Paskaitų ir pratybų konspektas. Nelietuviškų vardų rašymas ir kt.

Nelietuviškų tikrinių vardų vartojimą lietuviškuose tekstuose nustatė Valstybinė lietuvių kalbos komisija (žr. jos nutarimus: 2016 m. gegužės 26 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-3;2016 m. gegužės 26 d. Nr. N-1 (158) nutarimas Nr. N-1). Skirtingose kalbos vartojimo srityse nelietuviškus tikrinius vardus galima rašyti skirtingai.
Lotyniško pagrindo abėcėles vartojančių kalbų asmenvardžių (vardų ir pavardžių) mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose, specialiuose tekstuose, taip pat oficialiuose dokumentuose (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus) pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami (perrašomi pagal tarimą). Autentiškos ir adaptuotos asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliaustuose).
Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai rašomi pagal jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba perrašomi paraidžiui. Rusų kalbos asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami pagal Lietuvių kalbos komisijos aprobuotą instrukciją (Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija. Vilnius: Mokslas, 1990).
Kitų kalbų asmenvardžius bei vietovardžius rašant pagal minėtus principus, išlaikomos tradicinės formos, pvz.: Karolis Didysis, Liudvikas Keturioliktasis, Anglija, Lenkija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Daugpilis, Dauguva, Gardinas, Krokuva, Niujorkas, Paryžius, Varšuva, Viena, Genuja, Mantuja.
Kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai rišliame tekste gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės.
su galūne -is: Grenoblis (Grenoble), Liverpulis (Liverpool), Miunsteris (Münster);
su galūne -(i)us: Bydgoščius (Bydgoszcz), Holyčius (Holíč).
Giminiškos latvių kalbos vietovardžiams ir asmenvardžiams pritaikyti prie lietuvių kalbos taikomos atskiros taisyklės. Latviškų vietovardžių galūnė -s po priebalsio keičiama į - as, pvz.: Jaunzemas (Jaunzems), Tukumas (Tukums), Sudrabkalnas (Sudrabkalns), išskyrus tuos atvejus, kai vietovardžių antrasis dėmuo -pils keičiamas į -pilis, pvz.: Jėkabpilis (Jēkabpils). Galūnės -is ir -us nekeičiamos, o -e keičiama į -ė, pvz.: Drydzis (Drīdzis), Saldus (Saldus), Ėglainė (Ēglaine), Smiltenė (Smiltene).
Daugiskaitinių vietovardžių galūnės paprastai keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis, pvz.: Kanai (Cannes), Pulavai (Puławy), Sardai (Sardes), Tatrai (Tatry).
Prie vietovardžių, gale turinčių nekirčiuotą -i, pridedama -s, o nekirčiuotas -y keičiamas galūne -is, pvz.: Helsinkis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!