Visuomenės informavimo priemonių reglamentavimo ir savitvarkos institucijos

Visuomenės priemonių savireguliavimo institucijų sistema Lietuvoje buvo sukurta 1996 metais, priėmus Visuomenės informavimo įstatymą. Pagal šio įstatymo 46 – 51 straipsnių nuostatas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemą sudaro šios institucijos: žurnalistų etikos inspektorius, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Kultūros ministerija.
Visuomenės informavimo priemonių savireguliavimo ir savitvarkos institucijų sistema yra paremta idėja, kad valstybė, atsisakydama bet kokių valstybinio reguliavimo metodų, visas savo teises deleguoja pačiai visuomenės informavimo sferai. Toks savireguliavimo principas geras tuo, kad suvaržo politinės valdžios galimybes brautis į informacijos sferą. Tačiau neefektyvus tuo, kad savireguliavimo institucijos, dažnai finansuojamos pačių visuomenės informavimo priemonių, netenka nepriklausomybės ir savarankiškumo.
Dažniausiai šios institucijos yra formuojamos iš pačių žurnalistų ir leidėjų deleguojamų atstovų, tačiau jos turi atsiskaityti Seimui.
Referate trumpai apžvelgsiu Visuomenės informavimo priemonių savireguliavimo ir savitvarkos institucijų veiklą, jų taikomas prevencines priemones bei veiklos trūkumus.
Žurnalistų etikos inspektorius
Žurnalistų etikos inspektoriaus institucija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl laikoma kaip atliekančia valstybinės valdžios funkcijas. Tad ir žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Tačiau jis neatstovauja nei Vyriausybei, nei savo srities profesiniams ar verslo interesams. Žurnalistų etikos inspektorius išreiškia valstybės ir visuomenės reikmes. Už savo veiklą jis turi atsiskaityti Seimui.
Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos:
1) nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo;
2) nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
3) nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
4) pagal savo kompetenciją atlikti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą;
5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą.
Išnagrinėjęs jam pateiktą skundą, žurnalistų etikos inspektorius gali taikyti šias prevencinio pobūdžio priemones:
1)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!