Visuomenės sveikata. Paskaitų konspektai.

 Visuomenės sveikata. 2002 metų paskaitų konspektai. VU MF Vilnius 2002 Visuomenės sveikata.Paskaitų konspektai. Visuomenės sveikata. Įvadas. 2 Eurostrategija “Sveikata visiems XXIa.” 3 Gyventojų sveikatos rodikliai. 7 Gyventojų sergamumo rodikliai. 9 Gyventojų mirtingumo rodikliai. 11 Atmosferos oras ir sveikata. 13 Mobilūs atmosferos oro taršos šaltiniai. Teršalų poveikis sveikatai. 16 Oro apsaugos priemonės. 19 Vandens užterštumas ir gyventojų sveikata. 20 Dirvožemio kokybė ir sveikata. 24 Aplinkos ir sveikatos monitoringo sistema. 27 Aplinkos saugos programos. 28 Medicinos atliekų tvarkymas. 31 Vaikų sveikata. 32 Rūkymas. 36 Alkoholis. 39 Narkomanija. 41 Globos namų auklėtiniai. 44 Maistas ir sveikata. 47 Apsinuodijimai maistu. Jų profilaktika. 52 Profesinė sveikata. 54 Kompiuteriai ir sveikata. 59 Žalingų veiksnių įtaka žmogui. 61 PABAIGA. 62 Visuomenės sveikata. Įvadas. Visuomenės sveikata – tai fizinė ir dvasinė gerovė. Valstybė negali išsaugoti sveikatos – ji gali sudaryti sąlygas ją tausoti. • PSO, eurostrategija “Sveikata visiems XXIa.”, Europos chartijų, Lietuvos sveikatos programos nuostatos įvairiais gyventojų sveikatos klausimais. • Lietuvos gyventojų sveikatos būklė: ◦ gyventojų sveikatos rodikliai ◦ sergamumas ir jį sąlygojantys veiksniai ◦ mirtingumas ir jį sąlygojantys veiksniai • Aplinka ir sveikata: ◦ atmosferos oro ◦ vandens ◦ dirvožemio užterštumas ir gyventojų sveikata ◦ miesto plėtra ir miesto gyventojų sveikatos problemos ◦ aplinkos ir sveikatos stebėsena (monitoringas ) • Sveikatinanti mityba • Vaikų sveikata ir ją sąlygojantys veiksniai • Žmonių gyvensenos problemos • Profesinė sveikata Sveikatos apsauga – tai praktinė medicina. Gydymo, profilaktikos ir higienos institucijos organizuoja profilaktines priemones, teikiančias gyventojams medicinos pagalbą. Higiena – medicinos mokslo šaka, tirianti įvairių veiksnių įtaką žmogaus organizmui, nurodanti būdus bei priemones, kaip išvengti ligų, sudaryti optimalias sąlygas žmonių veiklai, pailginti jų darbingą amžių. Aplinkos medicina - medicinos mokslo šaka, higienos sritis, tirianti aplinkos taršą ir šios taršos įtaką gyventojų sveikatai, rengianti aplinkos veiksnių reglamentus, nurodanti konkrečias priemones, kaip išvengti ekologinės kilmės ligų arba sumažinti užterštos aplinkos poveikį žmogui. Profilaktika: • pirminė – sveikas žmogus ( visuomeninių, medicininių ir individualių priemonių kompleksas sveikatai stiprinti ir tausoti; rizikos veiksnių nustatymas ir kova su jais ) • antrinė – pradedantis sirgti žmogus • tretinė – lėtine liga sergantis žmogus arba žmogus su negalia Higiena kaip disciplina skirstoma taip: • bendroji • aplinkos • darbo ir poilsio • mitybos • vaikų • radiacinė Ryšys su kitomis disciplinomis: • dietologija (mitybos vertinimas) • gamybos veiksniai, jų neigiamas poveikis (darbo higiena) • onkologija (aplinkos ir darbo higiena) • epidemiologija (profilaktinės priemonės) • taip pat biologija, fizika, chemija, architektūra, žemės ūkis, fiziologija, biochemija, patologija, biofizika, toksikologija, klinikinė medicina, klimatologija ir kt... Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos struktūra ir funkcijos. Sveikatos priežiūros institucijos: 1. visuomenės sveikatos tarnyba (3 lygiai): • I lygis – regiono lygmuo, apskričių visuomenės sveikatos centrų filialai. ( Jų funkcijos labai ribotos: tik kontrolė, negali atlikti tyrimų, tik labai paprastus, nedaro sudėtingų cheminių tyrimų ) • II lygis - apskričių visuomenės sveikatos centrai. ( didžiuliai įgaliojimai, atsakingi už savo teritorijas, modernios tyrimų laboratorijos. Savo struktūroje turį įvairius padalinius: mitybos, epidemiologijos, aplinkos ir sveikatos, vaikų sveikatos, darbo higienos... ) • III lygis – specializuoti visuomenės sveikatos centrai ( mitybos, užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės, radiacinės saugos, ekstremalių situacijų centrai. Jų funkcija – visos valstybinės veiklos koordinavimas tuo klausimu, metodinė pagalba, programų sudarymas ir teikimas į ministerijas. 2. visuomenės sveikatos departamentas 3. visuomenės sveikatos tarnyba 4. valstybinis visuomenės sveikatos centras ( jų funkcijos dubliuojasi ) 5. AIDS centras 6. higienos institutas ( be teorinio pagrindo nebūna kryptingos veiklos ) Dar nėra visuomenės sveikatos įstatymo – pagrindinio akto, kuris nurodo strategiją ir taktiką. Visuomenės sveikatos pagrindinė funkcija – ekspertizė (reikia atskirti nuo kontrolės) – išaiškinti pagrindinę priežastį ir ją šalinti. Veiksnių įtaką sveikatai turi vertinti gydytojas ( kad ištikrųjų sveikatinti visuomenę ) Eurostrategija “Sveikata visiems XXIa.” 1 TIKSLAS Bendradarbiavimas, siekiant pagerinti Europos regiono gyventojų sveikatą. Iki 2020m. gyvenimo skirtumas tarp PSO šalių turi būti sumažintas mažiausiai 1/3. Sergamumas, invalidumas ir mirtingumas mažinamas gerinant situaciją tose šalyse, kur jie didžiausi. 2 TIKSLAS Visuotinė teisė į sveikatos priežiūrą. iki 2020m. bent ¼ sumažinti socialinius – ekonominius sveikatos skirtumus, gerinant sveikatos lygį skurstančiose grupėse. Socialinius – ekonominius skirtumus sumažinti 25 % Pagrindinius rodiklius vertinti atsižvelgiant į socialinius – ekonominius šių grupių rodiklius Su mokslo ir darbo rinkos tyrimų pagalba gerinti socialines – ekonomines sąlygas, kurios neigiamai veikia sveikatą, mažinti pajamų skirtumą. Mažinti žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičių Neizoliuoti žmonių, kuriems reikalinga speciali sveikatos priežiūra, dėl prastesnių socialinių – ekonominių gyvenimo sąlygų. Jiems turi būti suteikta atitinkama pagalba. 3 TIKSLAS Sveika gyvenimo pradžia. Iki 2020m. pagerinti visų regionų naujagimių/kūdikių/ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą, užtikrinant sveiką gyvenimo pradžią. Mirtingumas ne daugiau 20/1000, kai kur mažinti iki 10/1000 Nelaimingų atsitikimų/smurto sukeltą mirtingumą ar neįgalumą sumažinti mažiausiai 50 % 20 % sumažinti naujagimių su mažesniu, nei 2500g. svoriu 4 TIKSLAS Jaunų žmonių sveikata. Iki 2020m. jauni žmones turi būti sveikesni ir geriau pasiruošę atlikti savo darbą. Mirtingumas/invalidumas dėl smurto/nelaimingų atsitikimų turi sumažėti 50 % Mažinti jaunų žmonių, vartojančių tabaką, alkoholį, narkotikus skaičių Bent 1/3 sumažinti nepilnamečių nėštumų skaičių 5 TIKSLAS Sveika senatvė. Iki 2020m. žmonėms virš 65m. suteikti galimybę tinkamai prižiūrėti savo sveikatą ir būti socialiai aktyviems. Mažiausiai 20 %prailginti žmonių virš 65m. gyvenimo arba gyvenimo be invalidumo trukmę 6 TIKSLAS Psichinės sveikatos gerinimas. Iki 2020m. pagerinti psichosocialinę žmonių gerovę ir užtikrinti įvairiapusiškesnę pagalbą psichinės sveikatos problemų turintiems žmonėms Iš esmės sumažinti psichinės sveikatos problemų paplitimą. Žmonės turi turėti daugiau galimybių kovoti su stresu Suicidų skaičių sumažinti mažiausiai 30 % ( Lietuvai – dar daugiau ) 7 TIKSLAS Užkrečiamų ligų sumažinimas. Iki 2020m. infekcinių ligų, svarbių visuomenės sveikatai, išnaikinimas, pašalinimas ar suvaldymas Iki 2000m. ar anksčiau sustabdyti poliomielito plitimą regione, o iki 2003m. – kiekvienoje šalyje (Lietuvoje jau nėra) Iki 2005m. – naujagimių stabligė Iki 2007m. – vietiniai tymai, o iki 2011m. – visose šalyse Iki 2010m. sergamumą dizenterija sumažinti iki 0,1/10000 Naujų HBV nešiotojų skaičių sumažinti iki 80 %, įtraukus vakcinaciją į vaikų skiepijimo programą 8 TIKSLAS Neužkrečiamų ligų sumažinimas. Iki 2020m. maksimaliai sumažinti sergamumą, negalę ir priešlaikinį mirtingumą dėl pagrindinių lėtinių ligų. Mažiausiai 40 % sumažinti vyresnių, nei 65m. žmonių mirtingumą dėl širdies/kraujagyslių ligų Mažiausiai 15 % sumažinti vyresnių, nei 65m. žmonių mirtingumą dėl įvairios lokalizacijos vėžio, 25 % - dėl plaučių vėžio 1/3 sumažinti sergamumą CD, inkstų nepakankamumu, nėštumo komplikacijomis ir kt. Nepertraukiamas kitų lėtinių ligų mažinimas 9 TIKSLAS Sužeidimų dėl prievartos/nelaimingų atsitikimų mažinimas. Iki 2020m. didelis ir pastovus tokių mirčių mažinimas Mažiausiai 30 % sumažinti susižeidimus dėl eismo įvykių Mažiausiai 50 % sumažinti susižeidimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, namie ir laisvalaikyje Mažiausiai 25 % sumažinti susižeidimus dėl prievartos namie, su lytimi susijusios ar organizuotos prievartos 10 TIKSLAS Sveika ir saugi fizinė aplinka. Iki 2015m. žmonės turi gyventi saugesnėje fizinėje aplinkoje, o teršalų, kenksmingų sveikatai, kiekiai neturi viršyti nustatytų tarptautinių standartų Visiems prieinami reikiami vandens kiekiai ir patenkinama jo kokybė Pavieniai fiziniai, mikrobiniai, cheminiai vandens, oro, žemės teršalai turi būti iš esmės mažinami, remiantis darbo planais ir redukcijos greičiu, nustatytu nacionaliniuose aplinkos ir sveikatos akcijų planuose 11 TIKSLAS Sveikesnis gyvenimas. Iki 2015m. visoje visuomenėje žmonės turi turėti jiems pritaikytus sveikesnio gyvenimo modelius Pasiekti sveikesnės elgsenos mitybos, fizinio aktyvumo, lytinio gyvenimo srityse Užtikrinti sveiko maisto būvimą ir jo prieinamumą žmogui ( aukštos kokybės saugus maistas ) 12 TIKSLAS Alkoholio, narkotikų ir tabako žalos mažinimas. Iki 2015m. visose šalyse reikia sumažinti žalą sveikatai, kylančią vartojant tabaką, alkoholį, psichotropinius vaistus Visose šalyse vyresnių, nei 15 metų tarpe – 80 %, jaunesnių - 100 % nerūkančių Visose šalyse alkoholio suvartojimas ne didesnis, kaip 6 l/metams, iki 15 metų – lygus nuliui Visose šalyse piktnaudžiavimą uždraustais psichotropiniais vaistais sumažinti mažiausiai 25%, mirtingumą – mažiausiai 50% 13 TIKSLAS Sveikatingumo prielaidos. Iki 2015m. regiono žmonėms turi būti suteiktos geresnės aplinkybės gyventi sveikoje psichinėje ir socialinėje aplinkoje – namie, mokykloje, darbo vietoje ir vietinėje bendruomenėje. Namų aplinkos saugumas ir kokybė turi pagerėti stiprinant personalo ir šeimos įgūdžius gerinti ir saugoti sveikatą bei vengti rizikingos sveikatai psichinės atmosferos namie. Mažiausiai 50% vaikų turi turėti galimybę būti auklėjami sveikatą puoselėjančiuose vaikų darželiuose ir 95 % sveikatą skatinančiose mokyklose. Mažiausiai 50% miestų, sričių, kuriose plečiasi miestai visuomenių turi aktyviai dalyvauti sveikų miestų ar sveikų visuomenių ryšiuose, programose. Mažiausiai 10% vidutinių ir didelių kampanijų turi įsipareigoti ir laikytis sveikų kampanijų/gamyklų principų ( profesinė sveikata ) 14 TIKSLAS Daugelio sektorių atsakomybė už sveikatą. Iki 2020m. visi sektoriai turi pripažinti ir įsisąmoninti savo atsakomybę už sveikatą. Šalys turi įdiegti sistemas, įvertinančias poveikį sveikatai ir užtikrinti, kad visi sektoriai atsiskaitytų už jų politikų ir veiksmų įtaką sveikatai. 15 TIKSLAS Integruotas sveikatos sektorius. Iki 2010m. regiono žmonėms turi būti laisvai prieinama orientuota į šeimą ir visuomenę pirminės sveikatos priežiūros grandis, kurią remtų atsakinga lanksti ligoninių sistema. Mažiausiai 90% šalių turi užtikrinti įvairiapusiškas pirmines sveikatos priežiūros tarnybas iki tolesnio gydymo antrinio – tretinio lygio ligoninėse ir grįžus iš jų, palaikant gydymo tęstinumą efektyviomis išlaidų – apmokėjimo politikomis. 16 TIKSLAS Sveikatos priežiūros kokybės įvertinimas. Iki 2010m. turi užtikrinti, kad sveikatos sektorius nuo gyventojų reikmėms parengtų programų iki individualios ligonių priežiūros atitinkamame lygmenyje bus orientuotas į sveikatos priežiūros rezultatus. Daugumos visuomenės sveikatos strategijų efektyvumas turi būti paremtas sveikatos priežiūros rezultatais, o apie alternatyvias strategijas, susijusias su individualiomis sveikatos problemomis turi būti sprendžiama lyginant sveikatos priežiūros rezultatus ir jų užtikrinimo įkainius. Visos šalys turi turėti nacionalinį mechanizmą, užtikrinantį nuolatinę sveikatos priežiūros kokybės kontrolę mažiausiai dešimčiai pagrindinių sveikatos būklių, įskaitant poveikį sveikatai, kainų efektą ir paciento poreikių patenkinimą. 17 TIKSLAS Sveikatos tarnybos fondai ir išteklių paskirstymas. Iki 2010m. turi užtikrinti sveikatos priežiūros sistemoms pakankamą finansavimą ir atitinkamą išteklių paskirstymą remiantis vienodo prieinamumo, kaštų efekto, solidarumo ir optimalios kokybės principais. Išlaidos sveikatos sistemai turi atitikti sveikatos bei gyventojų reikmes. Ištekliai turėtų būti skirstomi sveikatingumo gerinimui, ligų profilaktikai, gydymui ir slaugai atsižvelgiant į poveikį sveikatai, kaštų efektą ir mokslinį pagrįstumą. Finansavimo sistema turi garantuoti universalų draudimą, pagrįstą solidarumo ir palaikymo principais. 18 TIKSLAS Žmonijos išteklių sveikatai didinimas. Iki 2010m. visos šalys turi užtikrinti, kad profesionalios sveikatos priežiūros darbuotojai bei kitų sektorių dirbantieji turėtų atitinkamų žinių, priemonių ir įgūdžių, reikalingų sveikatos apsaugos gerinimui. 19 TIKSLAS Mokslo žinios sveikatai. Iki 2005m. visos padedančios sveikatos mokslui informacinės komunikacinės sistemos turi užtikrinti geresnių žinių apie sveikatą įsisavinimą, efektyvesnį jų perteikimą ir paskleidimą. 20 TIKSLAS Partnerių sutelkimas sveikatos tikslams. Iki 2005m. “Sveikata visiems” politikos turėtų veikti ir individus ir grupes, organizacijas, padedant visuomeniniam ir privačiam sektoriui bei pilietinei visuomenei per aljansus ir partnerystę sveikatos tikslams. 