m. Alma Atos konferencijoje išsamiai išnagrinėta Pasaulinės sveikatos organizacijos priimta sveikatos koncepcija ir idėja apie bendrą sveikatos stiprinimo startegiją, pagal kurią bendromis medicininėmis bei kitų įvairių socialinių ir ekonominių sektorių pastangomis butų siekiama pagerinti gyventojų sveikatą. Alma Atos deklaracijoje iškelta nauja idėja apie pačių žmonių dalyvavimą stiprinant savo sveikatą. Daugelis Europos šalių pradėjo pertvarkyti sveikatos priežiūros organizavimą, remdamosi šia chartija.Priėmus šiuos principus, pradėjo formuotis nauja sveikatos samprata, turėjusi keisti sveikatos apsaugos specialistų požiūrį į ją. Ne tik sveikatos mokymas ir ugdymas, bet ir bendruomenės bei individo dalyvavimas savo pačių sveikatos priežiūroje, kaip ir gyvensenos bei aplinkos veiksnių poveikis sveikatai vertė keisti ne tik darbo organizavimą, bet ir specialistų žinias, politinius sprendimus, resursus. Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros strategija priimta 1995 m., o jau 1996 m. pradėta vykdyti pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo investicinė programa. Sveikatos strategijų plėtojimas Europoje iškėlė naują šiuolaikinį visuomenės sveikatos, kaip koncepcijos, supratimą. Tai požiūris, aplinkos pokyčius ir individualias profilaktines priemones siejantis su adekvačiomis gydomosiomis intervencijomis. Šiuolaikinis visuomenės sveikatos supratimas akcentuoja socialinių sąlygų svarbą iškylant sveikatos problemų, susijusių su gyvenimo būdu. Šiuolaikiniame visuomenės sveikatos moksle aplinka suvokiama ne tik kaip fizinė, bet ir kaip psichologinė bei socialinė. Taigi visuomenės sveikata gali būti apibrėžiama kaip daugelį visuomenės gyvenimo sričių apimanti sveikatos gerinimo veikla. Vienas išskirtinių šiuolaikinės visuomenės sveikatos bruožų – visos visuomenės, jos struktūrų bei individų atsakomybė už savo ir kitų sveikatą bei aktyvus dalyvavimas sprendžiant sveikatos problemas. Stiprinant visuomenės sveikatos priežiūrą, integruojantis į ES sveikatos sistemą, mažinant gyventojų sergamumą ir mirtingumą bei gerinant ir modernizuojant gyvenimo kokybę, tarp svarbiausių sveikatos sektoriaus prioritetinių tikslų yra sveikatos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimo nuostatų formavimas visuomenėje. 2.Visuomenės sveikatos veiklos strategijos Vienas iš pagrindinių dokumentų, nurodančių pagrindinės šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo kryptis, strategijas yra Pasaulio Sveikatos organizacijos parengta doktrina “Sveikata visiems XXI amžiuje”. Pasaulinėje Sveikatos Asamblėjoje 1977 m. buvo nuspręsta sukurti bendrą sveikatos strategiją, kuri iki 2000 m. garantuotų tokią žmonių sveikatą, kad jie galėtų gyventi socialiai ir ekonomiškai produktyvų gyvenimą. 1980 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) Europos regiono komitetas numatė bendrus sveikatos politikos tikslus ir uždavinius sveikatai Europoje pagerinti. 1984 m. buvo patvirtinta PSO Europos strategija „Sveikata visiems 2000“. Ši strategija ir politika apima poveikį gyvensenai, aplinkai, sveikatos priežiūros tarnyboms, taip pat skirta visiems visuomenės sluoksniams. „Sveikata visiems 2000“ strategijoje nurodyti ne tik geresnės sveikatos ir gyvenimo kokybės vizija, bet ir pateikiami būdai kaip tai pasiekti. Strategiją sudaro 38 tikslai, kurių pagrindiniai principai yra šie: 1. Sveikatą stiprinančios gyvensenos formavimas. Tai numatoma pasiekti, didinant pačių žmonių susirūpinimą savo sveikata, tobulinant sveikatos mokymą, institucijų, turinčių įtakos sveikos gyvensenos formavimui, bendravimą, didinant sveikos gyvensenos pasirinkimo galimybes. 