Kursiniai darbai

Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena

9.6   (3 atsiliepimai)
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 1 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 2 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 3 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 4 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 5 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 6 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 7 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 8 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 9 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 10 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 11 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 12 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 13 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 14 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 15 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 16 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 17 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 18 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 19 puslapis
Visuomenės sveikatos studentų žinių apie rūkymą sąsajos su sveikatos elgsena 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDENTŲ ŽINIŲ APIE RŪKYMĄ SĄSAJOS SU SVEIKATOS ELGSENA Kursinis darbas KAUNAS, 2006 ĮVADAS 3 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 4 LITERATŪROS APŽVALGA 5 Rūkymo paplitimas 5 Rūkymo žala 6 Žalingo įpročio atsisakymas 8 Tabako kontrolę reglamentuojantys įstatymai 8 Žinių apie rūkymo žalą sveikatai sąsaja su sveikatos elgsena 9 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 11 REZULTATAI 12 Bendra informacija 12 Žinių ir nuostatų įvertinimas apie sveikatai žalingą įprotį (rūkymą) 12 Žalingo sveikatai elgesio paplitimo vertinimas 15 IŠVADOS 17 ĮVADAS Tabako rūkymas yra vienas labiausiai paplitusių žalingų įpročių pasaulyje, tiesiogiai susijęs su rimtais sveikatos sutrikimais. Pasaulyje atliktų mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia šio žalingo įpročio paplitimą įvairiose amžiaus grupėse, nepriklausomai nuo lyties. Remiantis Pasaulio banko duomenimis, šiuo metu pasaulyje apie 1,3 milijardo žmonių rūko ir 4,9 milijono žmonių nuo to kasmet miršta. Tai leidžia rūkymą vertinti kaip vieną iš 10 pavojingiausių veiksnių žmogaus gyvybei [1,2.]. Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta per septynis tūkstančius tiek vyrų, tiek ir darbingo amžiaus moterų [3.] Tokie duomenys suteikia galimybę pažvelgti į šią problemą kaip į ypač aktualią ir įpareigoja visuomenę adekvačiai reaguoti į rūkymo paplitimą bei su sveikatos elgsenos korekcija susijusių prevencinių programų plėtrą. Dažnai rūkantis medikas sukuria klaidingą įvaizdį: stebint tokią elgseną visuomenėje gali susiformuoti pozityvus, vienareikšmis, tačiau klaidingas požiūris – rūkymas nėra žalingas sveikatai. Taigi medikų žinios ir elgsena turi atitikti tam tikrus standartus. Žalinga sveikatai elgsena turėtų būti mažiau paplitusi tarp tų asmenų, kurie yra tiesiogiai susiję su sveikatinimo programomis, sveikatos politikos kūrimu bei tiesioginiu kontaktu su pacientais. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje vyksta tabako kontrolės, rūkymo prevencijos bei pagalbos norintiems mesti rūkyti programos. Norintys mesti rūkyti randa nemažai informacijos ne tik internete, bet ir televizijoje bei spaudoje. Taip pat jie gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, kurie, susipažinę su veiksmingiausiais būdais, padeda atsisakyti žalingos sveikatai elgsenos, tokiu būdu mažindami tiek socialinės, tiek ekonominės žalos padarinius visuomenei. Kauno medicinos universitetas betarpiškai susijęs su daugelio prevencinių programų, būsimų bei esamų medikų ugdymu šia tema. Baigę Kauno medicinos universitetą asmenys turi bazines žinias, susijusias su priklausomybių prevencija bei galimybe suteikti kvalifikuotą pagalbą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Visuomenės sveikatos fakulteto studentai išklauso paskaitas susijusias su sveikatos stiprinimu bei žalingos elgsenos plitimo prevencija; tai suteikia jiems tam tikras žinias bei kompetencijas. Nuo bazinių žinių kokybės bei suformuoto požiūrio į žalingos elgsenos korekciją dažnai priklauso prevencinių programų sėkmė bei tęstinumas. Suteiktų žinių ir suformuoto požiūrio vertinimas bei testavimas - viena iš plačiai diskutuojamų pasaulio mokslininkų temų. