Nacionalinis produktas -tai pinigais išreikšta vertė prekių ir paslaugų, kurias pagamina šalies ekonominiai sektoriai per metus.
Apskaičiuojant nacionalinį produktą, būtina suskaičiuoti viską, kas buvo pagaminta, tačiau labai svarbu neįvertinti to paties produkto kelis kartus. Pavyzdžiui, jei skaičiuojama, kiek vartotojams parduota duonos, tai jau nebeskaičiuojama, kiek kepėjams parduota miltų. Priešingu atveju miltų vertė nacionaliniame produkte būtų įvertinta du kartus. Duona, atitekusi vartotojams, yra galutinis produktas, o miltai - tarpinis produktas [5].
Atskirų prekių ir paslaugų kiekio sujungimas, taip pat visų prekių ir paslaugų kiekio sujungimas į nacionalinės gamybos realiąją apimtį vadinamas agregavimu. Kainų (kainų lygio) ir prekių pusiausvyros kiekio (realaus nacionalinio produkto) sujungimas vadinamas agregavimu. Paprasto makroekonominio modelio rodikliai sudaro kainų lygį, o ne atskiros prekės kainą, ir realiąją nacionalinės gamybos, o ne atskiros prekės, apimtį.
Todėl makroekonomikoje naudojamos visuminės (agreguotos) paklausos ir visuminės (agreguotos) pasiūlos sąvokos. Pavyzdžiui, jos padeda paaiškinti, kodėl svyruoja ekonominis aktyvumas. Nagrinėdami bendruosius ekonominius dydžius, horizontalioje ašyje žymėsime visuminę (agreguotą) gamybos apimtį, t. y. realųjį nacionalinį produktą (Q), o vertikalioje - vidutinį kainų lygį (P).
Brėžiant visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos kreives, negalime daryti prielaidos, kadangi suminės paklausos kreivė leidžiasi žemyn ir į dešinę vien tik todėl, kad tokią formą turi produkto paklausos kreivė. Taip pat negalima daryti prielaidos, kad visuminės pasiūlos kyla aukštyn ir į dešinę tik todėl, kad taip kyla atskiro produkto pasiūlos kreivė.
Tad pagal kokius principus reikia braižyti visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos kreives? Istoriškai atsakant į šį klausimą susiformavo du požiūriai. Pirmasis yra klasikinis požiūris - tai daugelio ekonomistų požiūris, kuris vyravo iki 3-iojo dešimtmečio ir per paskutinius tris dešimtmečius vėl įgijo pirminę reikšmę. Antrąjį požiūrį pateikė Džonas Meinordas Kemsas ketvirtajame dešimtmetyje, aiškindamas Didžiosios depresijos padarinius.
Kadangi Dž. Keinsas ir klasikinės krypties ekonomistai laikėsi visiškai skirtingų nuomonių dėl visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos, todėl skiriasi jų išvados. Klasikinės krypties ekonomistų nuomone, rinkos ekonomika savaime krypsta į visišką užimtumą:...
Šį darbą sudaro 5041 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!