1. VISUMINĖ PAKLAUSA, VISUMINĖ PASIŪLA. KEINSISTINIS POŽIŪRIS.
Kad atsakytume į šiuos klausimus, turime sujungti visas atskiras šalies rinkas į vieną rinką. Tiksliau sakant, turime sujungti tūkstančius atskirų kainų į vieną bendrą kainą, kuri vadinama kainų lygiu. Todėl makroekonomikoje naudojamos visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos sąvokos. Pavyzdžiui, jos padeda paaiškinti, kodėl svyruoja ekonominis aktyvumas.
Brėžiant visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos kreives, negalime daryti prielaidos, kadangi suminės paklausos kreivė leidžiasi žemyn ir į dešinę vien tik todėl, kad tokią formą turi produkto paklausos kreivė. Taip pat negalima daryti prielaidos, kad visuminės pasiūlos kyla aukštyn ir į dešinę tik todėl, kad taip kyla atskiro produkto pasiūlos kreivė. Tad pagal kokius principus reikia braižyti visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos kreives? Atsakant į šį klausimą susiformavo du požiūriai. Pirmasis yra klasikinis požiūris, o antrąjį požiūrį pateikė Džonas Meinordas Keinsas ketvirtajame dešimtmetyje, aiškindamas Didžiosios depresijos padarinius.
Klasikinės krypties ekonomistų nuomone, rinkos ekonomika savaime krypsta į visišką užimtumą: ekonomika pasieks pusiausvyros būseną esant visiškam užimtumui. Dž. Keinsas suabejojo šia teorija ir teigė, kad ekonomika gali pasiekti pusiausvyrą tik esant dideliam nedarbo mastui, t.y. dar nepasiekus visiško užimtumo lygio. Rinkos mechanizmas negali užtikrinti visiško užimtumo, todėl Dž. Keinsas manė, kad vyriausybė turi pasirūpinti, jog butų pasiektas visiškas užimtumas.
1.1. VISUMINĖ PAKLAUSA.
Visuminė paklausa parodo skirtingą prekių ir paslaugų kiekį, t.y. realią nacionalinę gamybos apimtį, kurią vartotojai, įmonės ir vyriausybė pirktų esant bet kokiam kainų lygiui. Tačiau kuo mažesnis kainų lygis, tuo daugiau realaus nacionalinio produkto norės įsigyti šalies vartotojai, įmonės, vyriausybė, taip pat užsienio pirkėjai. Ir atvirkščiai, kuo didesnis kainų lygis, tuo mažesnį nacionalinio produkto kiekį jie norės pirkti.
Klasikinės krypties ekonomistai manė, kad visuminis perkamų prekių bei paslaugų kiekis didėja krintant bendram kainų lygiui (žr. pav.).
Kas lemia pastarąjį ryšį? Sakykime, kad kainos nukrinta 50%. Tada už kiekvieną piniginį vienetą galima nupirkti daugiau: padidėja pinigų perkamoji galia. Pinigų perkamoji galia yra realus prekių bei...
Šį darbą sudaro 2755 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!