Mikrobiologijos dalyko įvadas. Mikrobiologijos istorijos raida.
1. Mažas dydis ir didelis paviršiaus ir tūrio santykis, dėl to ryšys su aplinka intensyvus. 2.
2. Greita medžiagų apykaita (metabolizmas) greitai auga ir per trumpą laiką sukaupia daug biomasės ar didelį metabolitų kiekį.
3. Metabolizmo įvairovė ir labilumas; dėl mažos ląstelės apimties ir nėra atsarginių fermentų, bet sintetina reikiamus, todėl lengvai prisitaiko prie aplinkos sąlygų.
4. Dauguma mikroorganizmų yra nežalingi, mintantys negyvosiomis organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis.
Mikrobiologija - (gr. mikros - mažas, bios - gyvybė, logos – mokslas) - mokslas apie pačias mažiausias, plika akimi nematomas gyvas būtybes – mikroorganizmus.
Mikrobiologiją sudaro:
1. Bakteriologija – tiria bakterija
2. Mikologija – tiria mikroskopinius grybus
3. Virusologija
4. Protozologija
Bendroji arba fundamentalioji mikrobiologija - tiria bendruosius mikroorganizmų gyvybinės veiklos dėsningumus ir savybes, neatsižvelgiant į šių mikroorganizmų įtaką gamtai.
Specialioji arba taikomoji veterinarijos mikrobiologija - tiria patogeninius mikroorganizmus, infekcinių ligų sukėlėjus bei mikrobiologinės diagnostikos, profilaktikos ir gydymo būdus.
Mikrobiologija nagrinėja:
1. Mikroorganizmų sistematiką ir klasifikaciją
2. Mikroorganizmų formą – morfologiją
3. Gyvybinės veiklos dėsningumus -mikroorganizmų fiziologiją
Mikroorganizmai skirstomi į:
1. Vienaląsčius – dauguma bakterijų, mielės, spirochetos, pirmuonys
2. Daugialąsčius – siūlinės bakterijos, pelėsiai, mikroskopiniai dumbliai
3. Neturinčius ląstelinės sandaros – riketsijos, virusai
Prionas – savireplikuojanti baltyminė dalelė; infekcijos veiksnys.
• Prionai sukelia transmisines spongiformines encefalopatijas (TSE), populiariai vadinamas kempinlige ar prionlige.
• Užsikrėsti galima per mėsą, operacines smegenų procedūras, smegenų elektrodus, biologinius implantus (ragenos), per biologinius preparatus.
Pagrindiniai mikrobiologijos istorijos etapai
I periodas
• Mikrografinis arba morfologinis (mikrobų aprašinėjimas) prasideda nuo Levenhuko (1632-1723) atradimo iki XIX amžiaus antrosios pusės.
• 1673 m. Antonijus van Levenhukas, pirmasis pastebėjo gyvus mikroorganizmus ir aprašė jų formas: rutulines arba apvaliąsias cilindrines arba lazdelines ir vingiuotąsias.
• 1735 m. švedų mokslininkas Karlas Linėjus pirmasis susistemino gyvūnų ir augalų pasaulius, panaudojo binarinę nomenklatūrą:
Staphylococcus aureus (auksinis stafilokokas)
Gentis rūšis
• 1796 m. anglų gydytojas Eduardas Dženeris išrado pirmąją vakciną. Tai buvo vakcina nuo raupų.
II periodas – fiziologinis
• Pradininkas prancūzų mokslininkas Luji Pasteras (1822-1895).
• Šio mokslininko darbai paskatino gilintis į mikrobų fiziologiją, išsiaiškinti užkrečiamųjų...
Šį darbą sudaro 7699 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!