Neretai susimąstome, ar nebūtų geriau pirma išmėginti liaudies mediciną, nei griebtis gydytojo išrašytų cheminių vaistų, kurie beveik visada turi papildomų nemalonių poveikių.
Šiuolaikiniame pasaulyje mokslininkai nuolat domisi gamtos sukurtais vaistais- liaudies medicina.
Vaistinguose augaluose yra daug biologiškai aktyvių elementų, todėl jų poveikis labai platus.
Apie 40 proc. visų vartojamų vaistų gaunama iš vaistinių augalų.
Pirmoji žmogaus vaistinė buvo miškas ir pieva. Tūkstančiais metų kaupėsi patirtis apie vaistinių augalų vartojimą. Šios žinios buvo perduodamos iš kartos į kartą. Šitaip formavosi liaudies medicina.
Atskirą liaudies kultūros dalį sudaro medicina. Liaudies gydymas (terapija, slaugymas, gydymas) buvo žinomas jau gilioje senovėje. Susirgusį paprastai gydydavo namiškiai arba giminės, tik kai savi nepadėdavo, kreipdavosi į garsius apylinkės žynius ar žolininkus. Nuo senovės ligonius gydė moterys.
Jos žinojo daugybę gydomųjų žolių, šaknų, taip pat burtų, magiškų priemonių.
Liaudies požiūris į etiologiją buvo labai įvairus. Ligų šaltiniu buvo laikomi, kai kurie kosminiai ir atmosferiniai reiškiniai, žemė, ugnis, vanduo, užsikrėtimas.
Įgimtos ligos (įvairūs apsigimimai) liaudžiai buvo „tamsus miškas“.
Kiekvieną ligą gydydavo vis kitaip: sergantį drugiu vežiodavo tuščiais ratais, kad išsikratytų liga. Gydydavo numirėlio kaulais, dantimis, pirštais ir pan. į skaudantį dantį dėdavo slaptai paskusto numirėlio kaulo. Lavono pirštu trindavo karpas, apgamus, dedervines.
Liaudies medicinoje ypatinga galia buvo priskiriama motinos vestuviniam žiedui, kuriuo aprėžiant buvo gydomos karpos, rožė, įvairūs apgamai, taip pat gimdymo metu dėvėtiems marškiniams, placentai, virkštelei.
Labai plačiai lietuviai gydė žolėmis.
Liaudies medicinoje plačiausiai paplitęs įvairių ligų gydymas vaistiniais augalais. Tai buvo racionalus būdas paremtas ilgų šimtmečių patyrimu. Nuo peršalimo, slogos, gripo, plaučių uždegimo gerdavo aviečių lapų ir šakelių, liepžiedžių, jonažolių ( kartais su medum ), juodųjų serbentų, ramunėlių arbatą. Ramunėlės buvo vartojamos ir nuo geltos, inkstų, šlapimo pūslės, žarnyno ligų ir kt. Jos, kaip ir jonažolės, laikomos vaistu nuo šimto ligų. Skaudamą gerklę skalaudavo šalpusnių arbata. Gydymui plačiai buvo naudojama vyšnių, obelų, raudonųjų bijūnų žiedų, beržo lapų, džiovintų mėlynių, bruknienojų, valerijonų, ąžuolo žievės arbatos.
Įvairiuose augaluose, vaisiuose, daržovėse, uogose, bičių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!