Valstybės skola: didėjimo ribos ir jos mažinimo būdai

Studijų knygelės Nr.
ĮVADAS
Praeityje smarkiai skola išaugdavo tik per karus ar ekonomines depresijas. Valstybės skolos lygis labai priklauso nuo bendro šalies ekonominio lygio ir perspektyvų. Kita vertus, vienas aktualiausių klausimų – valstybės skolos poveikis ekonominiam, socialiniam gyvenimui.
Vyriausybės dažnai skolinasi vidaus ir užsienio rinkoje. Visuomenėje diskutuojama apie valstybės skolos vaidmenį ekonomikoje: kaip turėtų būti naudojamos skolintos lėšos; kiek gali skolintis valstybė. Darbe tikslas ištirti valstybės skolos svarbą Lietuvos ekonomikai, kokiais rodikliais remiantis galima įvertinti valstybės skolos įtaką šalies ekonomikai ir skolinimosi poveikį ekonomikos augimui bei priimtas skolinimosi ribas ir jos mažinimo būdus.
1. Valstybės skolos samprata
Valstybės (valstybinė) skola (DG) – visų vyriausybės lygių skola finansiniais metais. Nacionalinę skolą sudaro tik aukščiausių vyriausybės valdymo institucijų skola.
Valstybės skola – tai valstybės negrąžintų paskolų ir nesumokėtų palūkanų už jas suma bei prisiimti kiti finansiniai įsipareigojimai, kuriais valstybė įsipareigojusi savo kreditoriams.
Valstybės skola –konsoliduota valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma. (Pagal „LR Valstybės skolos įstatymą“ priimtą 2003m. gruodžio 18d.)
Visa valstybės skola skirstoma į tiesioginę – įsipareigojimai, prisiimti valstybės vardu, ir netiesioginę – įsipareigojimai, dėl kurių buvo suteiktos valstybės garantijos. Savo ruožtu, tiesioginė ir netiesioginė skolos dar skirstomos į vidaus – įsipareigojimai, prisiimti litais, ir užsienio – įsipareigojimai, prisiimti užsienio valiuta.
Valstybės skolos skirstymas į vidaus ir užsienio yra svarbus, nes skolinimosi užsienyje įtaka yra reikšmingesnė šalies tarptautinės ekonomikos požiūriu, o skolinimasis vidaus rinkoje labiau pasireiškia ir kaip šalies finansų rinkos stimuliatorius. Dideli įsiskolinimai užsieniui daro šalies ekonomiką labiau pažeidžiamą išorės veiksniams, ji tampa priklausoma nuo skolintojų ne tik ekonomiškai bet ir politiškai.
Valstybė savo skolai formuoti pasitelkia Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), kuriuos platina tiek vietos, tiek užsienio rinkose. Skolinimosi rinkų pasirinkimą lemia Vyriausybės vykdoma ir pasirinkta skolinimosi politika.
2. Valstybės skolos poveikis šalies ekonomikos vystymuisi
Išryškinamas prieštaringas valstybės įsiskolinimo poveikis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!