21 TIKSLAS Sveikatos politikos ir strategijos visiems. Iki 2010m. turi būti sukūrusios ir įgyvendinusios “Sveikata visiems” politikas šalies. Regiono ir vietos mastu, o šias iniciatyvas remtų atitinkamos institucinės infrastruktūros, vadybos procesai ir nauja vadovybė. Globaliniai “Sveikata visiems XXIa.” uždaviniai: 1. teisingumo sveikatos klausimais stiprinimas 2. galimybių įgyvendinti ir gyvenimo kokybės užtikrinimas 3. iš esmės pakeisti pagrindines pandemijų tendencijas: • pagerinti žmonių psichinę sveikatą • sumažinti neinfekcinių ligų paplitimą • sumažinti užkrečiamų ligų paplitimą • sumažinti traumatizmą ir nelaimingų atsitikimų skaičių 4. dalinis arba visiškas kai kurių ligų likvidavimas ( poliomielitas ) 5. užtikrinti gyventojams geriamąjį vandenį,maistą ir būstą 6. įtvirtinti sveiką gyvenseną ir įvairiapusiškai ją skatinti 7. “Sveikata visiems XXIa.” Politikos parengimas, įgyvendinimas ir jos pasekmių monitoravimas visose šalyse 8. užtikrinti kompleksišką ir kokybišką medicinos pagalbos prieinamumą 9. globalinių ir nacionalinių medicinos informacijos ir epidemiologinės priežiūros sistemų įdiegimas 10. mokslinių tyrinėjimų sveikatos apsaugos srityje skatinimas PSO ir Lietuvos sveikatos programos. PSO rekomenduojamos sveikatinimo veiklos kryptys: • motinos ir vaiko sveikatos apsauga • sveikatos politika • sveikatos priežiūros reformos • neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės kryptis • užkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė • aplinkos ir sveikatos kryptis 1996m. LR vyriausybė pritarė tokiam sveikatos sąrašui: 1. AIDS profilaktikos programa 2. alkoholio kontrolės programa 3. kūdikių ir vaikų iki 1 metų mitybos gerinimo programa 4. psichikos ligų profilaktikos programa 5. sveikos gyvensenos įtvirtinimo ugdymo institucijose programa 6. sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programa 7. sveikatos propagandos programa 8. sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programa 9. širdies kraujagyslių ligų profilaktikos programa 10. traumatizmo profilaktikos programa 11. TBC profilaktikos ir kontrolės programa 12. vaikų dantų ėduonies profilaktikos programa 13. LPL profilaktikos programa 14. invalidų metų programa 15. valstybinė darbo saugos ir darbo medicinos programa 16. nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa ( nuo 1992m. ) 1998m. patvirtinta Lietuvos sveikatos programa. Gyventojų sveikatos rodikliai. Pagrindiniai sveikatos determinantai: • Bendros socialinės, ekonominės ir aplinkos sąlygos; • Būstas, agrikultūra, maisto produktai, išsilavinimas, darbo aplinka, nedarbas, vanduo ir sanitarinės sąlygos, sveikatos tarnybos ir t.t.; • Gyvenimo būdo veiksniai; • Amžius, lytis, ir paveldimos savybės. Gyventojų sveikatos rodikliai ir juos sąlygojantys veiksniai: • Gyvensena 49-53% - įpročiai, darbo sąlygos, buities sąlygos, stresas, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, kultūros lygis. • Biologiniai veiksniai 18-22% - lytis, amžius, paveldimumas, konstitucija. • Aplinka 17-20% - darbas, oras, vanduo, dirvožemis ir kt. • Sveikatos paslaugos 8-10% - medicinos paslaugų lygis. Mažiausiomis išlaidomis pagerinama gyvensena – formuojamos nuostatos į sveikatą sau ir visuomenei (informacija, švietimas...). Kaimo ir miesto gyventojai: Metai Miestas Kaimas Santykinis tankumas 1939 m. 22.9 % 77.1 % 46.6 1/km2 1959 m. 38 % 62 % 41.6 1/km2 1970 m. 50.1 % 49.9 % 48.0 1/km2 1979 m. 60 % 40 % 52.1 1/km2 1989 m. 67.7 % 39.3 % 56.6 1/km2 2001 m. 67.2 % 32.8 % 53.5 1/km2 Didžiausias gyventojų tankumas Kauno rajone – 83-85 /km2, mažiausias – Utenos rajone – 22-26 /km2. Gyventojų mieste daugėja, o kaime mažėja. Tankėja gyventojų ir didėja rizika, esant teršiančioms gamykloms. 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Gydytojai 14737 14763 14757 14692 14578 14034 Stomatologai 1712 1705 2153 2259 2306 2446 Ligoninės 195 197 187 187 186 187 Ligoninių lovos 40262 39182 36442 34612 34714 34145 10.000 gyventojų tenka: Gydytojai 39.7 39.8 39.8 39.5 39.4 38.0 Stomatologai 4.7 4.6 5.8 6.1 6.2 6.6 Ligoninės lovų 108.5 105.7 98.4 96.2 93.9 92.5 Sergamumas vėžiu 11723 12287 12882 13502 13888 14039 Lietuvoje panašus daktarų,kaip ir Suomijoje, Danijoje, kitose šiaurės šalyse, tuo tarpu sergamumas – didžiausias. Bet tai priklauso ne vien nuo daktarų (8-10%), svarbi sveikatos politika, taktika. Reikia didinti ambulatorinį lygį. Pirmąjį naujojo amžiaus dešimtmetį Jungtinės Tautos ir PSO paskelbė skeleto ir raumenų sveikatos dekadą. Reumatu serga kas 6-7 žmogus. Meteotropinės ligos – Lietuvoje oro sąlygos palankios šioms ligoms išsivystyti. Didžiausia reikšmė bus teikiama 5 patogeninėms grupėms: • Reumatinės ligos • Traumos • Lėtiniai nugaros apačios skausmai • Osteoporozė • Skeletą deformuojančios vaikų ligos Kritiniai žmogaus vystymosi etapai: • Gimimas • Pereinamasis laikotarpis iš pradinės į vidurinę mokyklą • Baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai • Pasitraukimas iš tėvų namų • Įsitvirtinimas naujoje gyvenamoje vietoje • Patekimas į darbo rinką • Tapimas tėvais • Nesaugus darbas, jo keitimas ar netekimas • Lėtinių ligų pradžia • Pasitraukimas iš darbo rinkos • Sutuoktinių ir artimų draugų netekimas Nedarbo lygis: 1997 m. sudarė 6.2 % 1998 m. sudarė 6.7 % 1999 m. sudarė 6.9 % 2000 m. sudarė 10 % 2001 m. sudarė 12.6 % Kai kurie demografiniai Lietuvos rodikliai: Rodiklis 1990 1992 1994 1996 1998 1999 2000 Gimstamumas (1000 gyventojų) 15.2 14.33 11.4 10.56 10 9.8 9.2 Mirtingumas (1000 gyventojų) 10.6 11.08 12.49 11.56 11.01 10.8 10.5 Vidutinė gyvenimo trukmė (1000 gyventojų) 72.4 70.5 68.74 70.6 71.8 72.33 72.9 Kūdikių mirtingumas (1000 gyvų gimusių) 10.22 16.52 14.08 10.08 9.27 8.6 8.5 Tai rodo, kad lietuviai – mirštanti tauta. Lietuvių mirtingumas labai išauga 1994 m. ir jis labai aukštas lyginant su kaimyninėmis valstybėmis. Vidutinė gyvenimo trukmė – integralinis sveikatos rodiklis. Vidutinė gyvenimo trukmė didesnė, lyginant su Latvija, Estija, tačiau žymiai mažesnė, nei kitose šalyse. Šiandien gimusių vaikų gyvenimo trukmė bus 6 metais trumpesnė, nei Skandinavijos šalyse (tai priklauso nuo bendro vidinio produkto dalies, skiriamos sveikatos apsaugai). Vidutinė gyvenimo trukmė: Metai Vyrai Moterys 1990 66.5 76.3 1991 65.3 76.1 1992 64.9 76.0 1993 63.3 75.0 1994 62.8 74.0 1995 63.6 74.9 1996 65 76.1 1997 65.9 76.8 1998 66.5 76.9 1999 67.1 77.4 2000 67.6 77.9 Vidurkis – 71,5 metai. Vidutinė gyvenimo trukmė nuo 1970 m. labai sumažėjo. Atmetus mirtingumą moterų išgyvenamumas padidėja 0,2 metais, vyrų – 3 metais. Prognozė (vidutinė gyvenimo trukmė 2050 metais): Japonų 90.9 Prancūzų 87.0 Italų 86.2 Kanadiečių 85.2 Britų 83.7 Vokiečių 83.1 Amerikiečių 82.9 Natūralus gyventojų prieaugis Lietuvoje 1950-1997 metais labai sumažėjo. 1950m. apie 10. Nuo 1993m. susilygina, o toliau balansas neigiamas. miršta daugiau nei gimsta. Tikslai: Iki 2010 m. mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę mažinant mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies bei kraujagyslių ligų, piktybinių navikų. • Sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 30%; • Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų 15%; • Prailginti Lietuvos gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 metų. Iki 2010 metų sumažinti sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus tarp skirtingų socialinių- ekonominių gyventojų grupių 25 proc. Aristotelis tikino: “niekas taip neišsekina ir nesusargdina žmogaus kaip nuolatinis fizinis pasyvumas”. Hipodinamija – tiesiausias kelias į širdies ligas. Statistika teigia, kad žmonių, sergančių širdies ligomis mirtingumas nuolat auga. Tačiau reguliarus judėjimas šios rizikos faktorius gerokai sumažina. Gyventojų sergamumo rodikliai. Sergamumas – tai naujai išaiškintų ligų skaičius per metus. Suaugusių ir paauglių sergamumas 1/1000 gyventojų. 1994 1997 1999 Širdies kraujagyslių ligos 142,4 181,4 230,8 Kvėpavimo ligos 154,0 190,2 225,2 Kaulų ir raumenų ligos 65,7 87,2 132,4 Virškinimo trakto ligos 82,2 109,3 119,3 Traumos ir apsinuodijimai 79,5 77,9 103,4 Navikai 27,6 29,9 31,5 PSO duomenimis, 15mln žmonių kasmet miršta nuo širdies kraujagyslių ligų – dažniausiai nuo miokardo infarkto ir insulto. Lietuvoje šis rodiklis jau pasiekė epidemijos mąstą – 53% miršta nuo širdies kraujagyslių ligų. Iki 1990 metų visų tuberkuliozės formų skaičius (atvira, kvėpavimo takų, TBC su recidyvais) mažėjo. Nuo 1992 metų šis skaičius katastrofiškai auga, ir toks aukštas lygis išsilaikė ir iki šių dienų. Tuberkuliozės profilaktika neseniai tapo valstybine programa (ji apima ir vaikus). Šiaurės Amerika – 120tūkst Pietų Amerika – 3,2mln Vakarų Europa – 420tūkst Pietų Azija – 17,9mln Lietuva (1998 metais, aktyvi tuberkuliozė) – virš 3,016, iš jų – 170 vaikų Vaikų sergamumo lygis gerokai mažesnis, nei suaugusių, tačiau nuo 1992 metų aiški augimo tendencija. Nuo 1998 metų suaugusių sergamumas mažėja, o vaikų – ne. Tikslai: • Iki 2005m. stabilizuoti sergamumą TBC – neleisti pasiekti epidemijos lygio ) 100/100.000 (realu) • Iki 2010m. sumažinti sergamumą TBC 30% (realu) • Iki 2010m. išsiaiškinti 70% (realu) naujai susirgusių ir 85% pagydyti (labai nerealu) Psichikos ligos – labai aukštas sergamumas. 1991-1997 metais skaičius labai išaugo, vėliau kiek sumažėjo. Analogiškai keitėsi ir alkoholinių psichozių skaičius. 1996m. narkomanijos ir toksikomanijos ligotumas pralenkė alkoholines psichozes ir iki šiol sparčiai auga (76/100.000). Sergamumas psichinėmis ligomis siejasi su savižudybėmis, elgsenos pokyčiais. Pagal savižudybių skaičių Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje. Apie 500.000 žmonių šalyje reikalinga psichologo/psichiatro pagalba, pagrindinai jauni ir labai jauni žmonės. Pagalbos neprieinamumas sąlygoja rūkymą, alkoholizmą, narkomaniją. Vaistai, kuriais dažniausiai apsinuodijama (2000m. VUGPL): Benzodiazepinai – 26,2% Antipsichotiniai preparatai – 10,4% Mišiniai – 25,6% Kraujotaką veikiantys – 7,7% Antidepresantai – 5,7% Nesteroidiniai priešuždegiminiai – 3,0% Tikslai: • Iki 2005m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis • Iki 2010m. sumažinti savižudybių kiekį iki vidutiniu ES rodiklių – 25/100.000 ( Lietuvoje – gerokai daugiau) • Iki 2010m. sumažinti sergamumą alkoholinėmis psichozėmis iki 10/100.000 Lytiškai plintančios ligos. PSO duomenimis, sifiliu kasmet užsikrečia 12mln, gonorėja – 62mln, chlamidijomis – 89mln. Vien tik JAV apie 3mln. 13-14 metų paaugliu suserga LPL. Lietuvoje skaičius auga. 1991-1996 metais sifilio skaičius išaugo 52 kartus. 1997m: sifilis – 84,5/10.000 gonorėja – 49,2/10.000 120 vaikų iki 17 metų sirgo gonorėja. Tikslai: • Iki 2010m. realų sergamumą sifiliu sumažinti iki 25/100.000 • Iki 2010m. realų sergamumą gonorėja sumažinti iki 40/100.000 • Iki 2010m. sustabdyti AIDS plitimą ir likti mažo ŽIV/AIDS paplitimo šalimi. Infekcinės ligos. ŪVRI 1999 metais 1149,84/100.000 – jų laikas nuo laiko daugėja, skatina peršalimas. Jų tarpe gripas 3,06/10.000 – turi tendenciją mažėti, tačiau nėra veiksmingų priemonių plitimui apriboti. Enterobiozės ir askaridozės skaičius mažėja. Vaikų ligų skaičius mažėja, kokliušo atvejų vis pasitaiko. Pedikuliozė – 29,8/10.000 Vėjaraupiai – skaičius auga – 47,93/10.000 Su trichinelioze susiduriama kasmet, gydymas labai sunkus. Vaikų skiepijimai siekia 93-99% (iš esmės pasikeitė lyginant su 1991 metais 73-87%). Šiuo metu naudojamos švarios veiksmingos vakcinos. Ūmių virusinių hepatitų struktūra, 1994m: HAV – 34,5% HBV – 48,7% HCV – 15,6% Kiti – 1,2% Susirgimai HBV, % Susirgimai HCV, % narkotikai 17,6 45,8 hospitalinės 30,6 19,7 Lytiniai santykiai 7,2 7,5 Ne-medicinos darbuotojų 4,5 1,7 buitiniai 2,1 1,1 Pagal amžių: HBV 14-44 metai HCV 25-30 metai Parazitinės ligos – fekalinis oralinis plitimas, nešvarių rankų ligos. Visų pasitaiko kasmet. Laimo liga, liambliozė – mažėja. Askaridozė, enterobiozė, toksokarozė – dažnai išplitusios tarp lopšelinio amžiaus vaikų (žaidimo aikštelės) – skaičius mažėja. Erkės – aktyvios nuo ankstyvo pavasario, sutinkamos ir žiemą. Ištiktos visose Lietuvos rajonuose. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima geriant žalią karvių ar ožkų pieną. Miestiečiai serga žymiai dažniau, matut kaimiečiams nuo nedidelių dozių atsiranda imunitetas. Cholera – Lietuvoje nepasitaiko, tačiau galimybė išlieka – dėl migracijos, atplaukiančių laivų. Salmoneliozė. Šaltiniai – mėsa, mėsos produktai, ypač rūkyta vištiena (dažni grupiniai protrūkiai), žali kiaušiniai (uždrausta naudoti vandens paukščių kiaušinius), retai – pieno produktai. Mėsos kombinatuose darbuotojai imunizuojasi savaime. Tikslai: • Iki 2005m. sumažinti sergamumą užkrečiamomis žarnyno ligomis 50%, o iki 2010m. – iki sporadinių atvejų sumažinti sergamumą kitomis užkrečiamomis ligomis. • Įdiegti naujus užkrečiamų ligų diagnostikos metodus. • Iki 2010m. pasiekti, kad nebūtų mirties atvejų nuo infekcinių ligų (vakcinos). • Likviduoti poliomielitą, difteriją, sumažinti sergamumą tymais iki 1/100.000 • Padidinti imunizavimo mastus pagal skipų kalendorių • 10% sumažinti burnos ertmės ligas, 15% sumažinti ėduonies intensyvumą visose grupėse. • Iki 2005m. sukurti ir įgyvendinti burnos ertmės ligų profilaktikos projektus įvairioms grupėms. • Iki 2010m. sumažinti aklumo atvejų dėl CD skaičių 30% • Iki 2010m. sumažinti galutinės inkstų funkcijos nepakankamumo stadijos skaičių 30% • Iki 2010m. sumažinti diabetinės gangrenos atvejų skaičių 30% • Pasiekti, kad sergančių CD moterų nėštumo baigčių rodikliai susilygintų su atitinkamais CD nesergančiųjų rodikliais. Gyventojų mirtingumo rodikliai. Mirtingumo rodikliai (1:100000) Priežastis 1995m. 2000m. Infekcinės ligos 16,5 13,3 Piktybiniai augliai 203,2 209 Kraujotakos ligos 654,3 566,4 Kvėpavimo ligos 49,4 45,2 Traumos ir apsinuodijimai Iš jų: 176,0 138,1 Nelaimingi transporto atsitikimai 22,5 20,8 Apsinuodijimai alkoholiu 19,9 9,3 Savižudybės 45,6 44,1 Žmogžudystės 11,7 9,3 Vyrų mirtingumas didesnis nei moterų; kaimo – gerokai aukštesnis nei miesto. Profilaktinis kaimo gyventojų sveikatos tikrinimas – didžiausia problema. Tarp vyrų ryški priklausomybė nuo išsilavinimo – kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažesnis mirtingumas. Kūdikių mirtingumas (1000 gyvų gimusių): 1990 10 1994 13,5 1997 ~10 Kūdikių ir perinatalinis mirtingumas Lietuvoje yra aukštesnis, nei kitose Europos valstybėse (tačiau žemesnis nei Estijoje ir Latvijoje). Be to, jis nuolat mažėja. Mirtingumo priežastys: 1. peri- ir neonatalinio periodo patologinės būklės (42,6%) – nuo nėštumo pradžios iki 27dienos po gimimo. 