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Tikslas – ištirti žalingos sveikatai elgsenos (rūkymo) paplitimo tarp KMU VSF II ir IV kursų studentų sąsajas su turimomis žiniomis. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti rūkymo paplitimą KMU VSF II ir IV kursų studentų tarpe. 2. Įvertinti KMU VSF II ir IV kursų studentų žinias apie rūkymą. 3. Įvertinti veiksnius, skatinančius žalingą elgseną (rūkymą). 4. Įvertinti KMU VSF II ir IV kursų studentų požiūrį į rūkymą. LITERATŪROS APŽVALGA Rūkymo paplitimas Šiuo metu pasaulyje apie 1,3 milijardo žmonių rūko ir 4,9 milijono žmonių nuo to kasmet miršta [4]. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse tabako surūkoma vis mažiau. Vakarų Europos šalyse ir JAV rūko 24 – 30% gyventojų. Besivystančiose ir kai kuriose Rytų Europos šalyse rūkalių daugėja (rūko daugiau nei 50% vyrų). Numatoma, kad po 10 – 20 metų išsivysčiusiose pasaulio šalyse rūkys 15 – 20% gyventojų. Pradėjus vykdyti tabako kontrolės programas, Vakarų Europos šalyse nuo 60 iki 6 – 8% sumažėjo rūkančių gydytojų, o Pietų ir Rytų Europos šalyse rūko 30 – 50% gydytojų. JAV rūkantis gydytojas – retenybė. O besivystančiose pasaulio šalyse rūko iki 60% gydytojų vyrų ir iki 16% gydytojų moterų [5]. Bendrasis rūkalių skaičius išsivysčiusiose pasaulio šalyse labai sumažėjo, tačiau vis dar rūko apie 80% neturtingiausio socialinio sluoksnio žmonių [5]. Pusė rūkančiųjų ateityje neišvengiamai mirs nuo ligų, kurias sukelia tabakas. Prognozuojama, kad 2030 metais nuo rūkymo mirs vienas iš šešių suaugusiųjų. Nors beveik 70% šių mirčių įvyksta besivystančiose šalyse, rūkymas vis dar lieka pagrindine sveikatos problema Europoje. Tai yra antra mirties priežastis pasaulyje ir pirmaujanti mirties priežastis tarp tų, kurių galima išvengti [4]. Bendrasis rūkalių mirtingumas yra 1,7 karto didesnis už nerūkančiųjų mirtingumą. Įvairių autorių duomenimis, rūkimas iki 10 – 25 metų sutrumpina gyvenimo trukmę. Vidutiniškai nerūkantys žmonės gyvena 7,5 metų ilgiau. Rūkantiems anksčiau atsiranda senatvės požymiai (veido odos raukšlės, lytinės funkcijos sutrikimą ir kt.) [5]. Tabakas yra vienas pagrindinių priešlaikinių mirčių veiksnių ir Europos Sąjungos šalyse, kur kasmet nuo jo sukeliamų ligų miršta daugiau nei pusė milijono žmonių (visoje Europoje mirčių priskaičiuojama daugiau nei 1 milijonas kasmet). Yra apskaičiuota, kad 25% visų vėžio sąlygotų ir 15% visų mirčių gali būti įtakotos rūkymo [6]. Lietuvoje rūkymo sukeltų mirčių skaičius siekia apie septynis tūkstančius mirčių kasmet (tai sudaro 20% bendrojo mirtingumo), iš jų daugiau kaip trys ketvirtadaliai – darbingo amžiaus vyrai [7]. 1994 metais pradėtas vykdyti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas fiksavo nuolatinį rūkymo paplitimo didėjimą. Tik 2002 metais pirmą kartą užfiksuotas nežymus rūkymo paplitimo sumažėjimas [8]. Lietuvoje nuo 1995 metų visi Kauno medicinos universiteto studentai išklauso rūkymo prevencijos ir pagalbos metantiems rūkyti kursą [4]. Per dešimtmetį kasdien rūkančių moterų skaičius išaugo nuo 6,3 proc. iki 14,2 proc. Tarp vyrų rūkymo paplitimas didėjo iki 2000 m., vėliau pradėjo mažėti. 2004 m. rūkė 39,4 proc. vyrų. Didžiausi rūkymo paplitimo pokyčiai nustatyti jauniausiose amžiaus grupėse. Labiausiai sumažėjo rūkančiųjų tarp aukštojo išsilavinimo vyrų (12 proc.), todėl rūkymo paplitimo skirtumai tarp vyrų, turinčių skirtingą išsilavinimą, padidėjo. Rūkančių moterų dalis padidėjo visose išsilavinimo grupėse [9]. Remiantis Z. Javtoko, A. Goštauto, K. Žagmino atliktu „Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos žinių, elgsenos ir įpročių tyrimu“, rūkymo paplitimas tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų yra žymiai mažesnis, lyginant su žemesnį išsilavinimą turinčiais žmonėmis [10] . FINBALT studijos duomenimis, 2002 metais 20–24 metų amžiaus grupėje reguliariai rūkė 33,8 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų (8). 