2. Išvengiamų būklių profilaktika. Prioritetine grupe laikomos moterys ir vaikai. Pirmiausia šiai gyventojų grupei turi būti sudarytos visos sąlygos būti sveikiems garantuojant adekvačią pirminę sveikatos priežiūrą, nėščiųjų, perinatalinę, gimdyvių, kūdikių bei vaikų sveikatos priežiūrą. Būtina didelį dėmesį kreipti į nelaimingus atsitikimus, apsinuodijimus ir traumas bei jų padarinių mažinimą. Aprūpinti gyventojus tinkamos kokybės maistu ir geriamuoju vandeniu, garantuoti aukštą sanitarijos lygį. 3. Sveikatos priežiūros tarnybų veikla. Visiems žmonėms turi būti garantuojamas sveikatos priežiūros prieinamumas, kokybė, efektyvumas ir lygybė. Jau 1978 m. Alma Atoje priimtoje deklaracijoje buvo nuspręsta, kad norint perorientuoti sveikatos priežiūrą nuo gydomosios į sveikatą stiprinančiąją, pirmiausia būtina plėtoti pirminę sveikatos priežiūrą. Šiuo požiūriu didesnis dėmesys skiriamas sveikatos mokymui, ligų profilaktikai, pagalbos sau grupių palaikymui, sveikatos sistemos humanizavimui, pagalbai neįgaliesiems, sergantiems lėtinėmis ligomis. Iki šiol paplitusį sveikatos vertinimą ligų nebuvimu pakeičia daug platesnių sveikatos koncepcijų – sveikatos, kaip kasdieninio gyvenimo ištekliaus ir gyvenimo kokybės, vertinimas. „Sveikata visiems 2000“ strategijos įgyvendinimą stabdė nepakankamas politikų pasiryžimas siekti numatytų uždavinių, sunkiai įgyvendinamas bendradarbiavimas tarp sektorių, nepakankami sveikatos sektoriui skiriami fondai. 1998 m. kovo mėnesį vykusioje Pasaulinėje Sveikatos Asamblėjoje buvo priimta Pasaulinė sveikatos visiems XXI amžiuje politika. Kuriant šį dokumentą atsižvelgta į dramatiškus ekonominius, socialinius bei politinius pokyčius, įvykusius pasaulyje per pastaruosius 20 metų. „Sveikata visiems XXI amžiuje“ – tai „Sveikatos visiems 2000“ tęsinys, pagrįstas praeities laimėjimais, drauge mokantis iš klaidų. Naujajame dokumente, įgyvendinant sveikatos visiems politiką, ypatingas dėmesys kreipiamas į: • aukščiausių įmanomų sveikatos, kaip pagrindinės žmogaus teisės, standartų garantiją; • etikos normų pritaikymą, laikymąsi ir stiprinimą sveikatos politikoje, moksle ir tarnybose; • teisumą, lygybę ir solidarumą sveikatos atžvilgiu garantuojančios politikos ir strategijos įgyvendinimą; • lyčių lygybės klausimą formuojant sveikatos politiką ir strategiją . 3.„Sveikata visiems XXI amžiuje“ politikos tikslai Pasaulio Sveikatos Organizacijos dokumento „Sveikata visiems XXI amžiuje“ pagrindinė kryptis – sukurti visuotinį visapusišką sveikatos potencialą. Šią kryptį atitinka du pagrindiniai tikslai: • žmonių sveikatos priežiūra ir nuolatinė jos apsauga visą gyvenimą; • įvairių ligų, traumų atsiradimo bei sergamumo mažinimas. Dokumentas yra pagrįstas trimis pagrindinėmis moralinėmis vertybėmis: • sveikata – pagrindinė žmogaus teisė; • sveikatai gerinti organizuojamos šalių, žmonių grupių ir skirtingų lyčių teisumo ir solidarumo akcijos; • aktyvus asmenų, grupių, bendruomenių, institucijų, organizacijų ir sektorių dalyvavimas gerinant sveikatą. Europos regione yra suformuluoti 21 „Sveikata visiems XXI amžiuje“ politikos tikslai. Tikimasi, kad Europos šalys, tautos, miestai ir gyventojai pritaikys šiuos tikslus pagal vietines sąlygas, reikmes ir galimybes. 1 tikslas - bendradarbiavimas, siekiant gerinti Europos regiono gyventojų sveikatą. Iki 2020 m. šalių narių sveikatos skirtumai Europos regione turi būti sumažinti mažiausiai trečdaliu. 