2. Įgimtos anomalijos (33,3%) Tikslas: • iki 2010m. sumažinti kūdikių mirtingumą 30%. Širdies kraujagyslių ligos – viena iš svarbiausių medicininių ir socialinių problemų. Jos sudaro apie 50% visų mirčių ir apie 30% invalidumo priežasčių, bei nulemia 15-20% apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose. Mirčių struktūroje ~60% sudaro išeminė širdies liga ir ~22% galvos smegenų insultas. Rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis, aukšta cholesterolio koncentracija, rūkymas, nutukimas, hipodinamija. Cholesterolio norma 5,2 mmol/l iki 6,5 – negausus padidėjimas iki 7,8 – vidutinis padidėjimas virš 7,8 – itin didelis padidėjimas. Mažinimui pasitarnauja kaloražo sumažinimas, riebalų ir cholesterolio ribojimas, fizinis aktyvumas. Tikslai: • iki 2010m. sumažinti jaunesnių nei 65m. žmonių mirtingumą nuo IŠL ir insulto 15%. • iki 2010m. sumažinti 65-74m.. žmonių mirtingumą nuo IŠL ir insulto 10%. Onkologinės ligos. Apie 0,5 visų piktybinių auglių nustatoma kai jie pasiekia II-III stadijas. Pasaulyje serga 9mln., miršta ~5mln. Prognozuojama, kad 2010metais sirgs 20mln. žmonių (svarbiausia sukelianti priežastis – rūkymas). Moterys – krūties, odos, gimdos, skrandžio, kiaušidžių. Plaučių žymiai mažiau nei tarp vyrų. Nuo 1980 iki 1998 metų sergamumas padidėjo 44%, mirtingumas – 20%. Pagerėjo diagnostika. Naujai Diagnozuoti Navikai moterys vyrai I stadija 22% 11% II stadija 25% 21% III stadija 22% 28% IV stadija 17% 23% Mirtingumas nuo navikų aukštesnis tarp vyrų (kaimo ypač) negu tarp moterų (aukštesnis tarp miesto). PROFILAKTIKA: • Mesti rūkyti • Mesti gerti • Rūpintis geru maisto virškinimu • Daugiau judėti • Vengti UV spindulių • Vengti kontakto su kancerogenais • Stebėti kūną • Nesigydyti patiems • Moterims – kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą • Vyrams virš 40m. – pas urologą. Tikslai: • iki 2010m. sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio 15%. • iki 2010m. sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15%. • iki 2010m. sumažinti vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio 15%. • iki 2010m. sumažinti piktybinių navikų užleistumą 20%. Nelaimingi atsitikimai ir traumos. Mirštamumas nuo jų labai aukštas ir toliau auga sparčiai (lyginant su kitomis Europos šalimis vyrauja transporto traumos). Vyrai – dažniau nei moterys. Kaime – daugiau nei mieste. Tikslai: • iki 2010m. sumažinti traumatizmo atvejus, invalidumą ir mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų 30%. Kvėpavimo organų ligos. Mirtingumas aiškiai mažėja. Moterų jis mažesnis nei vyrų (bendra tendencija), mieste – mažesnis nei kaime. Atmosferos oras ir sveikata. Oro apsaugos klausimai labai aktualūs visose pasaulio valstybėse. Tos, kur pramonė labai išvystyta, teršia didelius nuotolius – su oro pernešimu, vandens srovėmis. Lietuvos sveikatos programa skiria daug dėmesio aplinkos apsaugos klausimams. Tikslas: • Iki 2010m. pasiekti, kad: ◦ Vandens kokybė atitiktų Europos standartus. ◦ Oro kokybės lygis neturi kelti pavojaus gyventojų sveikatai. ◦ Maisto mikrobiologinė ir cheminė sudėtis turi atitikti ES standartus. ◦ Mieste ir kaime turi būti palanki fizinė ir socialinė aplinka. ◦ Įgyvendinti efektyvią darbo ir dirbančių sveikatos sistemos priežiūrą. ◦ Įgyvendinti radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės sistemą. Taip pat negalima nuošalyje palikti būsto oro – čia ne tik patenka rūkas iš aplinkos, bet ir pačiame būste yra taršos šaltinių. Taršos šaltiniai skirstomi į: 1. Mobilius – transporto priemonės, vyrauja didmiesčiuose, kur sudaro virš 80%. 2. Stacionarius. Lietuvoje yra daug stambių stacionarių atmosferos oro teršėjų. Pirmiausia tai stambios gamyklos. Daugelis teršalų yra vienodi, tačiau būna ir specifiški: Klaipėda – fenolis Mažeikiai – angliavandeniliai Kėdainiai – fluoridai Lakiosios medžiagos: ksilenas, acetonas, toluenas. Kuo didesnis kamino aukštis, tuo toliau iš jo pasklinda teršalai = sklaidos zona = neigiamos įtakos zona. (Pvz. Kėdainiuose esantis kaminas skleidžia teršalus 10km spinduliu) Įmonės, labiausiai teršiančios atmosferos orą: Mažeikių nafta Lietuvos elektrinė Akmenės ‘Cementas’ Jonavos ‘Achema’ Vilniaus ‘Silikatas’ Kėdainių ‘Lifosa’ Ignalinos atominė elektrinė kaip teršėjas problemų nekelia. Iš stacionarių taršos šaltinių: • SO2 – 50% • CO – 18% • NO – 10% • Kitos medžiagos – 17% • Kietos dalelės – 5% Teršalai atmosferos ore gali sudaryti kitokius junginius. Ypač kenksmingi – fotooksidantai. S junginiai SO2+H2O→H2SO4 N junginiai NO+H2O→HNO3 To pasekoje turime rūgščius lietus. Atmosferos oro būklės bioindikatoriai – kerpės. Užterštas oras : geltonkerpė ant medžių Lekanora Laiptuotoji pisora Pilkoji žiauberė Švarus oras: Putlusis plynkėžis Uosinė ramagina Plautužė Kalbant apie aplinkos įtaka gyventojų sveikatai, savotiškas indikatorius yra vaikai ir seneliai – jautriausios grupės. Aplinkos yra ir gyventojų sveikatinimas. SO2 emisijos dinamika 1990-1997 metais: Lakiųjų organinių junginių emisija, kuri mažėjo iki 1999 metų, dabar vėl kyla dėl gamybos specifiškumo. CO2 emisijos prognozė: Iš mobilių taršos šaltinių išmetama 430 t/metus, iš kurių 340t sudaro CO. Jis sudaro CO2, kuris atmosferoj išsilaiko iki 200 metų. Ozoną ardančios medžiagos. • 1994m. Lietuva prisijungė prie Monrealio konferencijos. • 1984m. Lietuvoje naudota 6000 t tokių medžiagų. 1994m – 840t. Dabar – dar mažiau. • Aerozolių pramonė, kompresorių, šaldytuvų gamyba/ • Alytaus ‘Snaigė’, Mažeikių ‘Oruva’ • Metilbromidas – svarbiausia ozoną ardanti medžiaga, kuri naudojama žemės ūkyje, grūdų apdorojime. 1994m. –35,5t 1995m. –52,4t • Kitų medžiagų sunaudojimas mažėja. Nuo 1993 opi problema – pesticidų sandėlių gaisrai. Tuoj po gaisro DLK viršijama daug kartų: • SO2 30k • CO 130k • H2S 450k • Formaldehidas 550k • Metileno chloridas 280k • NOx 5900k Susidaro ekstremalios sąlygos. Metileno chloridas degdamas skyla ir susidaro fosgenas, naudojamas cheminio ginklo gamyboje. Ekstremalios sąlygos gali susidaryti ir gamtoje, natūraliai. Dioksinas – I klasės kancerogenas. Šaltiniai: plastikų gamyba – polivinilchloridas vulkanų proveržiai – ekstremalios sąlygos miškų gaisrai – ekstremalios sąlygos Patenka į organizmą įkvepiant ir per mitybines grandines (įsitvirtina riebaliniame audinyje). Veikia: Ardo skydliaukės hormonus – vėžio rizika Krūtys – perduodamas su motinos pienu Lytiniai organai – mažėja spermos gyvybingumas Kraujas Vaikų psichomotorinės f-jos sutrikimai Kepenų, virškinimo trakto, kraujo vėžys Šiltnamio efektas. Spinduliai įšildo žemės paviršių, taip pat ir žmogaus antropogeninė veikla. Dalis spindulių atsispindi nuo žemės paviršiaus ir kyla aukštyn, o ten sutinka teršalų debesis, kurie nepraleidžia į atmosferą – šiluma grįžta. H2O garuoja, tirpsta ledynai, kyla oro temperatūra. Medžiagos: CO2 – 7 mlrd.t anglies.Dalis jo sunaudojama medžių, sugeria vandenynų paviršiuje esanti augalija, 1/3 pasilieka ore. Metanas – susidaro pelkynuose, ryžių plantacijose, patenka į orą iš aerozolių bei šaldymo įrangos. Ozoną ardančios medžiagos Chloras atskelia atomą iš O3 – lieka O2 Mažėja ozono sluoksnis: • Regėjimo sutrikimai • Odos senėjimas, neoplastiniai procesai • Silpnėja imuninė sistema • Nukenčia augalai ir planktonas Klimato atšilimas. • Manoma, kad XIXa. planetos vidutinė metinė temperatūra pakilo 3,50C. • Per pastaruosius 50 metų Antarktidoje metinė temperatūra pakilo 2,50C. Tirpsta didžiuliai plotai ir aisbergai. • Tai sukelia žemės drebėjimus, dideles vėtras, potvynius. • Tam tikros teritorijos gali atsidurti po vandeniu. Ekstremalios sąlygos. 1989.03.20 įvyko avarija ‘Azote’, išsipylė, išgaravo ir sudegė 7t amoniako. Termiškai suskilus 5000t nitrofoskos į orą pateko: 200t amoniako 759t NO2 230t Cl 8t fluoro vandenilio Jų DLK skaičiuojamos šimtosiomis mg dalimis. Apnuodyta Jonavos, Širvintų, Kėdainių. Ukmergės rajonų žemė, oras ir vanduo. Net 1000 kartų viršytos DLK. Ukmergėje 1,5h po avarijos amoniako koncentracija viršyta 20k. 5km nuo ‘Azoto’ 200mg/m3 – 1000k viršija. Susidarė tiesioginės neigiamos įtakos zona. Grėsmė žmonių gyvybei. Labiausiai nukentėjo Šėtos, Pasrainių, Lokenėlių kaimai. Bendra žala 1,5mln rublių. Jonavos rajone nugaišo daug gyvulių. Apsinuodijo 13 vaikų, 40 suaugusių, tačiau tada tai buvo slepiama. Teršalai labai greitai paveikia širdį. Įkvėpus po 2 valandų gali ištikti širdies priepuolis. Taip pat paūmėja plaučių ligos. Net 50% ligonių, atvežtų su širdies priepuoliais yra rūkymo aukos. Atmosferos oro užteršimas radioaktyviomis medžiagomis. Po Černobylio avarijos daug teko ir Lietuvai. Semipalatinsko rajone 1949-1989 metais buvo įvykdyta virš 400 branduolinių sprogimų. Tuo metu Semipalatinsko radiacinis fonas viršijo 600k. ir atitiko foną Hirosimoje po bombos sprogimo. Fonas veikia žmonių genetinių mutacijų lygį. 1,5-2k aukštesnis, nei kitur fonas yra Kazachstano rajonuose. GB, Suomijos ir Kazachstano tyrimas: 40 šeimų pakitusių genų kiekis 1,8k viršija norma, o jų vaikų ir anūkų genome 1,5 karto. Pražūtinga sveikatai. Mobilūs atmosferos oro taršos šaltiniai. Teršalų poveikis sveikatai. 1. Lengvieji automobiliai – 67%. 2. Sunkvežimiai – 32% Nuo 1993 metų transportas – pagrindinis taršos šaltinis. Pasaulyje sparčiai didėja automobilių skaičius: 1900 11tūkst. 1940 46mln. 1970 230mln. 1995 450mln. 2001 500mln. Mažiau 100 automobilių 1000 gyventojų – Meksika, Rusija, Ukraina 130.290 Lietuva, Airija, Lenkija 300.390 GB, Ispanija, Portugalija Virš 400 Kanada, Švedija, Australija JAV – 650 automobilių 1000 gyventojų. Lietuvoje yra apie 1,2mln automobilių (2002m) Automobilių išskiriami teršalai: • kuro degimo produktai, tepalai • kuro nutekėjimas, nugaravimas • padangų ir kelių dangos nusidėvėjimo dulkės • triukšmas Automobilis kas 10000 km (sunaudojant 7l/100km) išmeta 10t įvairių dujų mišinio. 93-98 % sudaro azotas, O2, H2O garai, CO+O2→CO2 Sudeginus 1t kuro išmetama: • CO 600kg • Angliavandeniliai 75kg (etilenas, acetilenas, metanas, butanas, aromatiniai angliavandeniliai) • NOx 30kg • Aldehidai 15kg (60% sudaro formaldehidas) • SO2 5kg • Suodžiai 1kg • Švino junginiai 0,1kg Aromatiniai policikliniai angliavandeniliai yra labiausiai toksiški, turi kancerogeninį poveikį. Pasekmės: • Neigiamas poveikis sveikatai, gamtai, statiniams (korozija) • Kraštovaizdžio nuskurdimas, kultūros paveldo naikinimas • Autoavarijų pasekmės • Nesveikas gyvenimo būdas Pvz.: automobilių sukeliama vibracija kenkia Šv.Onos bažnyčiai. Lietuvoje per metus iš automobilių į orą patenka daugiau nei 400 tūkst.t. teršalų. Daugelyje vietovių tai sudaro 70-90% visų išmetamų į atmosferą teršalų apimties. Didmiesčiuose – 70-85% bendros teršalų apimties. Miestuose, uždaruose kiemuose tarša išsilaiko labai ilgai. Labiausiai užterštas senamiesčio oras. 78% tyrime dalyvavusių Europos miestiečių įsitikinę, kad automobiliai – pagrindinis miestų oro taršos šaltinis. Švino savybė kauptis organizme sąlygoja chroniškas ligas, apsigimimus, žeidžia nervų ir virškinimo sistemas, mažina hemoglobino ir eritrocitų kiekį, pažeidžia viso organizmo funkcines sistemas. 3,4-benzpirenas toksiškesnis už šviną. JO DLK 300k. mažesnė. Jis yra tikrasis kancerogenas, skatina plaučių ir gerklės vėžio atsiradimą. Fizikos instituto duomenimis, prie magistralės Vilnius – Kaunas benzpireno koncentracija viršija normą 15-20k. Daržovių užterštumas 70m nuo magistralės keliolika kartų viršija leistiną normą. Didžiąją toksinių teršalų dalį sudaro CO – bespalvės, bekvapės dujos. Jos veikia kraują (karboksihemoglobinas), širdį, kraujagysles ir CNS. Prie judrių Vilniaus sankryžų koncentracija viršijama 2-4 kartus. Triukšmas – reikšmingas automobilių taršos elementas, trukdo poilsiui, susikaupimo reikalaujančiam darbui. Leistinas triukšmo lygis 65 dB. Aukštas triukšmo lygis trikdo kraujotaką, didina opaligių, uždegimų lygį. Europoje 25% didmiesčių gyventojų kenčia nuo triukšmo. Kasmet triukšmo lygis padidėja apie 2dB. Šie gyventojai dažnai vartoja migdomuosius. Vilniuje 7,5m nuo važiuojamosios dalies triukšmas viršija leistiną lygį 2,8-10,0 dB. 38% Vilniečių nervina gatvės triukšmas taip pat dirgina variklio užvedimo ir signalizacijų sukeliami triukšmai. 75% Europos didmiesčių gyventojų mano, kad eismo ribojimas bei pėsčiųjų zonos senamiestį ir centrinėj miesto daly būtų efektyvi taršos mažinimo priemonė. 73% mano, kad dviratis turėtų būti prioritetinė transporto priemonė prieš automobilį. (ko tai mažai tikėtina). Mažinimo priemonės: • Gatvių plėtimas • Eismo ribojimas centruose • Požeminės perėjos • Pėsčiųjų zonų sudarymas atokiau nuo magistralių • Stovėjimo aikštelių iš garažų stygiaus mažinimas • Prioritetas dviračiams PSO duomenimis Europoje gyvena 852mln žmonių, iš jų 400mln – dirbantieji. 20-30% gyvena drėgnuose butuose, dėk ko daugėja alergijų, bronchinės astmos, įvairių respiratorinių infekcijų. 5% (43mln) kenčia nuo jonizuojančios radiacijos gyvenamų patalpų ore (radono koncentracija). Auga rizika plaučių vėžiu. Radonas kaupiasi grunte, todėl žemesniųjų aukštų gyventojams rizika susirgti plaučių vėžiu didesnė. 26% (180mln) kenčia nuo padidinto triukšmo kuris sukelia diskomfortą, trikdo miegą. 29% patiria trumpalaikį SO2 poveikį (mažiau 24val per metus)- -kvėpavimo sistemos sutrikimai, lėtinių kvėpavimo ligų komplikacijos, artinančios mirtį. 2% gyventojų –ilgalaikis SO2 veikimas - 4-7% susilpnėja plaučių funkcija. 9% - kietųjų dalelių trumpalaikis poveikis – kvėpavimo sistemos sutrikimai, lėtinių ligų komplikacijos. 2% kietųjų dalelių ilgalaikis poveikis – apatinių kvėpavimo takų ligos vaikams, nosiaryklės bei akių ligos suaugusiems. 50% trumpalaikis O3 poveikis – kosulys, akių sudirginimas, nežymus plaučių funkcijos sumažėjimas. 0,3% švino poveikis – sutrinka vaikų protinis vystymasis 30% tabako dūmai (motinos, rūkančios namuose) – apatinių kvėpavimo takų ligos naujagimiams 25% tabako dūmai (kai rūko vienas iš sutuoktinių) – plaučių vėžys nerūkančiam sutuoktiniui. 50% NO2 (dujinės viryklės) – apatinių takų ligos moksleiviams. Patalpose praleidžiama 80-90% laiko. Kenkia: • Lakiosios dažų ir klijų sudėtinės dalys • Dezodorantai ir aerozoliai • Cheminės priemonės nuo kandžių, tarakonų • Iš cheminės valyklos parnešti drabužiai • Dujų degimo produktai • Netinkamai prižiūrimi šiukšlių kibirai • Tabako dūmai • Smalkės iš krosnies, dūmai • Autotransporto teršalai (pro langą) • Svylančios dulkės nuo lempų, radiatorių • Naminiai gyvūnai • Naftos produktai iš rūsyje esančio garažo Lietuvoje – teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų tiekimo tvarka: • Išmetimas į aplinkos orą, valymas, utilizavimas (tonos per metus) • Taršos šaltinių charakteristika • Išmetamųjų dujų valymo įrenginių veikimo rodikliai • Taršą mažinančių priemonių vykdymas • Mobilių taršos šaltinių išmetami teršalai (tonos per metus) Apsaugos priemonės. 