Paskaitų ir pratybų konspektas. Citavimas

Paskaitų ir pratybų konspektas (2 dalis) Citavimas Moksliniams darbams būdingas intertekstiškumas – vienų autorių darbų panaudojimas kitame tekste. L. Rienecker ir P. S. Jorgensenas nurodo, kad kitų autorių literatūra darbe gali būti: • objektas – darbo šaltinis, kurį analizuojame, kritikuojame ir pan.; • esamos padėties rodiklis, darbo atspirties taškas, vedantis prie tolesnio tyrimo; • darbo tezių pagrindas, įrodymai, dokumentacija; • metodiniai ir teoriniai pagrindai; • priemonė kitiems tekstams kritikuoti; • priemonė polemizuoti (Rienecker ir Jorgensen, 2003, p. 137). Atsirenkant literatūrą reikia atkreipti dėmesį į jos naujumą, autorių autoritetą, tyrimo patikimumą ir išsamumą. R. Petrauskaitės ir J. Šinkūnienės teigimu, kitų mokslininkų darbai „yra tas fonas, kuriame išryškėja naujo darbo originalumas. Kuo ryškesnis tas fonas, kuo didesnis referencijų laukas, kuo naujesniais tyrimais remiamasi, tuo didesnė mokslinio darbo vertė“ (Petrauskaitė ir Šinkūnienė, 2015, p. 69). Kita vertus, tai rodo ir paties autoriaus erudiciją ir dalykinę kompetenciją. Tačiau tai nereiškia, kad apie darbo kokybę galima spręsti iš bibliogafinių nuorodų sąrašo, citatų ir kitų intertekstualumo rodiklių. Kitų autorių darbais reikia naudotis tikslingai, juos komentuoti, išreikšti savo poziciją. Pastaruoju metu pastebima nesusikalbėjimo atvejų dėl citatos ir citavimo sąvokos turinio skirtumų. Pabrėžtina, kad citata yra „tiksli vieno teksto ištrauka kitame tekste“ (DLKZe), o citavimas „akademinėje aplinkoje suprantamas kaip išnašų ar nuorodų pateikimas į informacijos išteklius, kurie buvo naudoti rengiant mokslinį ar studijų darbą“ (Bliūdžiuvienė, 2015, p. 59). Taigi citavimas apima ne tik citatų pateikimą (pažodinį citavimą), bet ir kitus darbų, kuriais remiamasi, įtraukimo į tekstą būdus: referavimą, perfrazavimą, percitavimą ir savicitavimą. Referavimas – tai originalaus teksto esminių idėjų persakymas savais žodžiais. Iš referuotų fragmentų turi susidaryti bendras referuojamo teksto vaizdas. Dažniau už referavimą moksliniuose tekstuose taikomas perfrazavimas. Perfrazavimas – tai kito autoriaus išsakytų minčių, idėjų pateikimas savais žodžiais. Perfrazuojant išlaikoma turinio esmė, bet pakeičiama šio turinio perteikimo forma. Perfrazavimas patogus keliais atvejais. Visų pirma jis padeda paprasčiau perteikti informaciją. Jeigu autoriui atrodo, kad jis mintis gali perteikti aiškiau, trumpiau, gali naudoti parafrazę. Perfrazavimas naudojamas ir sudėtingai informacijai paaiškinti. Jis reikalingas, kai informaciją reikia pritaikyti prie teksto žanro ir auditorijos. Pavyzdžiui, studentai, imdami medžiagą iš publicistinių straipsnių, neturėtų vartoti publicistikos klišių, vaizdingų, poveikį skaitytojui darančių žodžių, kurie yra originaliame tekste. Tuomet publicistinio straipsnio mintis reikia perfrazuoti, kad būtų išlaikytas mokslinis stilius. Teksto dalys, kuriose atliekamas perfrazavimas ar referavimas, kabutėse nerašomos, tačiau perfrazuoto ar referuoto turinio autorius turi būti nurodytas, būtinos tekstinės nuorodos, nukreipiančios į literatūros sąrašą, Be to, aiškiai turi atsiskirti, kur yra darbą rašančio asmens ir kur yra kito autoriaus pozicija, kur prasideda vieno, o kur – kito žmogaus mintys. Dažnai pasitaiko, kad studentai autorių parašo tik nuorodoje, o prieš pateikdami svetimas idėjas, jų autoriaus nepristato. Tokiu atveju skaitant darbą atrodo, kad tai yra paties darbo autoriaus nuomonė, ir tik pastraipos ar net poskyrio pabaigoje paaiškėja, kad tai yra kito žmogaus pozicija. Tad labai svarbu autorių pristatyti, jo mintis įvertinti – tiek pažodine citata, tiek parafraze reikia pasinaudoti tinkamai. Jelena Jarskaja-Smirnova pateikia patarimų, kaip tinkamai atlikti perfrazavimą (šie patarimai tinka ir referavimui): 1. Perskaitykite medžiagą, kurią ketinate perfrazuoti, ir pasistenkite ją suprasti. 