2 tikslas – sveikatos priežiūros teisumas Iki 2020 m. šiuo metu esantys socialinių ir ekonominių grupių sveikatos skirtumai visose PSO šalyse narėse turi būti sumažinti mažiausiai ketvirčiu, ypač gerinant sveikatos lygį skurstančiose šalyse. 3 tikslas – sveika gyvenimo pradžia. Iki 2020 m. būtina pagerinti visų regiono naujagimių, kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą, užtikrinat sveiką gyvenimo pradžią. 4 tikslas – jaunų žmonių sveikata. Iki 2020 m. jauni regiono žmonės turi būti sveikesni ir geriau suvokę savo vaidmenį visuomenėje. 5 tikslas – sveikas senėjimas. Iki 2020 m. žmonėms, vyresniems nei 65 metai, turi būti suteikta galimybė visiškai išnaudoti savo sveikatos potencialą ir aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime. 6 tikslas – psichikos sveikatos gerinimas. Iki 2020 m. turi būti pagerinta psichosocialinė žmonių gerovė ir užtikrinta įvairiapusiškesnė pagalba psichikos sveikatos problemų turintiems žmonėms. 7 tikslas – užkrečiamųjų ligų mažinimas. Iki 2020 m. užkrečiamųjų ligų žala sveikatai turi būti iš esmės sumažinta nuolatos vykdant programas, susijusias su visuomenės sveikatai didžiausią įtaką turinčių infekcinių ligų išnaikinimu ar jų plitimo apribojimu bei kontrole. 8 tikslas – neužkrečiamųjų ligų mažinimas. Iki 2020 m. mirtingumas, negalia bei priešlaikinis mirtingumas dėl pagrindinių lėtinių ligų visame regione turėtų būti kiek įmanoma labiau sumažintas. 9 tikslas – sužeidimų dėl prievartos ir nelaimingų atsitikimų mažinimas. Iki 2020 m. regione turėtų akivaizdžiai ir nuolatos mažėti sužeidimų, negalios ir mirčių dėl nelaimingų atsitikimų bei prievartos. 10 tikslas – sveika ir saugi fizinė aplinka. Iki 2015 m. regiono gyventojų fizinė veikla turi būti saugesnė, o sveikai kenksmingų teršalų kiekis neturi viršyti nustatytų tarptautinių standartų. 11 tikslas – sveikesnė gyvensena. Iki 2015 m. visi visuomenės nariai turėtų pasirinkti sveikesnę gyvenseną. 12 tikslas – alkoholio, narkotikų ir tabako žalos mažinimas Iki 2015 m. visose šalyse narėse turėtų būti akivaizdžiai sumažinta tokių sveikatai kenksmingų narkotinių medžiagų, kaip tabakas, alkoholis ir psichotropiniai vaistai, daroma žala. 13 tikslas – sveikatingumo judėjimai. Iki 2015 m. regiono gyventojams turėtų būti sudaromos didesnės galimybės gyventi sveikoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje namuose, mokykloje, darbovietėje bei vietos bendruomenėje. 14 tikslas – daugelio sektorių atsakomybė už sveikatą. Iki 2020 m. visi sektoriai turi pripažinti ir prisiimti atsakomybę už sveikatą. 15 tikslas – integruotas sveikatos sektorius. Iki 2010 m. regiono gyventojams turėtų būti laisvai prieinama į šeimą ir bendruomenę orientuota pirminė sveikatos priežiūra, kurią remtų lanksti ir atsakinga ligoninių sistema. 16 tikslas – sveikatos priežiūros kokybės valdymas Iki 2010 m. šalys narės turėtų užtikrinti, kad sveikatos sektorius, nuo gyventojų reikmėmis paremtų programų iki individualios ligonio priežiūros klinikiniu lygiu, bus orientuotas į sveikatos priežiūros rezultatus. 17 tikslas – sveikatos tarnybų finansavimas ir išteklių paskirstymas. Iki 2010 m. šalims narėms reikėtų turėti nuolatinius sveikatos apsaugos sistemoms skirtus finansavimo ir išteklių paskirstymo mechanizmus, pagrįstus vienodų galimybių, veiksmingo lėšų panaudojimo, solidarumo ir optimalios kokybės principais. 18 tikslas – žmonių išteklių sveikatos reikmėms. Iki 2010 m. visos šalys narės turėtų pasiekti, kad sveikatos ir kitų sektorių profesionalūs darbuotojai būtų įgiję pakankamai reikiamų žinių, įgūdžių ir požiūrių, reikalingų siekiant saugoti ir stiprinti sveikatą. 