1. technologinės: ▪ kenksmingų medžiagų keitimas nekenksmingomis ▪ žaliavų apvalymas nuo priemaišų ▪ dulkes gaminančių procesų keitimas drėgnais ▪ hermetizavimas ▪ degimo racionalizavimas 2. planavimo: • miestų teritorijos ponavimas • sanitarinių-apsaugos zonų įvėdimas • teisingas gyvenamųjų teritorijų planavimas • gyvenviečių apželdinimas 3. techninės: • išmetimų valymas • gamybinių procesų techninė kontrolė 4. įstatyminės: • teisės aktai • taršos reglamentai (DLK-koncentracija, DLI-išmetimas, DLT-tarša) • išmetimo standartizavimas • žaliavų standartizavimas Oro apsaugos priemonės. PSO duomenimis 50% sumažinus oro taršą, gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėtų 3-5 metais, sergamumus ir mirtingumas sumažėtų 35% , plaučių vėžio ir kitų kvėpavimo sistemos ligų – 20-30%, širdies kraujagyslių ligų – 10%. Įmonių klasės ir sanitarinės apsaugos zonos skirstomos pagal išskiriamas medžiagas. I klasė 1000m II 500m III 300m IV 100m V 50m Bendros apsaugos priemonės (populiaciją sveikatinančios priemonės) • Nuolatinė aplinkos kokybės kontrolė • Tarptautinis bendradarbiavimas • Aplinkos ir sveikatos įstatymdavystė • Beatliekinių technologijų diegimas • Miestų išplanavimo racionalizavimas • Veiksmingų valymo įrenginių diegimas (I kenksmingumo klasės medžiagos) • Racionalus gamtos resursų naudojimas • Uždarų gamybos technologijų diegimas Priemonės: 1. Politinės (konvencijos, tarptautiniai susitarimai, dalyvavimas programose) 2. Įstatyminės 3. Technologinės 4. Planavimo 5. Techninės 6. Kontrolės Atmosferos oro apsauga nuo autotransporto išmetimų: Technologinės priemonės: • Variklių konstrukcijos tobulinimas • Mašinų techninė kontrolė • Kokybiško kuro naudojimas • Išmetamųjų dujų valymas Organizacinės priemonės: • Greičio ribojimas ir kontrolė • Eismo kelių sankirtose ribojimas, sankirtų racionalizavimas ir jų skaičiaus mažinimas • Požeminių perėjų įrengimas • Išmetamųjų dujų kokybės kontrolė Planavimo priemonės: • Gyvenviečių apželdinimas • Gyvenviečių statybos ir automagistralių tiesimo racionalus išplanavimas • Kelių eismo ženklų racionalus išdėstymas Reglamentai: 1.LR aplinkos oro apsaugos įstatymas. Pagrindinis dokumentas. Numato bendrą tvarką. Po to eina poįstatyminiai aktai 2.LR radiacinės saugos įstatymas 3.HN 35. 1998 Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų DLK. Taip pat kenksmingumo klasės. Pagal ES reikalavimus jų atsisakoma. I kenksmingumo klasė – labiausiai kenksmingos 4. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl LR HN 35 – pataisymas kas 5 metai 5.LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento – asbesto, išmetamo į atmosferos orą ir stacionarių šaltinių išleidžiamo į paviršinius vandenis dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo dėl atmosferos oro kokybės vertinimo (technologija, apskaita, vertinimas, ataskaitos tvarka, ekspertizė) 6. LR HN 73 Pagrindinės radiacinės saugos normos Vandens užterštumas ir gyventojų sveikata. • Vanduo dengia 71% Žemės rutulio paviršiaus • 3% viso sausumos ploto tenka upėms ir ežerams, 11% padengta ledu • sausumai tenka 11% planetos ploto, kuriame sukaupta 3% gėlo vandens (nuo viso vandens kiekio) • Vandens lygis nuolat auga (šiltnamio efektas, ozono skylės) • jei žemė būtų apvali, ji būtų padengta 3720m vandens sluoksniu • turtingiausia gėlu vandeniu Brazilija Nuolat vyksta vandens cirkuliacija: krituliai → gruntinis vanduo → spūdinis → vandenynai, upės → garuoja. 1946m 46 šalys (17% gyventojų) kentėjo nuo vandens stygiaus. 2025m 63 šalys (pusė gyventojų) kentės nuo gėlo vandens stygiaus. Resursai mažėja. Problema nr. 1 – aprūpinti gėlu vandeniu didmiesčių gyventojus. Dauguma ligų susijusios su prastos kokybės geriamu H2O. Vandens sunaudojimas pramonėje: • 1kg streptomicino 400.000l • 1kg plieno 300-600l • 1kg cemento 35l • 1kg alaus 5-25l • 1kg spirito 2700l • 1kg pieno 2,5-3l • 1 automobiliui 35.000l Žemės ūkyje: • 1kg grūdų išauginti 1500l • 1 melžiamai karvei girdyti 80l • 1kg ryžių išauginti 4500l • 1kg medvilnės išauginti 10.000l Miestuose: • 1m kanalizacijos tinklų praplauti 25l • 1m² turgavietės išvalyti 5l • organizuojant mitybą: 1 mokiniui 100l/d ienai ligoniui 450l/dienai poilsiautojui 250l/dienai Susidaro daug užteršto vandens, o nuotėkų valymas brangiai kainuoja. 1991m. dėl Viduržemio jūros užteršimo mikroorganizmais, gastroenteritais susirgo 2 mln. žmonių. Priežastis – valoma tik 30% nutekamo vandens. 1996 į jūrą išleista 300mln m³ vandens. 2025m. 0,9-1,5 mlrd m³/metus. Ypatingai padidėja ligų rizika. H2O sunaudojimo tendencijos H2O telkinių tarša Kasmet į Šiaurės jūrą: • 11.000t švino • 28.000t cinko • 950t arseno • 355t kadmio • 100t gyvsidabrio • 2 mln.t rūgščių tirpalų • 20.000t toksiškų šiukšlių • 10.000t fosfatų Baltijos jūrą užima 0,1% Pasaulio vandenyno, jai tenka 3% pasaulio teršalų. 50 stambių miestų, kuriuose sukoncentruota 15-20% pasaulio pramonės. Išmetama: • 50000 t naftos • 1,3 mln. t organinių medžiagų • 309000 t nitratų • 25800 t fosfatų Tai užslėpta lėto veikimo bomba. Čia išmesta II pasaulinio karo metu daug nuodingųjų medžiagų, pvz. iritas – ypatingo pavojingumo nuodai. Žuvyse randama daug gyvsidabrio ir kitų metalų. Organinių naftos produktų, chlororganinių pesticidų, radioaktyvių medžiagų randama dugno nuosėdose. Vandens užterštumo vertinimas: Parametrai – Fizikiniai Mikrobiologiniai Cheminiai Pagal kilmę – Miestų (nutekamieji vandenys, nuoplovos) Pramonės (atliekos) Intensyvios žemdirbystės (augalų apsaugos priemonės, skerdyklų vandenys…) Pagal laiką – Nuolatinis Atsitiktinis Sezoninis Lietuvos teritorija – 65,3 tūkst.km2. Apie 3000 ežerų, kurių plotas didesnis kaip 5ha. 1600 tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 5ha. 733 upės, kurių ilgis didesnis kaip 10km. Upėse vandens kokybė vertinama pagal 70 rodiklių (47 upes 99 vietose)/ Vandens sunaudojimo kiekis: Ne energetinėms reikmėms - 7%, iš jų: Pramonė – 20,5% Ūkis, buitis – 48% Žuvininkystė – 30% Žemės ūkis – 1% Energetika – 93% Nemunu į marias patenka: • 19t detergentų • 12t nikelio • 3,5t vario • 2,5t cinko • 0,7t chromo • 5,1kg gyvsidabrio 1 lašas naftos pasiskleidžia 60 cm spinduliu ir sutrikdo deguonies difuziją. Žūsta paukščiai, žuvys, gyvūnai. Įvairūs plovikliai taip pat sutrikdo deguonies difuziją, be to apie mikroorganizmus sudaro apvalkalą ir jie ilgiau išsilaiko. Cheminės medžiagos koncentracija: vandenyje 1 dugno nuosėdose 70 moliuskai 100 fitoplanktonas 500 žuvys 400-1500 Kenksmingos medžiagos į žmogaus organizmą patenka tiesiogiai arba per mitybos grandines. 2000m. ekologinė katastrofa Rumunijoje Aukso lydykla Sabu Marė apie 100m3 cianido ir panašiai tiek sunkiųjų metalų paleido į Tysos upę. Dunojuje žuvo 95% gyvybės. Pasiekus Belgradą DLK viršijo 20k. Į upę gyvybė grįš po 10-15 metų. Per gruntinius vandenis teršalai gali patekti į mitybines grandines. Naftos išsiliejimas gamybos vietose. Baldžio – Juodžio- Tapelių ežerai labai užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis. Lietuva geriamam vandeniui nenaudoja paviršinių telkinių – tik požeminius (kai kur per daug fluoro, kai kur – visai nėra, atskirose vietose nemažas kiekis geležies). Geležis gali įtakoti aterosklerozės vystymąsi. Lietuvoje jaučiamas geriamo vandens stygius (Šiauliai. Panevėžys). • ~ 80% ligų susiję su vandens kokybe • 2 mlrd. žmonių neturi pakankamai gėlo vandens • kai kuriuose miestuose (Mexico ir kiti) 30% algos skiriama vandens sunaudojimui Lietuva: 1999m. dėl mikrobinės taršos higieninių normų neatitiko 62% šulinių, 8% vandentiekio, 22% paplūdimių ir 8% maisto produktų vandens. 947 tūkst. gyventojų semia vandenį iš šulinių; 2,7 mln. – iš vandentiekio. 2000m. šachtiniai šuliniai smarkiai užteršti nitratais (apie Vilnių 35%), norma – iki 45mg/l. Rasta iki 700 mg/l. Savo laiku panaši situacija buvo stebima Kėdainiuose. Požeminiai vandenys pakankamai švarūs ir apsaugoti nuo taršos. ~1,3mln. priversti vandenį vartoti prastos kokybės – dėl prastos vandentiekio tinklų būklės, korozijos. Gruntinis vanduo lengvai pažeidžiamas – kokybė blogėja dėl neatsakingos ūkinės veiklos ir mikrobiologinio užterštumo. Optimali fluoro koncentracija 0,7-1,5 mg/l. Esant 3-6 mg/l – fluorozė: osteosklerozė, gelsvos dantų dėmės, trapūs dantys, sutrikusi kalcio ir fosforo pusiausvyra. Klaipėdos krašte >1,5 mg/l. Kita dalis jaučia fluoro deficitą (ėduonis). Geležis. 3,0 labai bloga 3% Lietuvoje giluminiai vandenys papildomi paviršiniais. Giluminių kokybė priklauso nuo Baltijos jūros ir Kuršių nerijos vandens kokybės. Mikrobiologiniai šulinių vandens rodikliai daug blogesni nei centralizuotai tiekiamo vandens. Geležies rodikliai – atvirkščiai; ir užterštumo tendencija didėja. Bendras kietumas didesnis šachtinių šulinių, tendencija – didėja. Nitratų centriniam vandentiekį beveik nėra, šuliniuose 45-50%. Lietuvoje neteisingai įrengiami šuliniai, kai kuriose vietose gruntinis vanduo kyla į kalną. Intensyvi žemdirbystė, pesticidų naudojimas. Nitratai→nitritai→nitrozaminas→kancerogenas Nitratai→nitritai→metHb→kūdikių mirtingumas • 500mln. kasmet suserga dėl blogos H2O kokybės ar stygiaus; 3 mln. – miršta. • 120 mln. Europos regiono gyventojų dar neturi mikrobiologiškai švaraus vandens. • 1993m. 3 mln. vaikų mirė nuo viduriavimo • 1991m. Pietų Amerikoje 19tūkst. mirė nuo choleros; Azijoje 1276, Afrikoje 13.000 žmonių/ • 1994m. Europoje virš 2,5tūkst. choleros atvejų. • GB 1971-1986 metais 21 epidemija, JAV 1971-1980 metais – 121, 1981-1988 metais – 298, Prancūzijoje 1986-1988 metais – 11 gastroenterito epidemijų. Infekcijų protrūkiai kyla dėl nepakankamų nuotėkų valymo ir avarijų valymo sistemose. Užteršimas cheminėmis medžiagomis – nuotėkos iš pramonės įmonių, nepakankamas jų valymas, avarijos. Eutrofikacija – augmenijos išvešėjimas vandens telkiniuose → puvimo procesai → nyksta žuvys. Valymas. • Mechaninė valymo sistema – sulaiko grubias dalis • Biologinė sistema – apvalo nuo ištirpusių organinių medžiagų • Valymas nuo mikroorganizmų chloru – lėšų švaistymas, nes liekamasis chloras turi būti ne mažesnis, kaip 1,5 mg/l. Chloras naudojamas tik esant nepalankiai epidemiologiniai situacijai (nuotėkų dezinfekcijai). Ligų sukėlėjai plintantys vandeniu: • Bakterijos – vidurių šiltinė, dizenterija, cholera. • Virusai – HAV, HEV, poliomielitas, ūmus gastroenteritas. • Parazitai – amebinė dizenterija, gastroenteritas. Vilniuje 1941 vidurių šiltine ir dizenterija susirgo 20.000, mirė 90 žmonių. To metu tai buvo didžiausia epidemija Europoje. Cheminė vandens tarša ir nuotėkos. Japonijoje – Minamato liga – gyvsidabris (lėtinės neurologinės ligos) Kietas vanduo – rizika akmenligei vystytis. Daug chloro – mažėja skrandžio sekrecija, keičiamos vandens juslines savybes. Nitratai. Fluoras. Apsaugos priemonės (3 juostos): 1. griežto režimo apsaugos zona – nuo nuolatinės, atsitiktinės ir tyčinės taršos. 15-100m spinduliu draudžiama bet kokia veikla. 2. mikrobinės taršos apribojimas – dydis turi būti toks, kad mikroorganizmai pasiektų vandens sluoksnį negyvi. (200-400 paros) 3. cheminės taršos apribojimas – nepasiektų per visą eksploatacijos laiką (15-30 metų). Paviršiniams vandenims ši zona 500m spinduliu. Reglamentai: ◦ LR Geriamo vandens įstatymas. 2001. ◦ Geriamas Vanduo. HN 1998. ◦ HN LR Valstybės sienos ir teritorijos medicininės-karantininės apsaugos taisyklės. ◦ Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka. Dirvožemio kokybė ir sveikata. Dirvožemis – aplinkos užterštumo veidrodis. Teršiamas per orą, vandenį. Kenksmingos medžiagos dirvožemyje kaupiasi. Stebimas žemės gyventojų skaičiaus didėjimas. 2025m. žemėje bus 8mlrd. žmonių. 2025m. miestų gyventojai sudarys 59% visų pasaulio žmonių. Dėl to paaštrės geriamo vandens ir mitybos problemos. Kas yra urbanizacija? • Miesto gyventojų gausėjimas • Miestų statybų plėtimas • Neagrarinės veiklos plėtra • Miesto patogumų atsiradimas kaime Metinis atliekų susidarymas pasaulyje 1990m: • Žemės ūkio atliekos 4 mlrd. tonų • Naudingųjų iškasenų gavybos atliekos 1,8mlrd.t. • Pramonės atliekos 1 mlrd.t. • Fabrikų atliekos 1,7 mlrd.t. • Buitinės atliekos 1 mlrd.t. Dažnai skaičiuojamas šiukšlių kiekis vienam gyventojui per parą: Los Angeles 3 kg New York 1,8 kg London 0,8 kg Buitinės ir gatvėse surenkamos atliekos. Atliekų sudėtis labai įvairi: Komunalinių atliekų sudėtis % Šalis Popierius, kartonas Plastmasė Stiklas Metalas Oro atliekos Kitos JAV 38 8 7 8 25 14 Japonija 38 11 7 6 32 6 Belgija 30 4 8 4 45 9 Prancūzija 31 10 12 6 25 16 Graikija 22 11 4 4 49 10 Automobilis (12,5 metų senumo) sveria 1000 kg. Svorį sudaro: 710kg geležis, plienas 90kg guma 60kg sintetinės medžiagos 30kg stiklas 22kg aliuminis 10kg švinas 6kg varis 5kg cinkas 56kg kitos medžiagos Atliekų rūšys: Nepavojingos atliekos: • Buitinės • Organinės • Mineralinės žaliavos • Antrinės žaliavos • Fosfogipsas • Gatvių ir kelių sąšlavos • Statybinės medžiagos • Kitos medžiagos Pavojingos atliekos (pagal perdirbimo būdą): • Degintinos atliekos • Fizikiniais ir cheminiais metodais tvarkytinos medžiagos • Deponuotinos atliekos (radioaktyvios) 1997m. atlikus atliekų apskaitą įmonėse: 5,312 mln.t. nepavojingų atliekų, kurių didžiąją dalį sudarė organinės atliekos- 2080,5 tūkst.t. Dabar Lietuvoje stebima mažėjimo tendencija. Per metus nepavojingų atliekų: • Medienos atliekos – 283,5 tūkst.t. • Popieriaus, kartono atliekos – 9,6 tūkst.t. • Stiklo atliekos – 35,4 tūkst.t. • Juodųjų metalų – 156,9 tūkst.t. Pavojingų: • Medicininio aptarnavimo, sanitarinės atliekos – 560,8t. • Biocidų ir fitofarmacijos atliekos – 301,7t. • Dervų, latekso atliekos – 3564,3t. Mėšlas – 1424,8 tūkst.t. Palaukėse stovi didelės krūvos, o gruntinis vanduo yra maždaug 2m gylyje, todėl viskas patenka į šulinių vandenis. Rizikos zonos yra apie Šiaulius, Kauną. Utena užkrėsta mažiausiai. Pesticidai. Atskira problema – uždrausti ir netinkami naudoti pesticidai. Dažniausiai slapta išmetami karjeruose ir tik truputi užmetami žemėmis. Taip prasideda nuodų migracija aplinkoje. Į organizmą jie patenka per mitybines grandis. Naudotų pesticidų gama labai įvairi (pesticidai, herbicidai, fungicidai, defoliantai, augimo reguliatoriai...), jų naudojimas mažėja. Tai lokali problema, kuri gali turėti labai liūdnų pasekmių. Sutvarkytų pesticidų kiekiai Lietuvoje auga. Pesticidai gali užsidegti savaime. Pavojingų atliekų kiekiai Lietuvoje mažėja. Sunkieji metalai. (Hg, Ni, Mo, Pb, Zn, Ag, Cd, Cu, Cr, Sn) – formuoja urbanistines anomalijas. Būdinga tai, kad jų negalima sulaikyti aplinkoje. Panašiai kaip plovikliai, praeina molio ekranus, tampa buksyru kitiems teršikliams, užteršia kitas sferas, ypač plinta per vandenį. Pavojingi rajonai – Žvėrynas, Žirmūnai. Tarp mokyklinio amžiaus vaikų pasitaiko alopecijos atvejų. Lietuvoje dar nėra labai didelių kiekių aplinkoje, bet pavienių atvejų pasitaiko. Būtina įvertinti ir aplinkos užterštumą ir kenksmingumą sveikatai, nes ir nuo to priklauso klinika. Sąvartynai. Teršalai patenka ir iš sąvartynų, o tai yra ypač opi problema. Greta gyvenamųjų pastatų, sodų, daržų esantys sąvartynai kelia tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai: sklinda nemalonus kvapas, pavojingi garai, dujos, vėjas pūsto įvairias atliekas, telkiasi graužikai, paukščiai, kurie yra potencialūs užkrečiamų ligų platintojai. Pavojingų atliekų tvarkymas ypač sudėtingas, nes išvežti jų neįmanoma. Daug pavojingų medžiagų yra Klaipėdos, Šiaulių rajonuose. Mažiausiai – Utenoje, Marijampolėje. Esant nepalankiai ekologinei situacijai sergamumas yra didesnis. Aiškios pavojingų atliekų mažėjimo tendencijos nuo 1994m. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 800 eksploatuojamų ar jau uždarytų sąvartynų. Švenčionių rajone yra 60 sąvartynų. Dabar veikia apie 400 sąvartynų. Lietuvoje prasta šalinamų atliekų apskaita. Japonai atliekas skirsto į 40 rūšių, o Lietuvoje nesugebėta skirstyti net į 4 rūšis. Sąvartynų 1997m. daugiausia buvo apie Ukmergę. Mažiausia (mažiau nei 10) yra Marijampolės apskrityje. Užterštumo mąstai buvusioje karinėje (TSRS) teritorijoje. Jos buvo įrengtos geriausiose vietose. Išvalymo išlaidos siekė 739 mln. JAV dolerių. Pažeistų teritorijų (miško, dangų) atstatymo išlaidos siekė 367 mln. JAV dolerių. Ekonominė netektis – 640 mln. JAV dolerių. Jei raketų kuras patenka ant žolės, tai toje vietoje 10 metų niekas neauga. Sąvartynuose būtinai turi būti dugno sustiprinimas polietilenu ir moliu (gruntinio vandens apsauga), išspręsta dujų pašalinimo ir degazavimo problema. Yra pavojus radioaktyvaus užterštumo. Didžiausi sąvartynai: Vilniaus miesto Kariotiškių sąvartynas Trakų rajone 281849t. Klaipėdos miesto sąvartynas Kalotės kaime Sendvario seniūnija 123964t. Kaunas Lapių sąvartynas 114801t. Teršalai pirmiausiai veikia į imuninę sistemą. Žmogus dažniau ir greičiau suserga. Dažniausiai suserga vaikai ir pagyvenę žmonės, nes apsauginės funkcijos yra susilpnėję arba dar nėra išsivysčiusios. Atskirose Lietuvos rajonuose Cd, Cr, PB, Ni, Cu, Zn koncentracijos tik nežymiai viršija DLK (20cm sluoksnis). Pramonės įmonių teritorijose užterštumas labai didelis, nes čia priklausomai nuo technologijos į aplinką skirtingais kiekiais patenka įvairūs elementai. Be to, eilė filtrų visiškai neveiksmingi specifiniams junginiams. Dumblas iš galvanikos cechų išvežamas į sąvartynus kur skverbiasi gilyn ir su geriamuoju vandeniu patenka į žmogaus organizmą. Užsienyje technologijos leidžia pakartotinai panaudoti šias medžiagas. Įmonių sanitarinėse apsaugos zonose 1997m. gyveno apie 16000 gyventojų, o 1989 – 1991m. gyveno 70000, iš jų apie 18000 vaikų. Gyventojų sveikata dėl to labai nukenčia, nes dažnai šių zonų nepaisoma. Pavojingiausios žemės ūkio cheminių medžiagų anomalijos dirvožemyje dažniausiai formuojasi šalia sandelių, kuriuose saugomos šios medžiagos. Dirvožemiai dažniausiai teršiami sunkiaisiais metalais ir naftos produktais. Tai atspindi nitratų koncentracijos padidėjimas šachtiniuose šuliniuose. Anksčiau pesticidai net nebuvo laikomi sandeliuose, todėl pasekmės juntamos iki šiol. Sunkiųjų metalų veikimas įvairus: kancerogeninis poveikis toksinis poveikis genetinis konstitucijos paveikimas (mutageninis) teratogeninis paveikimas Ypač pavojingas sinergistinis poveikis. Padidėja bendras sergamumas, persileidimų ir apsigimimų skaičius, nukenčia imuninė sistema. Persidengus gamyklų sklaidos zonoms susidaro itin pavojingi junginiai – ši zona bus labiausiai užteršta. Todėl ją būtina nuolat sekti. Sovietų karines bazės tapo antrinio užterštumo šaltiniais. Anksčiau ar vėliau teršalai iš dirvožemio patenka į žmogaus organizmą: ▪ kontaktuojant odai su užterštu dirvožemiu ▪ nenuplovus rankų ypač prieš valgį ▪ įkvepiant dulkes ▪ įkvepiant garus ▪ teršalams patekus į požeminį geriamą vandenį bei žemdirbystės laukams laistyti naudojamą vandenį Atliekos ir sveikata. Nesurinktos atliekos pritraukia graužikus, parazitinius vabzdžius, kurie perneša ligas ir sukelia grėsmę visuomenės sveikatai. Be to, atliekos, patekusios į vandens telkinius, gali tapti ligų priežastimi. Nustatyta, kad atliekų surūšiavimo ir kompostavimo vietose į orą patenkančios medžiagos yra pavojingos sveikatai (H2S, metalai, amoniakas ir kt.). Būtina apsaugoti atliekų perdirbimo įmonių ir sąvartynų darbuotojus. Masė atliekų gali būti panaudotos kaip trąšos ar kuras. Pirmiausia atliekas reikia pašalinti iš jų susidarymo vietos. Išvežiojimo sistema geresnė, nes nelieka smarvės ir taršos, kurios atsiranda dėl konteinerių. Atliekos rūšiuojamos į atskirus komponentus. Japonijoje iš viso yra skirstomos į 40 rūšių. Surūšiavus galima perdirbti. Racionalus atliekų panaudojimas: • Iš daugelio atliekų galima panaudoti biodujas ,kuriais galima nukenksminti atliekas, šildyti gyvenvietes, šiltnamius. • Nukenksmintos atliekos gali būti naudojamos kaip trąšos be jokių apribojimų. • Kompostavimas (viduje pasiekiama 60 ir daugiau 0C temperatūra – nukenksminimas per vasarą) Pas mus atliekos dažniausiai yra deginamos. Reglamentai: Lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. Tai pats svarbiausias dokumentas, uždaviniai ir veiksmai valstybės, apskričių ir savivaldybių lygiuose. Aplinkos saugos ministerijos tiesioginiai veiksniai yra sveikatinanti priemonė. Dėl atliekų įvežimo į Lietuvos respubliką ir išvežimo iš Lietuvos respublikos ir tranzito per Lietuvos respubliką taisyklių patvirtinimo. HN 89 “Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas” Ekologinio žemės ūkio taisyklės (sistema, siekiant išauginti ekoproduktus nenaudojant pesticidų, sintetinių trąšų ir augimo stimuliatorių). HN: 2001 Ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos saugai vertinimas. (Šiuo metu antrinės ir tretinės visuomenės saugos institucijos, vėliau – šeimos gydytojai). Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais. • vežimo būdas • specialūs reikalavimai transporto priemonei ir įrangai • bendri reikalavimai aptarnavimui • specialios pakrovimo, iškrovimo ir krovinių apdorojimo nuostatos Pavojingų medžiagų klasės: 1. sprogstamosios medžiagos ir gaminiai. (Jie dar skirstomi į 6 poklases). 2. dujos. Jos pagal savo pavijingumą ir chemines savybes dar skirstomos į daug papunkčių. 3. Liepsnieji (degūs) skysčiai. Jie dar skirstomi pagal savo pliūpsnio temperatūrą ir pavojingumą. 4. Degios medžiagos ◦ Degios kietos medžiagos ◦ Savaime užsidegančios medžiagos ◦ Medžiagos, sąlytyje su vandeniu, išskiriančios liepsniąsias dujas 5. Oksiduojančios medžiagos • Organiniai peroksidai 6. Toksiškos medžiagos • Infekcinės medžiagos 7. radioaktyvios medžiagos 8. Koroziją sukeliančios medžiagos (ėdžios medžiagos) 9. Kitos pavojingos medžiagos ir kroviniai HN 97: 2000 “Pesticidai ir jų koncentracijos leidžiamos vertės aplinkoje” tvirtinimo. Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės. Dėl sąvartynų tvarkymo priežiūros ir racionalaus atliekų tvarkymo mieste (1997m. Vilnius). HN 60: 1996 Kenksmingos medžiagos. “Pagrindiniai atliekų deginimo reikalavimai” patvirtinimo. Atliekos deginamos iki 14000 C krosnyje ir į atmosferą nepatenka kenksmingos medžiagos. Mazuto kaitinimui naudoti negalima, nes per metus išmetama būtų iki 8t. sieros junginių. Ligų sukėlėjai (pvz.: juodligės) pasigaminę sporos gan ilgai išgyvena dirvožemyje. Lietuvoje yra apie 300 juodligės kapinynų. Tai vienintelis būdas naikinti medicinines atliekas, kurios ypač kenksmingos (infekcija ir terpė infekcijai). Aplinkos ir sveikatos monitoringo sistema. Šiuo metu nėra teisės aktų ir reglamentuojančių dokumentų. Paruoštas visuomenės sveikatos įstatymas (2002m. balandis). Įstatymu jis netaps dar ilgai. Gerinant aplinką, gerėja ir sveikata (visuomenę sveikatinanti priemonė): 1. būtina visų aplinkos taršos šaltinių inventorizacija (transportas, vandens ir dirvožemio teršimas, individualios katilinės). Nuo jos priklauso duomenų tikslumas. 2. kiek ir kokių medžiagų patenka į aplinką (kiekybinis ir kokybinis teršalų vertinimas). Iš jų reikia eliminuoti pačias pavojingiausias medžiagas. 3. teršalų sklaidos zonos (priklauso nuo daugelio veiksnių) – kuo aukštesnis kaminas, tuo didesnė sklaidos zona. Kėdainių chemijos kombinatas – 10 km. spinduliu mirė visi medžiai. Paaukštinus kaminą, teršalai buvo nunešami toliau, į aplinkines gyvenvietes (mažesnės koncentracijos, bet didesnė žmonių grupė) 4. stebėjimas dinamikoje ( aplinkos ir gyventojų sveikatos pokyčiai ) – kas 5 metai. 5. atitinkamų ligų dinamika. Pirmiausiai – kvėpavimo takų ligos, alergijos... Situacijos modeliavimas: sumažinus taršą tiek ir tiek, kas pasikeis aplinkoje ir sveikatoje? Ar visuomet gyventojai yra lygiavertėse situacijose? – pavojingiausia yra persiklojimo zonose. Pastoviausi gyventojai- vaikai ir pensininkai. Jų sveikatos būklė geriausiai atspindi aplinkos užterštumą. Duomenų rinkimo metodai: • anketos • kreipimasis į daktarą Labai svarbu atrinkti tinkamus žmones. Norint išgryninti, atliekamas pagilintas sveikatos tikrinimas (tą pati gydytojų brigada vertina visus gydytojus). 6. patikrinti kiekvienos priemonės veiksmingumą 7. informacija apie teršalų pernašas iš užsienio 8. situacijos prognozavimas. Jei padėtis nesikeičia, situacija gali būti prognozuojama po n metų... Medikas turi panaudoti save kaip visuomenės išskirtinę figūrą – jo nuomonė turi būti svariausia. Aplinkos saugos programos. • Vandens apsauga • Atmosferos oro apsauga • Dirvožemio apsauga • Apsauga nuo cheminių ir radioaktyvių medžiagų • Atliekų tvarkymas • pesticidų tvarkymas • aplinkos monitoringas • ypatingų ekosistemų valdymas • bioįvairovės apsauga • kraštovaizdžio apsauga • aplinkosauginis švietimas Bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje: 1995m. liepos 21d. – Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutartis. subalansuotas gamtinių ir mineralinių išteklių panaudojimas skatinimas naudoti aplinkos požiūriu švarias ir priimtinas technologijas, kurti atliekų tvarkymo technologijas tarpvalstybinis aplinkos taršos mažinimas juros apsauga bendra aplinkos kriterijų atranka aplinkos būklės monitoringas, prognozavimas ir vertinimas gamtos apsaugos koordinavimas, ypač nykstančių augalijos ir gyvūnijos rūšių klausimais radioaktyvaus spinduliavimo klausimai ir branduolinė sauga 1995m. balandžio 14d. – sutartis su Baltarusija tarpvalstybinių vandentiekių ir ežerų baseinų apsauga miškų apsauga atmosferos oro apsauga nuo užterštumo augalijos, gyvūnijos, nacionalinių parkų ir draustinių apsauga pavojingų medžiagų pervežimas antropogeninės apkrovos normavimas aplinkos apsaugos politikos teisiniai bei ekonominiai aspektai kraštovaizdžio ir dirvožemio apsauga pramoninių ir buitinių atliekų utilizavimas, panaudojimas, perdirbimas ekologinis švietimas aplinkos monitoringas informacijos apie ekologinę būklę mainai 1999m. spalio 13d. – sutartis su Rusijos Federacija poveikio aplinkai vertinimo, organizavimo ir atlikimo aspektai. Baltijos ministrų tarybos aplinkos apsaugos komitetas – Baltijos Šalims aktualūs aplinkosaugos klausimai. Jungtinių tautų ekonomikos komisijos Europai aplinkosaugos politikos komitetai – Europos regionui aktualūs klausimai, konvencijų įgyvendinimas. Pasaulinio aplinkos fondo taryba – finansuoja klimato kaitos ir bioįvairovės konvencijų įgyvendinimo projektus. ES PHARE programa – koordinuoja PHARE finansuojamus aplinkosaugos projektus, rengia užduotis, vykdo konkursus, prižiūri projektų veiksmingumo įvertinimus. Daugiašalė PHARE projektų aplinkosaugos grupė Centrinės ir Rytų Europos šalims – ES harmonizavimui skatinti, rizikai sveikatai eliminuoti, regionų kooperacijai. Pasaulio išsaugojimo sąjunga – programa gyvosios gamtos Centrinėje ir Rytų Europoje klausimais. NATO šiuolaikinių visuomenės problemų komitetas – gamtos mokslų konferencijos, pasikeitimas ekspertais, informacija aplinkosaugos klausimais. 1992m. Helsinkyje pasirašytas naujas Baltijos juros aplinkosaugos tekstas (1997m. jis buvo atnaujintas) Pramonės avarijų, turinčių tarpvalstybinį poveikį, konvencija (Ignalinos atominė elektrinė, Elektrėnų elektrinė, Jonavos “Alchema”). Tarpvalstybinė vandens ir tarptautinių ežerų apsaugos ir panaudojimo konvencija. 1992m. Rio de Žaneiro 179 šalių susitarimu priimta XXIa. Programa, išsaugojanti aukštos kokybės aplinką ir sveiką ekonomiką. 1972m. Stokholmo konferencija “Žmogaus aplinka” – kaip aplinka gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą. 1984m. “Sveikata visiems” 1987m. Jungtinių tautų pranešimas “Mūsų bendra ateitis” – subalansuotos plėtros principai 1989m. Frankfurto konvencija 1993m. globali aplinkos ir sveikatos strategija 1996m. Jungtinių tautų pranešimas “Žmogaus gyvenvietė” 1998m. “Sveikata visiems XXIa.” 1999m. Londono konferencija Europos aplinkos ir sveikatos chartija. Politikos principai. 1. sveikata ir gerovė priklauso nuo švarios ir harmoningos aplinkos. Aplinka – gyvenimo sąlygų ir gerovės gerinimo šaltinis. 2. skatinti principą: “profilaktika yra geriau, negu gydymas”. 3. kiekvieno žmogaus, ypatingai priklausančio didelės rizikos grupei, sveikata turi būti apsaugota. Ypatingas dėmesys skiriamas nepalankiomis sąlygomis gyvenantiems žmonėms. 4. aplinkosaugos problemų sprendimas turi būti pagrįstas naujausiomis mokslo žiniomis. 5. nauji politikos sprendimai priimami prieš tai įvertinus pavojų aplinkai ir sveikatai. 6. asmens ir visuomenės sveikata turi turėti pirmenybę prieš ekonominius ir rinkos aspektus(argumentus). 7. būtina visus socioekonominės plėtros aspektus susieti su aplinkos poveikiu sveikatai ir gerovei. 8. cheminių medžiagų, produktų ir atliekų tvarkymas, minimalus teršimas ir racionalus gamtinių išteklių panaudojimas. 9. vyriausybė, valstybinės ir privačios institucijos turi mažinti kenksmingų veiksnių poveikį žmonių sveikatai. 10. būtina peržiūrėti aplinkosaugos standartus, atsižvelgiant į naujas žinias apie aplinką ir sveikatą, būsimos ekonominės plėtros poveikį, o kur įmanoma – šiuos standartus harmonizuoti. 11. perkelti finansinę atsakomybę už galimą kenkimą aplinkai valstybinei ar privačiai institucijai (“teršėjas moka”). 12. būtina toliau rengti ir įgyvendinti žalos aplinkai ir sveikatai apskaitos, monitoringo ir įvertinimo kriterijus bei procedūras. 13. pagalbinės programos prekybos ir ekonomikos politikai ir plėtrai. 14. sveikatos apsauga ir sveikatos gerinimas turi būti sudėtiniu, būtinu ir neatsiejamu komponentu. Prioritetai: ◦ globalūs aplinkos pakitimai (ozono sluoksnio mažėjimas, klimato kaita) ◦ miestų plėtra, planavimas ir atnaujinimas ◦ saugaus geriamo vandens tiekimas ◦ vandens kokybė (rekreaciniai, požeminiai, pakrančių ir paviršiniai vandenys) ◦ mikrobiologinė ir cheminė maisto sauga ◦ poveikis aplinkai ir sveikatai (transportas, žemės ūkis, įvairūs energijos šaltiniai) ◦ oro kokybė ◦ gyvenamų, darbo ir poilsio patalpų oro kokybė (radonas, pasyvus rūkymas, cheminės medžiagos) ◦ persistenginės cheminės medžiagos ◦ pavojingos atliekos ◦ biotechnologija (genetiškai modifikuoti organizmai) ◦ stichinės nelaimės ir avarijos ◦ įvairios technologijos Lietuvos tikslai (iki 2010m.): 1. pasiekti, kad naudojamo vandens kokybė atitiktų Lietuvos standartus 2. atmosferos ir patalpų oro kokybės lygis turi nekelti grėsmės visuomenės sveikatai 3. maisto mikrobiologinė ir cheminė sudėtis turi atitikti Europos norminius aktus 4. miesto ir kaimo vietovėse sukurti palankią visuomenei fizinę ir socialinę aplinką 5. įgyvendinti efektyvią darbo aplinkos ir darbuotojų sveikatos priežiūros sistemą, užtikrinti kenksmingų darbo sąlygų panaikinimą 6. remti žmonių radiacinės apsaugos valstybinės priežiūros ir kontrolės sistemą Teisės aktai: • LR cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų ir įvairių preparatų • LR planinės ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas • Ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos saugai vertinimas (HN:2001) • LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas įstatymo pakeitimo įstatymas Medicinos atliekų tvarkymas. Ši problema yra be gal opi Lietuvoje, nes šiuo metu medicininės atliekos nėra tvarkomos – jos tik suvežamos į sąvartynus iš kurių užkratas patenka į aplinką ( gruntas, vanduo, oras ). Taip susidaro nepalanki gyventojų sveikatai situacija. Be to, ligoninėse susidaro rimta rizika personalo ir ligonių sveikatai. Kartais medicininės atliekos deginamos katelinėse ( reikiama temperatūra 1200 – 1400°C, esama – iki 700°C, - užteršiama aplinka ) arba užkasamos ligoninių teritorijose. Medicininės atliekos priskiriamos specifinių atliekų grupei. Lietuvoje kasmet susidaro apie 2000t pavojingų medicininių atliekų ( iš viso – daugiau nei 6000t ). Šios problemos dalis yra netinkami vaistai, kurių ( 1997m duomenimis ) susikaupė apie 6 tonas. Šiuo metu jie saugomi baziniuose sandeliuose. Pasibaigus vaisto galiojimo laikui, jo veikimas gali būti priešingas. Vokietijos ligoninė ( 800 lovos ), kasmet susidaro: buitinės atliekos 2300t infekuotos atliekos 60t maisto atliekos 220t dezinfektantai, muilas 44t detergentai 122t skelbimo milteliai 70t įpakavimas 45t Medicininės atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nepakenkti paciento ir personalo sveikatai, aplinkai. Tai yra svarbi hospitalinės infekcijos profilaktikos priemonė. Medicininės atliekos turi būti tvarkomos patikimai ir veiksmingai. Pagrindinės tvarkymo grandys: 1. atliekų gamintojas medicininė įstaiga atsakinga už medicininių atliekų rūšiavimą, pakavimą, žymėjimą, apskaitą ir perdavimą vežėjui. Šiems procesams užtikrinti įstaigos vadovas įsakymu skiria atsakingą asmenį. Šis organizuoja kiekvieno padalinio aprūpinimą tara atliekoms laikyti, įrengia atliekų laikino saugojimo patalpą arba aikštelę, organizuoja apmokymus kaip elgtis su atliekomis, išrašo medicininių atliekų važtaraščius, veda medicininių atliekų žurnalą. Kiekviename skyriuje turi būti jam pavaldus atsakingas asmuo. 2. atliekų vežėjas atsakingas už saugų medicininių atliekų pristatymą į tvarkymo vietą. 3. atliekų tvarkytojas atsakingas už atliekų tvarkymą ir nukenksminimą Visi medicininių atliekų gamintojai privalo dalyvauti atliekų tvarkymo sistemoje ir mokėti nustatytus už paslaugas mokesčius. Medicininių atliekų tvarkymo sistemą prižiūri ir kontroliuoja aplinkos apsaugos agentūros, visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai. Medicininių atliekų tvarkymo sistema apima infekuotas ir iš dalies chemines nuodingas medžiagas. Infekuotos medicininės atliekos: 1. biologinės atliekos – operacijų metu pašalintos kūno dalys, abrazijų, persileidimų medžiaga, negyvagimiai, išskyros, kraujas, placenta, laboratorinių gyvuliukų kūnai… 2. izoliuotų skyrių atliekos – ŽIV, hepatitu, kitais mikroorganizmais infekuoti skysčiai 3. užkrečiamų ligų, mikrobiologinių laboratorijų, TBC skyrių atliekos 4. infekcijų sukėlėjai, kultūros, kraujas ir jo produktai, kiti organizmo skysčiai 5. vienkartinės atliekos – skalpeliai, adatos, švirkštai, sistemos, kateteriai, drenai, pirštinės, ampulės, tvarsliava, ligninas… 6. maisto atliekos iš infekcinių ir TBC skyrių 7. tvarsliava, tamponai, servetėlės… 8. vivariumų infekuotos atliekos Cheminės nuodingos atliekos: 1. vaistai su pasibaigusiu realizacijos terminu, neaiškiais užrašais, pavienės tabletės, vakcinos… 2. gyvsidabris iš sudaužytų termometrų, liuminescencinės ir gyvsidabrio lempos 3. vaistų gamybos ir ruošimo atliekos 4. dezinfekuojančios medžiagos su pasibaigusiu galiojimo terminu, valikliai 5. laboratoriniai chemikalai su pasibaigusiu galiojimo terminu 6. rentgeno laboratorijos atliekos Radioaktyvios medicininės atliekos: 1. radioizotopų tirpalai 2. kapsulės 3. tara Medicininės atliekos: pavojingos nepavojingos infekuotos buitinės cheminės konfidencialios ( ligos istorija ) biologinės kanalizuojamos farmacijos maisto citostatinės kitos aštrūs ir smailūs daiktai radioaktyvios vienkartiniai gaminiai Pakavimo ir nukenksminimo būdai: infekuotos 2 plastikiniai maišai. Klijuojama geltona etiketė. deginimas biologinės 2 plastikiniai maišai, plastiku išklotos kartono dėžės, plastikiniai kibirai. Klijuojama geltona etiketė. laidojimas su tara, deginimas cheminės Gamybinė tara. Klijuojama geltona etiketė. toksinių atliekų regioninė saugojimo aikštelė farmacijos Plastiku išklotos kartono dėžės, 2l konteineriai arba daugiakartinio naudojimo farmaciniai konteineriai. Klijuojama geltona etiketė. Deginimas, grąžinimas gamintojui citostatinės 2 plastikiniai maišai. Klijuojama geltona etiketė. deginimas aštrūs ir smailūs daiktai Iki 5l talpos, konteineriai. Klijuojama geltona etiketė. deginimas vienkartiniai gaminiai 2 plastikiniai maišai. Klijuojama geltona etiketė. deginimas radioaktyvios 2 plastikiniai maišai. Klijuojama geltona etiketė. Švyniniuose konteineriuose vežama į Ignalinos saugyklas. Saugoma kol suskyla po kontrolės: • deginimas • kanalizavimas • kaip buitines atliekas Žymėjimas: • Geltonos spalvos etiketė pavojingoms atliekoms ( pažymima: įstaigos pavadinimas, skyrius, atliekų grupės pavadinimas, svoris, data, atsakingo asmens pavardė ) • Baltos spalvos analogiška etiketė nepavojingoms atliekoms Literatūra: 1. HN 66:1998 Medicininių atliekų tvarkymas 2. HN 66:2000 Medicininių atliekų tvarkymas 3. “Medicininių atliekų tvarkymas”, doc.Valaitienė, 1997, Vilnius 4. “Kietos atliekos ir sveikata”, PSO 5. “Atliekų deginimas”, PSO 6. “Medicininės atliekos”, PSO Vaikų sveikata. “Sveikata yra žmogus” V.Adamkus Ar visi vaikai šypsosi? Kasmet gimsta 130 mln. vaikų. PSO duomenimis, apie 8 mln. miršta vaikystėje. Apie 8 tūkstančius miršta kasdien dėl nepakankamos mitybos ar nekokybiško maisto. Sveikatos valdymo modelis: • informacija • žinojimas • nuostata • elgsena • sveikata Nepalanki psichologinė aplinka: • bijo vieno ar kelių mokytojų 48,8 proc. • bijo bendraamžių 33,3 proc. • nepasikalba su tėvais 9,3 proc. • sunkiai bendrauja su tėvu 36,3 proc. • sunkiai bendrauja su motina 17,7 proc. • jaučiasi vieniši 17,5 proc. • nepatenkinti gyvenimu 24,1 proc. Dalis mokinių mokyklose vis dar baudžiami fizinėmis bausmėmis. Vyresnių klasių mokiniai masiškai renka duokles iš jaunesniųjų. Šis problemų ratas turi ryšį su savižudybėmis, rūkymu, gėrimu, narkotikų paplitimu. Bijantys mokytojų vaikai dažniau skundžiasi: • galvos skausmais • galvos svaigimu • padidėjusiu jautrumu • nervingumu • nemiga • pilvo skausmais Trukdančios gerai mokytis priežastys: • nesutarimai su draugais 2,9 proc. • nesutarimai šeimoje 5,5 proc. • negabumas 5,9 proc. • materialinės problemos 6,0 proc. • prasta sveikata 8,9 proc. • įsimylėjimas 11,6 proc. • nesutarimai su mokytojais 16,7 proc. • per didelis krūvis 49,3 proc. • nėra nuolatinės darbo vietos namuose 2,8 proc. • triukšmas 20,3 proc. • sportas, muzika, kita veikla 33,0 proc. • noras pažiūrėti TV, pažaisti kompiuteriu 34,4 proc. Šiuo metu apie 7% vaikų siekia išsilavinimo. Negalavimai, patirti bent vieną kartą per savaitę: • sloga 26,1 proc. • kosulys 15,3 proc. • blogas apetitas 21,1 proc. • galvos skausmas 47,4 proc. • dažnas širdies plakimas ( 1 aukštas mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų ) 8,8 proc. • alpimas 1,2 proc. • irzlumas 62,5 proc. • nervinė įtampa 61,2 proc. • nuovargis ryte 31,3 proc. • nemiga 23,7 proc. Nepakankamas fizinis aktyvumas ( 2 bendras fizinis parengimas) mergaitės: 53,7 proc. berniukai: 26,0 proc. Tikslas: Iki 2010m. fiziškai aktyvių moksleivių skaičių padidinti 50proc, o jaunesnių nei 65 metai tarpe – 30 proc. Tie, kurie sportuoja – palaiko gerą dvasinę būseną, išlieka imlūs mokslui iki pat senatvės. Judėjimas daro žmogų protingesniu ( išauga nauji neuronai!!! ). Gyvūnams – išlieka dvigubai daugiau ląstelių. Nesveikai besimaitinantys moksleiviai: • nepakanka vaisių 73,9 proc. • nepakanka daržovių 80,7 proc. • kasdien vartoja dešrainius 8,9 proc. • kasdien geria kavą 17,3 proc. • pusryčiauja tik retsykiais 26,3 proc. Kai kuriems vaikams problema pavalgyti vieną kartą per dieną. Būtina išskirti rizikos grupes ( skurstantys, asocialūs... ) Sveikatos sutrikimai moksleivių tarpe: 1. regos sutrikimai 2. laikysenos sutrikimai 3. GI ligos 4. stuburo iškrypimai Vyrauja – viršutinių kvėpavimo takų ( peršalimo ) ligos. Svarbu tai, kad daugumoje atvejų mokyklos baldai neatitinka mokinio ūgio  laikysenos sutrikimai  stuburo iškrypimai Analogiškos problemos yra ir namuose ir ikimokyklinėse įstaigose: vaiko guldymas į minkštas lovytes aukštos pagalvėlės vaiko nešiojimas viena ranka kuprinių nešiojimas ↔ pakabinamos tašės Netinkamas darbo vietos apšvietimas klasėje ir namuose, netinkami baldai  regos sutrikimai ( tendencija didėti ) Regos, laikysenos ir stuburo iškrypimų skaičius didžiausias gimnazistų tarpe ( lyginant su pirmokais ir bendro lavinimo mokyklų mokiniais ). Be to, daugėja ir klausos defektų. Vaikų mirtingumas ( 0-19 metų amžiaus ) Per pastaruosius 30 metų ryškios tendencijos mažėti ( nuo 200/100,000 1970 metais iki 100/100,000 1997 metais ). Berniukų mirtingumas gerokai aukštesnis, negu mergaičių. Pagal amžiaus grupes: 1-4 metai – didelis, 15-19 metų – didžiausias, mažesnis 5-9, 10-14 metų (berniukams) Mergaitėms didžiausias 1-4 metų amžiaus. Mirties priežastys: berniukai mergaitės nelaimingi atsitikimai 41 proc. 25,8 proc. perinatalinis mirtingumas 20,2 proc. 22,1 proc. įgimtos anomalijos 18,4 proc. 25 proc. piktybiniai navikai 5,4 proc. 7 proc. Moksleivių sveikatos grupės: I sveikatos grupė – 46,3 proc. ( aiškios mažėjimo tendencijos ) II sveikatos grupė – 46,6 proc. (aiškios didėjimo tendencijos ) III sveikatos grupė – 6,4 proc. ( laikosi labai panašiai ) IV sveikatos grupė – 0,9 proc. ( skaičius didėja ) I sveikatos grupė – per metus nesirgo retai ar sirgo, normalaus fizinio ir neuropsichinio išsivystymo, atitinkančio amžių ( sveiki, be patologinių nukrypimų ) II sveikatos grupė – sveiki, su morfologiniais-funkciniais sutrikimais, sirgo ilgai, daugiau 4 kartų per metus, turi kai kurių funkcinių-morfologinių nukrypimų. III sveikatos grupė – ligoniai kompensacijos būklėje, lėtinės ligos ar įgimta patologija. Yra retų ir nesunkių lėtinių ligų kompensacijos būklėje. IV sveikatos grupė – lėtinėmis ligomis sergantys vaikai, įgimtos ydos kompensacijos būklėje su sunkiais ilgai trunkančiais lėtinių ligų paūmėjimais. V sveikatos grupė – ligoniai dekompensacijos būklėje ( bendro lavinimo mokyklų nelanko ) Kūno kultūra: • nepakankamai dažnai užsiėminėja kūno kultūra – kartą per savaitę ar rečiau • pakankamai dažnai – 2-3 kartus per savaitę • nepakankamai laisvalaikio skiria kūno kultūrai – 1 val. per savaitę ar mažiau • pakankamai – 2-3 valandos per savaitę Rūkymas: • bandęs rūkyti – nors kartą surūkęs cigaretę, cigarą ar pypkę • rūkantis – rūko tam tikru reguliarumu rečiau nei 1 kartas per savaitę, dažniau nei kartą per savaitę, bet ne kasdien • nuolat rūkantis – rūko dažniau, kaip 1 kartą per savaitę Alkoholis: • bandęs alkoholinius gėrimus – nors kartą ragavęs alaus, vyno degtinės ir pan. • piktnaudžiaujantis alkoholiu – išgeria nors nedidelį kiekį, bet 1 kartą per savaitę ir dažniau • sistemingai vartojantis alkoholį – išgeria nors 1 kartą per mėnesį • retai vartojantis – išgeria rečiau kaip 1 kartą per mėnesį Bandžiusių rūkyti skaičius: berniukai mergaitės 11 metų 27,3 proc 6,5 proc 13 metų 48,3 proc 16,7 proc 15 metų 68,7 proc 39,7 proc Berniukai daugiau rūko kaime, mergaitės – mieste. Kaune rūkoma mažiau, nei Vilniuje – griežtas medikų nusistatymas. Rūkančių tarpe vienodos tendencijos didėti, nors berniukai rūko gerokai daugiau, nei mergaitės, vyrai – daugiau, nei moterys. HN 38:2002 Didžiausi leidžiami kenksmingų medžiagų kiekiai tabako gaminiuose. Lietuvos Respublikoje patiekiamose į rinką ar gaminamose cigaretėse leidžiamas: • dervų kiekis iki 2002.12.31. – ne daugiau 15 mg nuo 2003.01.01. – ne daugiau 12 mg • nikotino kiekis iki 2002.12.31. – ne daugiau 1,3 mg Nuo 2004.01.01. : ▪ dervų – ne daugiau 10 mg ▪ nikotino – ne daugiau 1,0 mg ▪ CO – ne daugiau 10 mg Rūkymas – bendravimo palaikymo būdas. Valstybės tabako kontrolės programa ( 1998m. liepos 30d. ) Vaistų vartojimas ( per metus ) iki 10 kartų virš 10 kartų nuo galvos skausmo 23,7 proc 9,8 proc pilvo skausmo 23,3 proc 2,3 proc nervinės įtampos 9,4 proc 5,2 proc nemigos 5,1 proc 2,4 proc temperatūros 2,3 proc 0,1 proc Nepalankios gyvenimo sąlygos: miestas kaimas gatvės 64,1 proc 37,1 proc gamyklos 12,0 proc 7,6 proc aukštos įtampos linijos 5,3 proc 11,7 proc oro uostai 1,5 proc 1,9 proc geležinkeliai 11,3 proc 7,2 proc Rūkymas. Dauguma britų žino, kad rūkyti negerai, bet daugelis iš jų net nežino koks yra didžiausias šios ydos pavojus sveikatai. Įvertinę sveikatos problemas, išlaidas ir socialinę žalą, 83% apklaustų rūkalių tvirtina, kad nebepradėtų rūkyti, jei galėtų susigrąžinti laiką atgal. Taip sako iš savo patirties, dėl sveikatos problemų. Didžiojoje Britanijoje rūko ~30% vyresnių nei 16m žmonių. Tik mažiau kaip 20% rūkalių gali išvardinti, kokias blogybes sukelia cigaretės. Įrodyta, kad rūkantiems susirgti širdies liga pavojus 3 kartus didesnis. Rūkymas sukelia dažniausiai kvėpavimo takų ligas: emfizemą, obstrukcinį bronchitą, vėžį. Rūkymas – žalingas. Kiekviena surūkyta cigaretė sutrumpina gyvenimą 11min. Rūkant pulsas padažnėja 15-18 tvinksnių per minutę. To pasekoje vystosi krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimai. Rūkantieji 10k dažniau serga plaučių vėžiu. Ypač ryte vargina kosulys, skrepliavimas, lėtiniai kvėpavimo takų katarai. Su seilėmis nuryjamas nikotinas ir kitos medžiagos patenka į skrandį, erzina jo liaukas, mažėja apetitas, atsiranda gastritai, vystosi opaligė. Apie 90% periferinių kraujagyslių pažeidimų, pasibaigiančių vienos ar abiejų kojų amputavimu, sukelia rūkymas. Moterims rūkymas sukelia menstruacinio ciklo sutrikimus, ankstina menopauzę.Tarp moterų, kurios negalėjo pastoti ilgiau nei vienerius metus, rūkančių – 3.5k daugiau nei nerūkančių. Įrodytas nepalankus rūkymo poveikis spermatogenezei bei vyrų potencijai. Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga kvėpavimo takų ligomis nei nerūkančių. PSO rūkymą vertina kaip ligą, todėl jis įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją. Nikotinas nervų sistemą veikia įvairiai: ramina arba atvirkščiai, skatina medžiagų apykaitą, prailgina budrumo laiką. Tačiau ne nikotinas, bet aibė degimo produktų, dervos, dirginančios ir toksinės medžiagos sukelia įvairias ligas. Psichologinė priklausomybė – tai pats įprotis, manipuliavimas rūkymu. Fizinės priklausomybės išsivystymo mechanizmas:rūkant sukeliamas staigus ir gausus dopamino išsiskyrimas smegenyse, tai sukelia malonumą. Fizinė priklausomybė – jei surūkoma daugiau nei 20 cigarečių per dieną, jei besibaigiant joms atsiranda nerimas, jei tik atsikėlus ryte svarbiausias tikslas yra parūkyti. Gydymo tikslas – visiškai mesti rūkyti. Tuomet rezultatas išryškėja tuoj pat. Kitos alternatyvos nėra, tai padaryti nelengva. Seniai rūkantieji mano, kad sveikata jau pažeista visam laikui, todėl mesti rūkyti nėra prasmės. Pagrindinė sąlyga mesti rūkyti- aiškus ir gerai motyvuotas noras mesti.žmogus turi pasitikėti savo jėgom ir tikėti, kad gali tai padaryti, taip pat labai svarbi ir psichologinė draugų ir artimųjų parama. Nemedikamentiniai metodai yra labai svarbūs, bet geriausi rezultatai pasiekiami juos derinant su vaistais. Vaistai ypač padeda kai yra fizinė priklausomybė. Toks gydymas stiprina viltį kad pasiseks atsikratyti ydingo įpročio. Plaučių vėžys gali tapti baisiausiu moterų žudiku, jei daugės rūkančių moterų. 1990-2000m rūkančių vyrų skaičius stabilizavosi, o moterų daugėja. Kai kuriose šalyse moterų sergančių plaučių vėžiu skaičius jau lenkia sergančiųjų krūties vėžiu.Remiantis Eseno universiteto duomenimis, nustatyta, kad 8 dešimtmetį pradėjusios rūkyti jau 9 dešimtmetį pradėjo sirgti plaučių vėžiu. Latentinis periodas ~20 metų. Vyresniems nei 50m žmonėms rūkymo nutraukimas duoda tokius rezultatus: Po 20min Kraujo spaudimas ir pulsas normalizuojasi. Po 8val Normalizuojasi kraujo įsotinimas deguonimi. Po 24val Plaučiai valosi Kraujyje jau nerandama CO. Po 48val Kraujyje jau nerandama nikotino Pagerėja uoslės ir skonio pojūčiai. Po 72val Vyksta bronchų relaksacija Darosi lengviau kvėpuoti. Po 2-12sav Pagerėja kraujotaka. Po 3-9mėn Sumažėja kosulys, dusulys 10% pagerėja plaučių funkciniai rodikliai. Po 5m 2k sumažėja širdies priepuolio tikimybė. Po 10m 2k sumažėja plaučių vėžio tikimybė širdies priepuolio tikimybė tokia pati kaip ir nerūkiusio. Lietuvoje dėl rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta ~7 tūkstančius žmonių. Įplaukos į biudžetą iš tabako pramonės neatperka gydymo ir jaunų žmonių nedarbingumo išlaidų. Pasaulio banko duomenimis, tabako vartojimo pasekmės sveikatai kainuoja nuo 6 iki 15% sveikatos priežiūros biudžeto lėšų. Lietuvoje, kol tabako reklama nebuvo draudžiama, 5k padidėjo rūkančių jaunų moterų. Tuo tarpu Prancūzijoje nuo 1991m įvedus tokį draudimą rūkančiųjų sumažėjo 16%. Ligonių kasos pateikia tokius duomenis: 51mln litų išleidžiama rūkymo sukeltom ligom gydyti, o tai sudaro Santariškių klinikų metinį biudžetą. Reklamai išleidžiama 73mln litų, o gydymui – 170mln litų. Lietuvos tabako kontrolės įstatymas yra vienas geriausių Europoje, tačiau jis neveikia. Pagal atliktus tyrimus 28 šalyse 1998m Lietuvoje rūko 8.1% mergaičių (2 vieta) ir 20.1% berniukų (22 vieta). 2020m jei nebus imtasi priemonių, cigaretės sukels 20% visų regiono gyventojų mirčių. Rūkymas lemia: 25%-širdies ir kraujagyslių ligų 30%-vėžio 75%- kvėpavimo sistemos ligų ir yra svarbiausias šių ligų rizikos veiksnys. Lietuvoje rūko ~80% vyrų ir ~16% moterų. Moterų rūkalių sparčiai daugėja. Rūkymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rūkančios moterys būna dažnai nevaisingos, 2 metais anksčiau jom pasireiškia klimakterinis laikotarpis. Rūkantys vyrai taip pat dažnai būna nevaisingi. Metus rūkyti po 15 metų mirtingumas yra toks kaip ir nerūkančių. Nesaikingas rūkymas dažnai lytinės impotencijos priežastis. Rūkyti itin pavojinga nėščiosioms. Tokių moterų kūdikiai dažnai gimsta neišnešioti ar negyvi. Rūkančių motinų kūdikiai dažnai serga, lėtesnė jų raida. Australijos mokslininkų duomenys: Ištirtas 4281 vaikas iki 4m. 45% bent vienas iš jų šeimos rūkė. 13% astmos atvejų tarp jaunesnių nei 4m amžiaus vaikų buvo susiję su motinų rūkymu. Motinos surūkančios per dieną mažiau nei 15 cigarečių 38% padidina riziką vaikams susirgti astma. Jei motinos rūko daugiau, tai ši rizika padidėja net iki 70%. Niekada nerūkiusių žmonių rizika susirgti širdies liga padidėja 30%, jei jie gyvena kartu su rūkoriumi. Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 3mln. žmonių, iš jų 1.2mln. Europoje. Pagrindinės rūkymo sukeltos ligos yra: plaučių vėžys, lėtinis bronchitas, išeminė širdies liga. Iš 1000 rūkančiųjų bus: 1 nužudytas 6 žus keliuose 250 mirs nuo rūkymo sukeltų ligų Žmonės jau nemažai žino apie rūkymo poveikį plaučių vėžiui, lėtiniam bronchitui, emfizemai atsirasti. Tačiau daugelis visai nesuvokia šio žalingo įpročio ryšio su širdies ir kraujagyslių ligomis. Iš 11mln. žmonių, sergančių rūkymo sukeltomis ligomis, 6mln. miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nuo plaučių vėžio- 0.5mln., nuo kitų vėžio formų- 1.9mln., nuo lėtinio bronchito- mažiau nei 0.5mln. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų rūkaliai miršta 2-4 kartus dažniau nei nerūkantieji. Kuo rūkantysis jaunesnis, tuo didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligom. Rūkymo pasekmės sveikatai: • Burnos ertmės, viršutinių kvėpavimo takų, šlapimo pūslės vėžys. • Periferinių kraujagyslių ligos, dažnai pasibaigiančios galūnių gangrena ir amputavimu. • Didesnė rizika susirgti plaučių uždegimu ir kitomis plaučių ligomis. • Rūkančių tėvų vaikai dažniau sega kvėpavimo sistemos ligomis. • Pasyvus (prievartinis) rūkymas kenkia nerūkančiojo sveikatai, didina riziką sirgti rūkymo sukeltomis ligomis. • Didesnis negyvų kūdikių gimimo ir naujagimių mirties pavojus jei motinos rūko. • Išsivysčiusiose šalyse vienas iš keturių rūkančiųjų miršta nuo rūkymo sukeltų ligų. Besivystančiose šalyse sparčiai didėja mirtingumas nuo rūkymo sukeltų ligų. Lietuvoje rūko kas antras vyras ir kas septinta moteris. Tai sudaro maždaug trečdalį gyventojų. Nuo rūkymo sukeltų ligų prieš laiką (5-6 metais anksčiau) miršta daugiau kaip 7000 Lietuvos gyventojų. Gerai ar gan gerai savo sveikatą vertinusiųjų dalis pagal išsilavinimą, procentais: Nebaigtas vidurinis: 26.5% vyrų ir 29.7% moterų; Vidurinis: 44% vyrų ir 31.7%moterų; Aukštasis: 55.4% vyrų ir 41.2% moterų. Kasdien rūkančių gyventojų dalis pagal išsilavinimą, procentais: Nebaigtas vidurinis: 68% vyrų ir 17.4% moterų; Vidurinis: 48.5% vyrų ir 10.8% moterų; Aukštasis: 36.7% vyrų ir 9.1% moterų. Kasdien rūkančių gyventojų dalis pagal pajamas vienam šeimos nariui, procentais: Mažos: 58.9% vyrų ir 10.4% moterų; Vidutinės: 48.1% vyrų ir 11.2% moterų; Didelės: 43.5% vyrų ir 10% moterų. Kasdien rūkančių gyventojų dalis pagal gyvenamąją vietovę, procentais: Miestas: 45.2% vyrų ir 10.7% moterų; Rajono centras: 52.5% vyrų ir 9.6% moterų; Kaimas: 53.4% vyrų ir 10.9% moterų. Studentai medikai 1993m: Iki įstojant į VU medicinos fakultetą rūkė 26% vaikinų ir 7% merginų. Pirmame kurse jau rūkė 32% vaikinų ir 19% merginų. Visai nerūkė 42% vaikinų ir 74% merginų. Ketvirtame kurse rūkė 50% vaikinų ir 38% merginų. Penktame kurse rūkė 50% vaikinų ir 40% merginų. Kasdien (šešis mėnesius iš eilės) rūkė 47.4% pirmo kurso, 35.4% ketvirto kurso ir 36.4% penkto kurso vaikinų ir atitinkamai 5.6%, 12.5% ir 17.5% merginų. 8.4% vaikinų rūko cigaretes be filtro. 84.6% penkto kurso merginų per dieną surūko nuo 1 iki 5 cigarečių, 10.3% nuo 5 iki 10 cigarečių ir net 5.1% 10-15 ir daugiau cigarečių. Su amžiumi per dieną surūkoma vis daugiau cigarečių. Studentų medikų nerūkymo priežastys: • Atsiranda tam tikri simptomai; • Tausoja sveikatą; • Palaiko savo kolegų pastangas nerūkyti; • Rodo gerą pavyzdį pacientams; • Rodo gerą pavyzdį vaikams; • Taupo pinigus. 1988m Madrido chartija ir dešimt nuostatų “Europa be rūkymo”: 1. Pripažinti ir palaikyti žmonių teisę į aplinką be rūkymo. 2. Teisiškai užtikrinti nerūkymą viešose vietose. 3. Įstatymais uždrausti tabako reklamą ir tabako pramonės rėmimo veiklą. 4. Informuoti kiekvieną visuomenės narį apie tabako ir rūkymo žalą pandemijos mastu. 5. Užtikrinti visapusišką pagalbą norintiems mesti rūkyti. 6. Nemažiau kaip vieną procentą pajamų, gautų iš mokesčių tabakui, panaudoti specifinei tabako kontrolei ir sveikatos gerinimo priemonėms. 7. Sudaryti sąlygas finansinių paskatų nebuvimui. 8. Apriboti nikotino propagavimo ir tabako pramonės rinkodaros strategijas. 9. Kontroliuoti pandemijos mastus ir sukeltas pasekmes bei kontrpriemonių efektyvumą. 10. Tarp visų visuomenės sveikatos padalinių sukurti sąjungas, siekiančias gerinti sveikatą. Alkoholis. Lietuvoje įstatymai, priimti atsižvelgiant į PSO tabako ir alkoholio kontrolės politiką, išdėstytą 1994-1995 metais Paryžiuje vykusiame tarptautiniame kongrese. • Alkoholis – vienas labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų.(PSO). Ar turi reklama įtakos vartojimui? • Šalyse, kur ši reklama ribojama, mažiau geriama ir mažiau žūsta autoavarijose. • Šalyse, kur draudžiama stiprių alkoholinių gėrimų reklama, jų suvartojama 16% mažiau nei tose, kur draudimų nėra. • Islandija, Norvegija, Švedija (stiprūs apribojimai) suvartoja žymiai mažiau alkoholio nei Vokietija, Belgija ir Olandija (minimalūs apribojimai). Pagrindinė reklamos idėja – netiesioginis alkoholio ir tabako vartojimo siejimas su geru gyvenimu, sėkme ir prestižu. Alkoholis ir tabakas pateikiami kaip normali ir pageidaujama gyvenimo dalis. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp reklamos ir alkoholio vartojimo lygio tiek asmens, tiek visuomenės lygmenyje. Išvada: reklama prisideda formuojant žmonių elgesį. Šiuo metu jos įtaka neabejotinai stipresnė negu anksčiau. Todėl daugelyje Europos šalių ribojama alkoholio ir tabako reklama per visuomenės informavimo priemones. Žmonių pasiskirstymas į grupes pagal alkoholio vartojimą (PSO): 1 grupė – visai nevartoja 2 grupė – retai - 6-7 k/metus po 100-200g. degtinės 3 grupė – epizodiškai - 1-3 k/mėn. ne mažiau kaip po 250g degtinės 4 grupė – piktnaudžiaujantys - 1k/sav. 250g degtinės Alkoholio produktai sukelia 9% Europos Regiono gyventojų ligų. Didina cirozės, HL, įgimtų anomalijų riziką. Apsunkina valstybių biudžetą. 80% ER šalių vienam gyventojui per metus tenka 2l alkoholio. Šis kiekis sukelia mažiausią gyventojų mirčių riziką. NVS - ~30l (nepatikimi duomenys). Alkoholio vartojimas sumažina širdies kraujagyslių ligų riziką tik tuo atveju, kai per dieną jo suvartojama ne daugiau 10g. - tai svarbu žmonėms virš 50 metų. Didina riziką šeimai, darbui, socialinėms problemoms (nelaimingi atsitikimai, išprievartavimai, kriminalinė elgsena, netyčinės traumos, savižudybės). 40-60% mirčių nuo tyčinių ir netyčinių traumų įvyksta dėl alkoholio vartojimo. Statistikos departamento duomenimis 2000m. vienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 9,3l alkoholio. Tai 0,3l daugiau, nei 1999 metais ir 0,7l daugiau, nei. 1998 metais. Kauno medikų duomenimis bent kartą per savaitę alaus išgeria 55,8% vyrų ir 18,3% moterų. Lyginant su 1994m. alaus suvartojimas išaugo 10%. Stipresnius gėrimus kartą per savaitę vartoja 34% vyrų ir 11% moterų. Tai 2,7% ir 5% daugiau nei 1994m.. Vokietijoje ~9,3mln. žmonių vartoja pavojingai daug alkoholio ( >20g moterims ir >30-40g vyrams). 