2000 m. Atliktos Kauno miesto universitetų studentų apklausos metu nustatyta, jog reguliariai rūkė 29,5 proc. pirmojo kurso vaikinų ir 18,8 proc. merginų (9). Kitose šalyse atlikti tyrimai rodo panašią tendenciją. Reguliariai rūko 19 proc. Lenkijos universiteto medicinos studentų, o rūkymo paplitimas bendrojoje populiacijoje – 33 proc. [7]. Medikų rūkymas sukuria nežalingumo įspūdį ir tikrai nemažina pacientų rūkymo įpročių paplitimo. Australijoje atliktos studijos duomenimis, ypač žemesnio socialinio sluoksnio rūkantiesiems, matantiems rūkančius gydytojus, susiformuoja klaidinga nuomonė, kad rūko dauguma gydytojų. Iš tikrųjų Australijoje rūko tik 9 proc. vyrų ir 4 proc. moterų, o medikų rūkymo paplitimas yra vienas mažiausių pasaulyje. Medikų rūkymas svarbus ne tik dėl to, jog rūkantys medikai savo pavyzdžiu daro neigiamą įtaką pacientams ir visuomenei, bet ir todėl, kad rūkantys medikai mažiau domisi tabako keliama žala sveikatai, mažiau turi žinių apie pasyvaus rūkymo žalą bei apie pagalbą metantiems rūkyti [7]. Rūkymo žala Tabako rūkymas siejamas su dešimtimis mirtinų ligų. Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti A grupės kancerogenai [8]. Jis yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantys dažniau serga 25 ligomis ir dėl to praranda vidutiniškai 5–8, o vidutinio amžiaus vyrų (35–59 metų) grupėje – 20–25 produktyvaus gyvenimo metus. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusiųjų ir nemetusiųjų rūkyti miršta nuo tabako sukeltų ligų (3–5) [7]. Su rūkymu yra siejama apie 30 proc. visų vėžinių susirgimų. Rūkymas sąlygoja 80-90 proc. plaučių vėžio atsiradimo ir iki 70 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. Rūkymas vidutiniame amžiuje iki 10 kartų padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios kliniškai pasireiškia nestabilia krūtinės angina, ūmiu miokardo infarktu, staigia mirtimi, smegenų bei periferinių kraujagyslių ligomis, aortos aneurizma. Cigarečių rūkymas didina staigios mirties riziką esant hipertenzijai, hipercholesterolemijai, gliukozės tolerancijos sutrikimui bei cukriniam diabetui. Rūkymas siejamas ir su kai kurių psichikos ligų būklės pablogėjimu. Nikotinas, būdamas psichotropine medžiaga ir įtakodamas neuromediatorių veiklą, pablogina depresijos eigą, ir atvirkščiai – depresija sergantys ligoniai yra mažiau motyvuoti ir sunkiau meta rūkyti. Sergantiems depresija ir rūkantiems pacientams 40 proc. padidėja tikimybė susirgti išemine širdies liga ir iki 60 proc. išauga mirties rizika. Ta pati tendencija stebima ir vyrams, ir moterims [8]. Moterims cigarečių rūkymas pre- ir post- menopauzėje keičia estrogenų metabolizmą, todėl anksčiau pasireiškia menopauzė ir aterosklerozės sąlygotos ligos. Rūkančios moterys dažniau nei nerūkančios serga pirminiu ir antriniu nevaisingumu. Rūkančioms nėštumo metu išauga priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo rizika, dažnesnis placentos atplyšimas, placentos pirmeiga, priešlaikinis gimdymas. Moterims, kurios rūko ir kartu vartoja peroralinius kontraceptikus, 20 kartų padidėją miokardo infarkto rizika ir iki 7 kartų – insulto rizika [8]. Viena sudedamųjų cigarečių dalių – nikotinas - sukelia energijos antplūdį, padeda susikaupti, pagerina akių ir rankų koordinaciją, taip pat stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, sutraukia vainikines širdies kraujagysles. Jis labai greitai rezorbuojasi plaučių kapiliaruose ir per kelias sekundes susidaro didelė jo koncentracija smegenyse. Po 6-8 valandų nikotino koncentracija sumažėja 75%. Tuomet žmogus stipriai pajunta abstinencijos simptomus: nerimą, įtampą, dirglumą, depresiją, nuovargį, sutrikusį miegą, sutrikusią dėmesio koncentraciją, padidėjusį apetitą, prakaitavimą, galvos svaigimą ir kt. Nikotino abstinencijos simptomai stipriausi esti praėjus 24-36 valandoms po paskutinės surūkytos cigaretės. Ryškiausi nikotino abstinencijos simptomai trunka 7-10 dienų. Vėliau maždaug per dvi savaites jie pamažu išnyksta. Rūkaliams greitai atsiranda priklausomybė nikotinui. Pradėjus rūkyti, per kelerius metus cigarečių suvartojimas padidėja nuo 2-3 surūkytų cigarečių per dieną iki 15-50 cigarečių [8]. Rūkymas daro žalą ne tik žmonių sveikatai, bet ir visai visuomenei. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse rūkymo sukeltoms ligoms gydyti išleidžiama 6 – 15% visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų. Pasaulio banko paskaičiavimais, grynoji tabako ekonominė žala sudaro apie 200 milijardų JAV dolerių per metus. Ją sudaro tiesioginės (su rūkymu susijusių ligų gydymas) ir netiesioginės (priešlaikinės mirtys, darbo laikas ir produkcija, prarasta dėl rūkalių ligų, nedarbingumo ir neįgalumo pašalpos, gaisrai ir kt.) išlaidos bei nuostoliai. Lietuvoje tokių paskaičiavimų iki šiol neatlikta, tačiau aišku, kad tabako vartojimo lemiami ekonominiai nuostoliai yra daug didesni negu valstybės gautos pajamos už šiuos produktus. Ekonominę žalą šaliai atneša ne tik cigarečių, bet ir visų tabako produktų vartojimas [5]. Žalingo įpročio atsisakymas Rūkymo žala kaupiasi, bet kuo anksčiau yra metama rūkyti, tuo aiškesnė nauda sveikatai. 1990 metais paskelbtame JAV chirurgų metiniame pranešime buvo pastebėta, kad metus rūkyti rizika sveikatai pradeda mažėti tuoj pat: • po 20 val. iš organizmo visiškai pašalinamas anglies monoksidas (CO); • per 3 dienas, pradėjus atsipalaiduoti bronchams, palengvėja kvėpavimas; • per 3 mėnesius susireguliuoja kraujotaka (širdies dažnis, arterinis kraujospūdis); • per 3 – 9 mėnesius plaučių funkcija pagerėja apie 10%; • po vienerių metų miokardo infarkto rizika sumažėja 50% lyginant su tais, kurie rūko toliau; • po 5 metų mirties nuo širdies ligų rizika sumažėja iki niekada nerūkiusiojo lygio; rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja 50%; • po 10 metų rizika susirgti plaučių vėžiu tampa tokia pat kaip ir niekada nerūkiusiojo; sumažėja kitų vėžinių susirgimų rizika [8]. Nusprendus atsisakyti rūkymo, labai svarbi šeimos, draugų ir kolegų darbe parama, taip pat yra nemažai asociacijų ir institucijų, galinčių padėti. Galima paminėti Nacionalinę tabako kontrolės koaliciją, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centrą, Pagalbos metantiems rūkyti liniją. Tabako kontrolę reglamentuojantys įstatymai Vienas iš būdų sumažinti rūkymo pasekmes yra rūkančiųjų skatinimas mesti rūkyti ir pagalbos teikimas norintiems mesti. Tabako kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti įtraukta į Kauno medicinos universiteto studijų programą ir visi šeštojo kurso studentai gauna bazines žinias apie tokios pagalbos teikimą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje [7]. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys tabako kontrolę yra šie: • Tabako kontrolės įstatymas (1995) ir įstatymo pakeitimai (Žin., 2003, Nr.117-5317), galiojantys nuo 2004 m. gegužės 1 d.; • Vyriausybės nutarimas (Žin.,1996, Nr.57-1352) ,,Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LRV įsteigimo”; • Vyriausybės nutarimas (Žin.,1998, Nr.69-2010) ,,Dėl Valstybinės tabako kontrolės programos patvirtinimo” (1998-2010 m.) [10]. Tabako kontrolės įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais ir atitinka pagrindines Europos tabako kontrolės strategijos nuostatas. Pagal šį įstatymą, dalis valstybės biudžeto lėšų, gautų iš tabako gaminių, turi būti skiriama sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo programoms rengti ir įgyvendinti. Taip pat draudžiama rūkyti švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose, interneto kavinėse, darbo vietose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ir kiti renginiai, bendro naudojimo ir kitose patalpose. Svarbu paminėti, kad restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, kuriose neuždrausta rūkyti, turi būti įrengtos atskiros patalpos (vietos) rūkantiems asmenims, kad klientai ir darbuotojai būtų apsaugoti nuo tabako dūmų. Tabako gaminių įsigijimas ir vartojimas negali būti skatinamas. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje parduodamose, gaminamose ar į ją importuojamose cigaretėse dervų kiekis neturi viršyti 10 mg, nikotinas -1 mg, anglies monoksidas -10 mg vienoje cigaretėje [11]. Tačiau Tabako kontrolės įstatymas turi ir trūkumų: • neįteisintas efektyviausias tabako kontrolės politikos ir tabako gaminių paklausos mažinimo principas - tabako gaminių kainas ir mokesčius didinti taip, kad kainos aplenktų infliaciją ir gyventojų pajamų didėjimą; • neįteisintas nemokamas arba iš dalies valstybės kompensuojamas priklausomybės nuo nikotino gydymas, psichologinės ir medicinos pagalbos teikimas metantiems rūkyti [11]. Žinių apie rūkymo žalą sveikatai sąsaja su sveikatos elgsena Remiantis Jankausko sveikatos ugdymo modeliu, gaunama informacija turi tapti žinojimu, kuris virsta nuostata, ir tik tuomet formuojasi atitinkama sveikatos elgsena. Galima daryti prielaidą, kad studentai medikai, gaudami daugiausia informacijos apie sveikatai žalingus veiksnius, turi teigiamą nuostatą ir jų sveikatos elgsena nėra žalinga. Tačiau pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis pastebima, kad rūkymas yra visuomenės sveikatos problema, kuri paplitusi ir medikų tarpe [12]. Rūkančių medicinos mokslų studentų skaičius yra linkęs didėti [13]. Nors medikų tarpe rūko daugiau vyrų, vis dažniau rūkyti pradeda ir moterys, lyginant su pradedančiais rūkyti vyrais. Remiantis Prancūzijoje atliktu tyrimu, beveik 100% medicinos studentų įsitikinę, kad cigarečių dūmai gali kenkti ir aplinkiniams, o 75% jaučia, kad rūkydami gali būti neigiamu pavyzdžiu kitiems žmonėms; iš jų 68,4% norėtų mesti rūkyti. Be to, šiuo tyrimu pabrėžiama, kad medicinos studentų rūkymo įpročiai yra panašūs kaip ir kitų bendraamžių [14]. Atlikus kohortinį tyrimą Tunise buvo nustatyta, kad rūkymo paplitimas absolventų (37.1%) tarpe buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei tų pačių studentų, kai jie mokėsi pirmame kurse (24,1%). Šio tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog rūkymo paplitimui medikų tarpe neturi įtakos įgytos specifinės su žalinga sveikatai elgsena susijusios žinios [15, 16]. Tačiau Kanadoje atliktais tyrimais nustatyta, kad vyresnio kurso studentai statistikai reikšmingai dažniau yra linkę atsisakyti sveikatai žalingos elgsenos (rūkymo) vyresniuose kursuose lyginant su tų pačių medicinos mokslų pradinių kursų studentais [17]. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA Atlikome stebėjimo – analitinį momentinį (paplitimo) tyrimą, kurio metu nustatėme KMU VSF II ir IV kursų studentų žinių apie sveikatai žalingus veiksnius sąsajas su sveikatos elgsena. Tyrimui atlikti naudojome dviejų dalių klausimyną. Jo pagalba buvo siekiama įvertinti studentų turimas žinias, požiūrį bei sveikatos elgseną. Tyrimas atliktas remiantis tokiais metodiniais parametrais: • tyrimo laikas ir respondentų skaičius (N): KMU VSF II ir IV kursų studentų apklausa atlikta 2006 m. sausio 30 – vasario 3 dienomis. Išdalinta 100 klausimynų, užpildyti – 81. • apklausos būdas – anketinė apklausa. Anketą sudaro 3 dalys: bendra informacija apie respondentus, nuostatų, nuomonės įvertinimas apie sveikatai žalingą įprotį (rūkymą) ir žalingo sveikatai elgesio paplitimo vertinimas. • respondentų atranka: KMU VSF II ir IV kursų studentai. • apklausos vieta: Kauno medicinos universitetas. • Apklausą atliko: KMU Visuomenės sveikatos fakulteto IV kurso studentai. Statistinė analizė: Respondentų atsakymų į klausimyno klausimus statistinė analizė atlikta sistema SPSS 10.0 for Windows. Atsakymų nepriklausomumo hipotezės tikrintos naudojant Pearson‘o c2 testą. Jei nulinė hipotezė H0 (H0 „Atsakymai į klausimus X ir Y yra nepriklausomi“) atmetama su reikšmingumo lygmeniu p

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3497 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
20 psl., (3497 ž.)
Darbo duomenys
  • Medicinos kursinis darbas
  • 20 psl., (3497 ž.)
  • Word failas 432 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį kursinį darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt