Viskas apie liaudies mediciną

Prie­žas­čių ir ap­lin­ky­bių, ska­ti­nu­sių ma­ne pa­si­rink­ti šią pla­čią te­mą yra ke­le­tas. Pir­mo­ji – įdo­mu ras­ti pa­na­šu­mų tarp liau­dies me­di­ci­nos ir šiuo­lai­ki­nės. Ant­ro­ji – su­ži­no­ti, ko­kius li­gų gy­dy­mo bū­dus ap­i­ma lie­tu­vių liau­dies me­di­ci­na. Tre­čio­ji – įdo­mu, ko­kios bu­vo se­no­sios gy­dy­mo prie­mo­nės, ku­rio­mis dar ner­e­tai ir šian­dien gy­do­ma.
Sun­ku bū­tų įsi­vaiz­duo­ti šiuo­lai­ki­nę me­di­ci­ną be de­on­to­lo­gi­jos prin­ci­pų, gy­dy­mo vais­ta­žo­lė­mis ir iš jų pa­ga­min­tais pre­pa­ra­tais, mi­ne­ra­li­nio van­dens, įtai­gos, ma­sa­žo, fi­zio­te­ra­pi­nių prie­mo­nių. Vi­sa tai pe­rim­ta iš liau­dies me­di­ci­nos. Liau­dies me­di­ci­na – tai per il­gą lai­ką em­pi­riš­kai su­kaup­tos ži­nios, nau­do­ja­mos iš­veng­ti bei gy­dy­ti li­goms. Re­fe­ra­te pa­teik­ti re­cep­tai ir pa­ta­ri­mai kaip li­gų iš­veng­ti re­mian­tis liau­dies me­di­ci­nos iš­min­tim, ži­nios ap­ie gy­do­mą­sias žo­le­les, ka­da jas rink­ti ir kaip var­to­ti, liau­dies me­di­ci­nos kil­mė, prie­ta­rai ir ti­kė­ji­mai su­si­ję su li­go­mis ir jų gy­dy­mu.
Žy­miau­sia lie­tu­vių et­no­lo­gė Pra­nė Dun­du­lie­nė pla­čiai ap­ra­šė liau­dies me­di­ci­ną, įvai­rių li­gų gy­dy­mo bū­dus. Ra­šant re­fe­ra­tą, su­pran­ta­ma, bu­vo pa­si­rem­ta ir mi­nė­tos et­no­lo­gės pa­ra­šy­to­mis kny­go­mis bei kny­ga “Liau­dies me­di­ci­nos pa­ta­ri­mai”.
Li­gų šal­ti­niu bu­vo lai­ko­mos įvai­rios ra­ga­nys­tės, pa­de­dant, duo­dant žmo­gui su­val­gy­ti už­ke­rė­tą daik­tą, už­ri­šant ja­vuo­se už­keik­tus maz­gus ir kt. Žmo­nės ma­nė, kad pe­rženg­ti per žmo­gų, ypač per vai­ką, yra la­bai kenks­min­ga, nes jis bus nes­vei­kas, ne­ga­luos ir dau­giau ne­be­augs. ( 2, 215 psl. )
Pla­čiai ži­no­mas li­gų kil­di­ni­mas iš de­mo­nų, ta­ria­mai ap­si­gy­ve­nu­sių žmo­gaus or­ga­niz­me ir su­ke­lian­čių įvai­rias li­gas: plau­čių už­de­gi­mą, džio­vą, šir­dies li­gas ir kt. Kai ku­rios už­kre­čia­mos li­gos, kaip ma­ras, cho­le­ra ir kt., il­gai­niui bu­vo įas­me­nin­tos. Žmo­nės daž­niau­siai jas ėmė įsi­vaiz­duo­ti ant­gam­ti­nės mo­ters pa­vi­da­lo, ap­ie jas su­kū­rė daug mi­tų ir pa­da­vi­mų. Pa­sak jų, prieš ma­rą vaikš­čio­da­vu­sios pa­mėk­lės. Jos su­neš­da­vu­sios ant kal­no įvai­rių daik­tų, kau­ko­lių, plau­kų, ra­gų ir už­deg­da­vu­sios. Į ku­rią pu­sę ei­da­vę dū­mai, ten kil­da­vęs ma­ras. Ma­ro me­tu tos pa­mėk­lės dau­žy­da­vo­si į na­mų si­e­nas. Kiek kar­tų su­duo­da­vu­sios, tiek žmo­nių tuo­se na­muo­se nu­mir­da­vę. Ki­tuo­se pa­sa­ko­ji­muo­se ma­ro li­ga nu­sa­ko­ma kaip mer­gi­na su rau­do­nu dro­bės ga­ba­lu ran­ko­je, ku­rį ji įkiš­da­vu­si per lan­gą, ple­vė­suo­da­vu­si ir to­kiu bū­du skleis­da­vu­si...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!