10g alkoholio – 1/8 l vyno 1l alaus - ~13g alkoholio Lietuvoje 60 tūkst. asmenų priklausomų nuo alkoholio. Realiai jų gerokai daugiau – apie 100 tūkst. Mirtys, susijusios su alkoholio vartojimu sudaro 10,4%. Apsinuodijimai alkoholiu– viena pagrindinių mirties nuo nelaimingų atsitikimų priežasčių. JAV – 11 mln. alkoholikų ir 1 mln. kokainistų. Alkoholis – skystas narkotikas, o ne maisto produktas. Alkoholizmas – paveldimas. Jų vaikai 4 kartus greičiau tampa alkoholikais. Pirmoje girtumo stadijoje išsiskiria endorfinas ir dopaminas, kurie skatina gyvybingumą, sukelia malonius pojūčius. Tikslas: iki 2010m. sumažinti alkoholio vartojimą 25%. Gyventojai, geriantys alų per savaitę: Gyventojai, vartojantys stiprius alkoholinius gėrimus 1 kartą per savaitę: Alkoholinių psichozių skaičius didėja (7 kartus per 10 m.) kasmet. Kasmet sumažinus alkoholio vartojimą 1l žmogui per metus, depresijos paplitimas sumažėtų 15-20%. Alkoholizmą skatina nepalanki socialinė aplinka - nesaugumo jausmas susijęs su nedarbu, nesaugia aplinka gatvėje ir namuose. Mirčių dėl piktnaudžiavimo alkoholiu struktūra: • Savižudybės 37% • Transporto įvykiai 19% • Apsinuodijimai 10% • Lėtinis alkoholizmas 10% • Nuskendimai 9% • Nužudymai 7% • Kepenų cirozė 7% Vyrų mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu (100.000-čių žmonių): • Lietuva 27,4 • Estija 27 • Latvija 11 • Suomija 13,4 • Švedija 1,5 • Norvegija 1,5 • Danija 0,5 Blaivumo riba: • LT 0,4‰ • DB 0,8‰ • Danija 0,8‰ • Švedija 0,2‰ Išgėrus alaus butelį po 1 valandos neturėtų viršyti 0,4‰. Per valandą alkoholio koncentracija vidutiniškai sumažėja 0,1‰. >0,4-1,5‰ lengvas girtumas 1,5-2,5‰ vidutinis girtumas >2,5‰ sunkus girtumas Narkomanija. Kova su narkomanija šiandien nevaisinga. Programos vykdomos jau seniai, kišama daug pinigų, tačiau rezultato nėra. Apklausos rodo, kad didesnė dalis moksleivių jau yra išbandžiusi vieną ar kitą narkotiką. Moksleiviai – išimtinė rizikos grupė. Problemos prasideda nuo mokyklos: prie narkotikų priprantama! Narkotinės medžiagos skirstomos į grupes: 1. Stimuliuojantys CNS (kokainas, amfetaminas, kofeinas) 2. Slopinantys CNS 3. Haliucinogenai Stimuliuojantys: mažina mieguistumą bei nuovargį. Vartojant gydomosiomis dozėmis gerinamas protinis darbingumas, didėja fizinis aktyvumas ir pasitikėjimas savimi. Atsiranda pranašumo jausmas, prailginamas būdravimo periodas, sumažėja alkis. Didelės dozės sukelia agresiją, neramumą, sujaudinimą, gali pasireikšti persekiojimo manija + haliucinacijos. Per trumpą laiką ↓ intelektualinis pajėgumas ir išsenka fizinės jėgos (iki visiško bejėgiškumo). Medicinoje: -nuovargio šalinimas -nutukusių apetito mažinimas -priešnuodis apsinuodijus CNS slopinančiais vaistais Jauniems pirmą kartą pabandyti lengviau, nes lengviau pralaužti psichologinį barjerą. Daugelis net nenutuokia apie pripratimą. 2000-2002m. Lietuvoje lengviausiai gaunamos medžiagos – kokainas ir amfetaminas (Extasy). Anksčiau tarp studentų buvo populiarus kofeinas. Extasy poveikis: populiarus klubinis narkotikas; moterims pavojingesnis nei vyrams (jų smegenyse žūva daugiau ląstelių). Estrogenas pagreitina narkotikų pasisavinimą ir apskritai, moterys jautresnės pramoniniams nuodams. Extasy labai sumažina serotonino kiekį smegenų ląstelėse. Jo trūkumas ir būna mirties priežastis. Perdozavus šio sintetinio narkotiko: hipertermija, dehidratacija, traukuliai, ekstrasistolės ir ūmus IFN Priklausomybės stadijos I. Pradinė. PSO duomenimis cigarečių ir alkoholio vartojimas didina narkotinių medžiagų vartojimo dažnumą. Anksčiau pradėdavo 15m., dabar – 10-11m. amžiaus. II. Eksperimentavimo stadija. Daug pagundų, didelė pasiūla susibūrimo vietose. Pabandžius atsiranda motyvacija patirti „šį malonumą dar kartą“. Pasiūlymams neatsispiria neblaivūs paaugliai. III. Tolerancijos stadija. Po keleto kartų tampa aišku, kad reikia didesnės dozės. Organizmas pradeda priprasti prie nuolatinio stimuliavimo, tačiau dar nėra cheminės priklausomybės. Atsakingi darbai atidedami rytdienai. IV. Didelio pomėgio stadija. „Kaifo“ ieškojimas tampa pagrindiniu tikslu. Melas tampa gyvenimo principu: tėvų šantažavimas, smulkios vagystės ir kt. nusikaltimai – būdai gauti pinigų narkotikams. Konfliktuoja su visais, nesidomi absoliučiai jokia veikla. Turi vieną tikslą ir su niekuo nesiskaitydamas jo siekia. Nebesugeba objektyviai įvertinti situacijos. Su narkotikais siejasi malonumo jausmas. V. Priklausomybės stadija. Pradeda suvokti problemų ryšį su narkotikų vartojimu, bet jau fiziškai priklauso nuo jų. Nebekontroliuoja dažnio ir dozės. Bando mesti – nieko neišeina. Kaltės jausmas, depresija, neapykanta sau, suicidinės mintys. Gydytojų bijo, o pagalbos nėra iš kur gauti – gresia mirtis. Viską išbandžius, nusivylus, alternatyvos ieškoti gana sunku... ES Narkomanų Stebėjimo Centro duomenimis ~5mln. europiečių bent kartą išbandę heroiną, o 40mln. kanapes. Problemų dėl narkotikų turi 1-1,5mln. iš 375mln. Europos gyventojų. Vidutinis statistinis Europos narkomanas: 24-33m. vyras, vartojantis opijatus, arba dažniau kanapes. Kanapės labai paplitę Danijoj, Skandinavijoj, D. Britanijoj. Jas vartoja 20-30% suaugusių šių šalių gyventojų, 35-40%jaunimo ir 40% 15-16m paauglių. Oficialiai Lietuvoj 2001m. 3777 narkomanai. Amžiaus vidurkis 26m.. tai, be abejo tik aisbergo viršūnė. Tarptautinių organizacijų nuomone Lietuvoje yra 10-12tūkst, narkomanų. Labai svarbu ankstyva „diagnostika“ – efektyvus gydymas. 2001m. Lietuvoje sulaikyti 522 asmenys už narkotikų prekybą. Realiai jų gerokai daugiau. 1990-2000m. laikotarpiu narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo 10k. 90% Vilniaus moksleivių yra bandę narkotikų. Tikslas: Iki 2010m. sumažinti narkotikų paklausą 70%, o pasiūlą – 80% Situacija 2010m. bus blogesnė nei dabar! VRM narkotikų kontrolės valdybos duomenimis: Sulaikyti atvejai: 1996 metai 2000metai marihuana 5 72 kokainas 2 7 heroinas - 103 extasy 6 11 amfetamina 2 27 LSD - 4 Nusikaltimai, susiję su narkotikais 1990 76 1991 121 1992 239 1993 302 1994 334 1995 395 2000 926 Narkomanų ir toksikomanų pasiskirstymas Pagal vartojamas medžiagas: Opioidai 2619 (74,4%) Keli narkotikai 487 (13,8%) Raminantys+migdomieji 115 (3,3%) Lakios medžiagos 162 (4%) Pagal amžiaus grupes: 15-19m. 9,2% 20-24m. 26,4% 25-34m. 38,1% >35m. 26,1% 4 balai (suminis balų skaičius). Nedarbingą žmogų, invalidą išlaiko visuomenė. Įdiegus veiksmingas profilaktikos priemones lėšos būtų sutaupomos. Pramoniniai nuodai. Tai tokios cheminės medžiagos, nuo kurių sumažėja žmogaus darbingumas arba sutrinka sveikata. Tai profesiniai, arba gamybiniai apsinuodijimai. Neorganinės medžiagos: metalai, metaloidai, rūgštys, šarmai. Išsiskiria į orą ir gali užteršti Pb, Hg, Mn, SO2, NH3 ir kt. aerozoliais. CO, HCN, H2S apsinuodijusiems gali sukelti hipoksiją (deguonies trukumas) arba anoksiją (deguonies badas). Organinės medžiagos: aromatiniai, alifatiniai angliavandeniliai, chloruoti junginiai, nitrojunginiai, aminojunginiai. Alifatiniams būdingas narkozinis veikimas. Aromatiniai pažeidžia kraujodaros organus. Chloruoti angliavandeniliai pažeidžia parenchiminius organus. • Ta pačia medžiaga galima skirtingai apsinuodyti. Tai priklauso nuo koncentracijos, ekspozicijos,individualių organizmo savybių. • Klinikinius simptomus lemia medžiagos cheminė struktūra. Pvz., metalinis gyvsidabris sukelia CNS pakitimus, o sublimatas pažeidžia inkstus. • Patekimo keliai: kvėpavimo takai, burna, oda. • 98% apsinuodijimų nutinka įkvėpus garus, dujas ar dulkes • Specifinių apsinuodijimo simptomų nėra. Iš alveolių medžiaga patenka į kraują ir, aplenkiant kepenų barjerą, išnešiojama po visą organizmą. Tai yra ypatingai svarbu dirbant sunkų fizinį darbą. • Atsiranda bendrieji simptomai, kurie priklauso nuo koncentracijos. Atsakas greitas, bet nespecifinis. • Pro nepažeistą odą gali patekti tik riebaluose ir lipoiduose tirpios medžiagos (benzolas, tabakas, tetraetilšvinas). • Nuodingos medžiagos išsiskiria pro kvėpavimo sistema, virškinamąjį traktą, inkstus, odą, liaukas. • Sunkieji metalai išsiskiria per skrandį, žarnyną, inkstus, o kai kurie (Pb, As,Co, Hg) kaip ir pesticidai – pro pieno liaukas ir nepakitę patenka į kūdikio organizmą, kur kumuliuojasi. • Dalis nepakitusių organinių aromatinių ar alifatinių junginių išsiskiria su oru; pakitę – pro skrandį, inkstus, žarnyną. • Bendras nuodų veikimas pasireiškia jiems patekus į kraują, o vietinis sukelia odos sudirginimą, uždegimą, nudegimą. Ūminiai apsinuodijimai – pasireiškia staiga, kai į organizmą patenka didelis nuodų kiekis. Išskiriamos 2 fazės: 1. nespecifinių reiškinių: silpnumas, pykinimas, galvos skausmai. 2. specifiniai: būdingi nuodui. (Pvz.: Azoto oksidas sukelia plaučių edema). Lėtiniai apsinuodijimai – vystosi laipsniškai. Ilgalaikis kontaktas su mažos koncentracijos nuodais. Susergama, kai organizme susikaupia pakankamas nuodų kiekis (pradeda pastoviai skirtis iš depų...). Lėtinio ir ūminio apsinuodijimo metu tie patys nuodai veikia skirtingai, pvz. benzolas ūmaus apsinuodijimo metu narkotikai veikia CNS, esant lėtiniam apsinuodijimui veikia kraujodaros organus. Nuodų veikimas priklauso nuo: • amžius • individualus jautrumas – persirgus tam tikromis ligomis tampa jautresnis (nusilpęs organizmas) • nuodo cheminė struktūra • koncentracija • ekspozicija • kiti aplinkos veiksniai Moterys dėl organizmo ypatumų daug jautresnės nuodų poveikiui: klinika sunkesnė, apsinuodijimo reiškiniai trunka ilgiau. Cheminės ir fizinės savybės. Angliavandenilių toksiškumas tuo didesnis, kuo daugiau anglies atomų yra grandinėje, taip pat priklauso ir nuo nesočiųjų jungčių skaičiaus. Lakumas, tirpumas, agregatinė būklė. Kuo didesnis lakumas, tuo didesnės koncentracijos susidaro ore (būtina ištraukiamoji ventiliacija). Kuo geriau tirpsta lipiduose, tuo stipresnis jų neurotropinis ir iš dalies narkotinis veikimas. Metalinis gyvsidabris netoksiškas, bet jo garai – labai pavojingi. Kombinuotas veikimas – vienu metu kelios medžiagos. Potencijacija arba sinergizmas, kai sustiprina viena kitos veikimą. Antagonizmas – atvirkščiai. CO ir azoto oksidas, sieros anhidridas ir chloridas veikia sinergistiškai. Alkoholio vartojimas, didina riziką apsinuodyti anilinu, Hg, KCN. Sensibilizuojančios medžiagos: • Kalio bichromatas • Nikelio sulfatas • Kobalto chloridas • Formaldehidas • Merkapto mišinys • Kalcio chloridas • Parabenai • Peru balzamas (kosmetika, maistas) • Ketvirtinis amonis • Lanolinas • Lateksas • Kvapiųjų medžiagų mišinys Normalios darbo sąlygos – kai atliekant darbo vietų higieninį įvertinimą, nustatytas darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis per darbo dieną (pamainą) yra ne didesnis, kaip 1 balas. Kenksmingos darbo sąlygos– kai atliekant darbo vietų higieninį įvertinimą, nustatytas darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis per darbo dieną (pamainą) yra 1-4 balai. Labai kenksmingos darbo sąlygos– kai atliekant darbo vietų higieninį įvertinimą, nustatytas darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis per darbo dieną (pamainą) yra didesnis, negu 4 balų. Darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis – visų veiksnių faktinio kenksmingumo balų suma. Darbo vietų darbo aplinkos tyrimų rezultatus vertina: • Įmonių saugos darbe tarnybų specialistai • Medicinos punktų specialistai • Teritorinių VSC darbuotojai • Asmenys, SAM tvarka įgiję šios veiklos licenciją REGLAMENTUOJA: • LR Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas (1999m) • Darbo saugos įstatymas • 1998 SAM įsakymas “Dėl darbuotojų apsaugos nuo švino ir jo junginių poveikio taisyklių patvirtinimo” (Leistinos koncentracijos darbuotojų kraujyje, poveikio darbo vietoje įvertinimas, koncentracijos matavimas darbo aplinkos ore, periodiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai). • “Cheminės kancerogeninės medžiagos” (1998m). Lietuvoje ~28% darbuotojų (>450.000) kontaktuoja su įvairiomis kancerogeninėmis medžiagomis daugiau, nei 75% pamainos laiko. Iš jų: • Saulės radiacija 210 tūkst. • Tabako dūmai 79 tūkst. • Nuodingos dulkės 47 tūkst. • Kristalinis SiO2 40 tūkst. • Išmetamosios dujos 37 tūkst. • Radonas 34 tūkst. • Benzolas 29 tūkst. • Etileno dibromidas 27 tūkst. • Švino neorganiniai junginiai 17 tūkst. • Asbestas 7,5 tūkst. Profesinės ligos. Profesinė liga – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio (arba kelių veiksnių), kuris įvertinamas pagal higieninę darbo aplinkos klasifikaciją, atsižvelgiant į HN, darbo laiko trukmę. Taip pat ir komplikacijos, liekamieji reiškiniai, atokūs padariniai. Į šią sąvoką įeina ir profesiniai apsinuodijimai. Profesinių susirgimų grupės: • Cheminių medžiagų sukelti • Dulkių (aerozolių) • Biologinių veiksnių • Fizikinių veiksnių • Įtampos sukelti Klinicistams būna sunku nustatyti ligos priežastį. Cheminės medžiagos plačiai naudojamos įvairių šalių pramonėje. Dulkės: 1. Organinės 2. Neorganinės 3. Mišrios ▪ Anglies ▪ Augalinės kilmės ▪ Asbesto ▪ Mineralinės kilmės ▪ Medienos ▪ Metalų ▪ Suodžių ▪ Deguto, bitumo, antraceno ▪ Gyvūninės kilmės ▪ SiO2 dulkės ▪ Sintetinės kilmės Fizikinės-cheminės dulkių savybės: dispersiškumas, forma, cheminė sudėtis, konsistencija, elektrinis krūvis, tirpumas... Į plaučių alveoles gali patekti iki 5μm dydžio dulkės. Jos yra ypač pavojingos (pneumokoniozė – viena pavojingiausių dulkių sukeltų ligų!). Kenksmingumas priklauso nuo tirpumo audinių skysčiuose. Ištirpę SiO2 dulkės toksiškai veikia visą organizmą: kvėpavimo takus, odą, virškinimo traktą, akių gleivinę. Gali sukelti lėtinį tracheitą, bronchitą. Chromo ir nikelio sulfatų aerozoliai sukelia nosies gleivinės opas. Medvilnės dulkės– alergijas, bronchinę astmą. Pneumokoniozė – sukelia iki 5μm dulkės. Plaučiuose vystosi sklerotiniai procesai ir su jais susiję pakitimai. Priklauso nuo: koncentracijos, ekspozicijos, sąveikos su plaučių audiniu. Dažniausiai serga šachtininkai, angliakasiai, mašinų gamybos, elektrinio suvirinimo ir kt. darbininkai. Tai visą organizmą apimanti liga, nes pažeidžia inkstus, kepenis, blužnį, širdies-kraujagyslių bei nervų sistemas. Pneumokoniozių rūšys: • Silikozė Sukelia dulkės, turinčios laisvo SiO2. • Silikatozė Sukelia dulkės – silikatai (asbestas, talkas). • Antrakozė Sukelia anglies dulkės. • Antrakosilikozė. Anglies ir kvarco dulkės. • Siderosilikozė Geležies ir kvarco dulkės. • Aliuminozė Aliuminis ir jo dulkantys oksidai. • Apatitozė. Pavojingiausia – silikozė. Dulkių kenksmingumas priklauso nuo laisvo SiO2 kiekio. Būdinga: krūtinės skausmai, dusulys, kosulys, dažnai komplikuojasi TBC. Kasmet užregistruojama 30.000 naujų asbesto sukeltų plaučių vėžio atvejų. Per metus asbesto pasaulyje pagaminama apie 2mln. tonų. Daugiausia Rusijoje, Kinijoje, Kanadoje. Fizikiniai veiksniai, sąlygojantys ligas: ▪ Atmosferos oro slėgio pokyčiai ▪ Elektromagnetiniai laukai ▪ Infraraudonasis spinduliavimas ▪ Jonizuojantis spinduliavimas ▪ Lazerinis spinduliavimas ▪ Aukšta ar žema t ▪ Ultragarsas ▪ UV spinduliavimas ▪ Triukšmas ▪ Vibracija Sunkiai dirbant nepalankiomis sąlygomis esant širdies kraujagyslių sistemos patologijai gali ištikti šiluminis smūgis ar traukulinė liga. Šiluminis smūgis. Veikia aukšta temperatūra ir aukštas oro santykinis drėgnumas bei mažas oro judėjimo greitis (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!