19 tikslas – mokslo žinios - sveikatai. Iki 2005 m. visos šalys narės pasiremdamos sveikatos moksliniais tyrimais, informacijos ir ryšių sistemomis, turėtų užtikrinti geresnį žinių apie „sveikatą visiems“ įsisavinimą, efektyvesnį jų perteikimą ir skleidimą. 20 tikslas – partnerių telkimas sveikatos tikslams siekti. Iki 2005 m. „Sveikatos visiems“ politikai įgyvendinti į sveikatingumo sąjungas ir draugijas turėtų būti įtraukiami visuomeniniam ir privačiam sektoriui bei visuomenei atstovaujantys individai, grupės ir organizacijos. 21 tikslas – sveikatos visiems politikos ir strategijos Iki 2010 m. visos šalys narės turėtų būti sukūrusios ir įgyvendinusios „Sveikatos visiems“ politikas šalies, regiono ir vietos mastu, o šias iniciatyvas remtų atitinkamos institucinės infrastruktūros, vadybos procesai bei naujoves palaikanti vadovybė. 4.„Sveikata visiems XXI amžiuje politikos“ įgyvendinimas Lietuvoje Lietuva yra tarp pirmųjų Europos šalių, priėmusi visus svarbiausius sveikatos politikos dokumentus. Įgyvendinant Pasaulio Sveikatos Organizacijos strategiją „Sveikata visiems XXI amžiuje“ 1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos seimas patvirtino Lietuvos sveikatos programą. Remiantis prioritetinis Lietuvos gyventojų sveikatos problemomis, numatyti pagrindiniai Lietuvos sveikatos politikos tikslai. Įgyvendinant politiką planuojama: • sumažinti gyventojų mirtingumą ir pailginti vidutinę būsimo gyvenimo trukmę; • garantuoti sveikatos santykių teisumą; • gerinti gyvenimo kokybę. Lietuvos sveikatos programą papildo specialiosios programos, kurias, vadovaudamiesi prioritetinėmis sveikatinimo veiklos kryptimis, rengia ir prireikus tikslina Sveikatos apsaugos ministerija kartu su kitomis ministerijomis. 1996 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė šioms valstybinėms programoms: • AIDS profilaktikos, • Alkoholio kontrolės, • Kūdikių ir vaikų iki 3 metų mitybos gerinimo, • Psichikos ligų profilaktikos, • Sveikatos priežiūros kokybės garantavimo, • Sveikatos propagandos, • Sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos, • Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos, • Traumatizmo profilaktikos, • Tuberkuliozės profilaktikos, • Vaikų dantų ėduonies profilaktikos, • Lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programą yra siekiama aktyvią sveikatos politiką orientuoti į ligų prevenciją, visuomenės sveikos gyvensenos ugdymą, sveikatos išsaugojimą, gerą sveikatinimo veiklos kokybę ir racionalų išteklių panaudojimą. Toliau reformuojant visuomenės sveikatos sistemą, pastaraisiais metais tobulinama visuomenės sveikatą reglamentuojanti teisinė bazė, aktyviai vykdomas visuomenės sveikatos ugdymas, stiprinama visuomenės sveikatos sauga, plečiama informacijos ir greito reagavimo į grėsmę visuomenės sveikatai sistema, skatinamas specialistų profesinis tobulinimas. Ypač daug dėmesio skiriama vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir gerinimui. 2003 m. parengta ir 2004 m. Vyriausybės patvirtinta sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarka. Lietuvos mokyklose jau dirba visuomenės sveikatos priežiūros specialistai arba bendruomenės slaugytojai, išklausę specialią sveikatos ugdymo programą. Parengta ir Vyriausybės patvirtinta Valstybinė ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės 2003 – 2008 metų programa. Vykdant ankstesnę ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės programą, buvo organizuota ŽIV infekuotų ir AIDS sergančių asmenų dispanserinė sveikatos priežiūra; 2003 m. išvengta AIDS protrūkių. Remiantis PSO rekomendacijomis, efektyviai gydomos ir kitos lytiškai plintančios ligos, vykdoma ŽIV infekuotų asmenų antivirusinės terapijos stebėsena. 