Vinco Kudirkos konspektas

Vincas Kudirka - vienas žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei kritinio realizmo atstovų, tautinio sąjūdžio ideologas, publicistas, prozininkas ir poetas, literatūros kritikas.
Vaikystėje neteko motinos. Iš jos paveldėjo polinkį į meną: gražiai piešė, grojo įvairiais instrumentais, kūrė muziką.
Lankė Paežerių pradinę mokyklą, kur net per pertraukas buvo draudžiama kalbėti lietuviškai. Vėliau įstojo į Marijampolės gimnaziją, kur irgi nebuvo palankios aplinkos tautinei savimonei ugdyti. Gimnazijoje guvus ir linkęs bendrauti jaunuolis užsikrėtė lenkiškumo dvasia, net ėmė gėdytis savo lietuviškumo. Tuo metu išryškėjo poeto meniniai sugebėjimai, tad pradėjo eiliuoti lenkiškai.
Po 1863 m. sukilimo Lietuvoje prasidėjo visuotinis gyventojų rusinimas: uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis, lietuviškos pradinės mokyklos. Tačiau caro valdžios prievarta suaktyvino gynybines tautos galias. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus švietėjiška veikla, jo iniciatyva suorganizuotas lietuviškų raštų spausdinimas Prūsijoje ir gabenimas į Lietuvą žadino valstiečių tautinį sąmoningumą, skatino vienytis (pavyzdžiui, būrėsi nelegalių lietuviškų spaudinių platinimo draugijos). Knygnešystė liudija tautos atsparumą, dvasinę brandą.
XIX a. pabaigoje ne vienas Lietuvos šviesuolis visuomeninį darbą suprato kaip įsipareigojimą, svarbesnį nei asmeninės gerovės siekis. Išsilavinusi jaunuomenė ėmė sąmoningai vengti lenkų kalbos suvokdama, kad tauta gali išlikti tik kurdama kultūrą gimtąja kalba.
Pirmieji lietuviški laikraščiai “Aušra” (1883 - 1886) ir “Varpas” (1889 - 1905) telkė lietuvius, brėžė visuomeninio, kultūrinio darbo gaires. Vinco Kudirkos redaguojamas “Varpas” propagavo pozityvumo idėjas, skatino ekonominį ir kultūrinį visuomenės švietimą, pažangų ūkininkavimą, darbą visų labui. Kritiškas žvilgsnis į tikrovę ir pastangos ją taisyti rodo varpininkų ryžtą kurti modernią lietuvių tautą. Jai stiprėjant, plėtojasi ir lietuvių kultūra, literatūra.
Vincas Kudirka kalba apie du savo gyvenimo tarpsnius - buvimą sau ir buvimą tautai. Šis tautinės savivokos liudijimas jį iškelia kaip simbolinę lietuvių tautos atgimimo figūrą. “Aušra: paveikė ne tik Kudirką - pasak Jono Jablonskio, ji tapo jaunosios kartos evangelija, su ja prasidėjo naujas lietuvių kultūros etapas.
1890 m. grįžęs į Lietuvą, Kudirka pasinėrė į kultūrinę veiklą. Nuo 1889 m. iki mirties rūpinosi “Varpo” leidimu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!