Virusiniai hepatitai:jų etiologija, patogenezė,paplitimas ir šaltiniai

Kepenys yra didžiausias žmogaus kūno organas, atliekantis apie 500 įvairiausių gyvybinių funkcijų. Tai vidinė cheminė laboratorija, kuri sintezuoja organizmui būtinus baltymus, fermentus, antikūnus, gamina virškinimui reikalingą tulžį, kaupia vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų atsargas, neutralizuoja ir šalina nuodingas medžiagas bei metabolizmo produktus. Hepatitas - tai virusų ar kitų mechanizmų sukeltas kepenų ląstelių, hepatocitų, uždegimas, kuris sutrikdo ar net visai sustabdo tuos procesus.
Virusiniai hepatitai yra visame pasaulyje paplitusi ir svarbi infekcinė liga. Pagrindiniai virusinių hepatitų sukėlėjai, o tuo pačiu ir jų sukeliamos ligos yra pavadinti abėcėlės raidėmis, pradedant nuo A. Šiuo metu paskutinis žinomas yra G hepatito virusas. Taip pat hepatitą gali sukelti paprastosios pūslelinės (HSV), citomegalijos (CMV), Epšteino Baro (EBV) virusai ir autoimuniniai procesai.
Hepatitų A-G virusai priklauso skirtingoms virusų šeimoms, skiriasi ne tik jų morfologinės, bet ir biologinės bei epidemiologinės savybės. Yra daug serologinių ir virusologinių diagnostikos metodų virusinių hepatitų sukėlėjams nustatyti. Tačiau nors ir galima atlikti daug įvairiausių testų, juos teisingai pritaikyti ir interpretuoti vis dar problematiška.
Virusiniai hepatitai
Virusiniu hepatitu (hepatitis virosa) vadinamos šešios šiandien žinomos cikliškos eigos virusinės infekcijos su vyraujančiais kepenų pažeidimais. Tai virusinis A hepatitas, arba infekcinis hepatitas; virusinis B hepatitas, arba seruminis hepatitas; virusinis C hepatitas; virusinis D hepatitas (kaip mišrios su B hepatitu infekcijos ar superinfekcijos komponentas); virusinis E hepatitas; virusinis G hepatitas. Juos sukelia skirtingi virusai. Taip pat šios formos skiriasi imunologiškai ir epidemiologiškai. Klinikiniai jų simptomai ir ypač morfologija -panašūs.
Virusinės kilmės hepatitai (hepatitų virusai A, B, C, D, E, EBV, citomegalovirusas) net jeigu yra asimptominiai, dažniausiai yra gerybiniai, tačiau būna žaibinių ar lėtinių ligos formų. Kai kuriems jų (hepatitas B) yra specifinių apsisaugojimo priemonių -skiepų.
Virusinių hepatitų A, B, C, D, E etiologija epidemiologija ir klinika
Hepatitas
A
B
C
D
E
Etiologija ir serologija
sukėlėjas
HAV
HBV
HCV
HDV
HEV
Antigenas
HA Ag
HBs Ag
HD Ag
Antikūnas
Anti-HAV
Anti-HBs
Anti-HBc
Anti-HBe
Anti-HCV
Anti-HDV
Anti-HEV
Epidemiologija
Perdavimo būdai:
- oralinis
++
-
-
-
++
-parenterinis
-
++
++
++
?
-lytinis
-
++
±
±
-
Perdavimo veiksniai:
- išmatos
++
-
-
-
++
- kraujas
-
++
++
++
?
- biologiniai sekretai
-
+
+
?
-
Epidemijos
+
-
-
-
+
Klinika
Inkubacinis periodas (sav.)
2-6
4-28
4-12
4-6
6
Simtominių formų procentas
70% (suaug.)
10-25%
25-30%
5-10%
10%
Lėtinė eiga
+
++
++
-
Asimtominiai nešiotojai
-
+
+
++
-
Virusinis A hepatitas (HA)
Etiologija:
sukėlėjas - A hepatito virusas (HAV), priklauso...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!