1 pav. ŽIV diagnozės Lietuvoje per metus nuo 1988 m. iki 2004 m. 2003 m. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004 – 2008 m. strategiją, kurios svarbiausias tikslas – mažinti narkomanijos plitimą nustatant ir įgyvendinant pagrindines valstybės politikos gaires ir veiklos kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, kad būtų užtikrintas valstybės ir visuomenės nacionalinis saugumas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės bei gripo epidemiologinės priežiūros ir kontrolės 2003 – 2006 m. programos skirtos užkrečiamųjų ligų prevencijos, priežiūros ir kontrolės priemonėms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje įregistruojamos naujos ar vėl suaktyvėjusios pavojingos ir ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, Lietuvoje sukurta veiksminga užkrečiamųjų ligų nustatymo, stebėjimo ir kontrolės sistema, užtikrinanti šalies gyventojų apsaugą nuo minėtųjų ligų įvežimo ir išplitimo. 2003 m. Lietuva išliko SŪRS (sunkaus ūmaus respiracinio sindromo) epidemijos atžvilgiu šalis. Įgyvendinama valstybinė psichikos ligų profilaktikos programa. Siekiant išvengti krizinių situacijų ir mažinti veiksnių, skatinančių savižudybes, skaičių, pradėta įgyvendinti Savižudybių prevencijos 2003 – 2005 m. programa, įgalinanti teikti pagalbą krizių ištiktiems asmenims, jų šeimos, artimos aplinkos nariams ir visuomenei. Vykdant tęstines Valstybės tabako ir Valstybės alkoholio kontrolės programas 2003 m. parengta ir 2004 m. Vyriausybės patvirtinta Privalomojo paskaitų kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai tvarka. Sėkmingai įgyvendinamos Valstybinė traumatizmo profilaktikos 2000 – 2010 m. programa ir Valstybinė tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2003 – 2006 m. programa. Patvirtinta Valstybinė vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003 – 2010 m. programa. Siekiant užkirsti kelią vis labiau plintančioms onkologinėms ligoms, gerinama šių ligų diagnostika ir vykdomos įvairios profilaktinės priemonės. Per pastaruosius metus daug padirbėta, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamesnės, ypač kaimo gyventojams. Įgyvendinant Lietuvos sveikatos programą ir plėtojant pirminę sveikatos priežiūrą, buvo renovuojami, aprūpinami būtina medicinos įranga ir transportu bendrosios praktikos gydytojų kabinetai. Gerėjantis aprūpinimas ir kylanti bendrosios praktikos gydytojų kvalifikacija leidžia diagnozuoti ligas ankstyvosiose stadijose. Artimiausi laikotarpio prioritetai: 1. Visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, sveikatos stiprinimas, ugdymas, ligų prevencija; 2. Sveikatos priežiūros, sveikatos sistemos restruktūrizavimas; 3. Farmacijos sektoriaus veiklos gerinimas, vaistų politika; 4. Medicinos darbuotojų darbo užmokesčio didinimo politika. 5.Praktinis pavyzdys: Visuomenės sveikatos problema - rūkymo paplitimas Lietuvoje Remiantis 1994 metais pradėto vykdyti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis nustatytas nuolatinis rūkymo paplitimo didėjimas. Tik 2002 metais pirmą kartą pastebėtas nežymus rūkymo paplitimo sumažėjimas. 1994 - 2002 metais daugiau nei dvigubai padaugėjo rūkančių 20-64 metų amžiaus moterų: nuo 6,3 iki 12,8 proc. Iki 2000 metų daugėjo rūkančių vyrų, ir 2000 metais jų rūkė 51,2 proc. 2002 rūkančių vyrų skaičius buvo kaip ir 1994 metais, t.y. 43,7 proc. Grabauskas V. ir kt. 2003 [6]. * p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!