2. Išsiaiškinkite sudėtingų žodžių reikšmę ir, naudodamiesi žodynais bei enciklopedijomis, parinkite sinonimų, pakeiskite frazių ar pastraipų struktūrą. 3. Padėkite originalų tekstą į šalį ir parašykite savais žodžiais tai, ką supratote. 4. Dar kartą įsitikinkite, kad rašydami tekstą nepakeitėte jo minties ir nepraleidote svarbios informacijos. 5. Suredaguokite parafrazę. 6. Tinkamai įforminkite nuorodą į originalų tekstą (Ярская-Смирнова, 2013, c. 66). Neatlikus paskutinės procedūros, tekstas bus ne parafrazė, o plagiatas. Netgi savais žodžiais perpasakotas originalus tekstas, nenurodžius autorystės, laikomas plagiatu. Už jį gali tekti atsakyti teisiškai, darbas gali būti diskvalifikuotas, plagiavimas gali pakenkti žmogaus karjerai. Percitavimas – paties darbo autoriaus neskaityto, bet kitų autorių cituoto informacijos ištekliaus turinio citavimas. Percitavimo reikėtų vengti, darbo autorius, esant galimybei, turėtų pats susipažinti su originaliu šaltiniu. Percitavimo, kaip ir citavimo, įforminimo reikalavimai paprastai pateikiami universitetų ar katedrų metodiniuose akademinių darbų rengimo nurodymuose. Vienas iš galimų trumposios biibliografinės nuorodos tekste variantų yra toks: (Bergner, 1956 – cit. iš Nelson, 2018, p. 69). Savicitavimas – tai anksčiau skelbto savo paties teksto citavimas. Savicitavimas taikomas tik tuomet, kai tai tikrai būtina. Pažodinis citavimas reikalauja visiško tikslumo, netgi jei cituojamas autorius padarė kalbos klaidą, ji citatoje turi likti. Tačiau darbo autorius citatoje skliaustuose ar išnašoje gali parašyti savo komentarą su prierašu aut. past. Citata gali sudaryti sakinio dalį, visą sakinį, keletą sakinių ar net visą pastraipą. Kiekviena citata privalo būti įtraukta į tekstą darbo autoriaus komentaru. Citatą turėtų lydėti paties darbo autoriaus įvadiniai žodžiai (kaip teigė V. Pavardenis; V. Pavardenio nuomone (tvirtinimu, teigimu); V. Pavardenis, priešingai nei V. Pavardaitis, mano, kad ir pan.), kabučių, nuorodų. Citatos pabaigoje taip pat reikėtų autoriaus komentarų. Pagrindinės citatų pateikimo tekste taisyklės: 1. Citata išskiriama kabutėmis. Kai citata išskiriama šriftu ar kitokiu grafiniu būdu, kabutės gali būti nerašomos. Akademinio darbo citatos nuorodoje reikėtų nurodyti ir puslapį, iš kurio cituojama. 2. Prieš citatą, kurią sudaro atskiras sakinys ar keli sakiniai, po įvedamųjų žodžių rašomas dvitaškis, o citata pradedama toje pačioje eilutėje didžiąja raide: C. J. Fombrunas teigia: „Pasitikėjimas darbuotojais – tai organizacijoje vyraujanti nuostata, kad darbuotojai iš principo yra linkę labai stengtis dėl bendro organizacijos tikslo“ (Fombrun, 2015, p. 245). Kai citatą sudaro atskiras sakinys ar sakiniai, skyrybos ženklas rašomas prieš kabutes: C. J. Fombrunas (Fombrun, 2015, p. 245) teigia: „Pasitikėjimas darbuotojais – tai organizacijoje vyraujanti nuostata, kad darbuotojai iš principo yra linkę labai stengtis dėl bendro organizacijos tikslo.“ Šiuo atveju tekstinė nuoroda pateikiama iš karto po autoriaus pavardės. 3. Citata, sudaranti sakinio dalį, rašoma kabutėse, pradedama mažąja raide ir specialiais skyrybos ženklais neskiriama, rašomi tokie skyrybos ženklai, kurių reikia tam sakiniui: C. J. Fombrunas teigia, kad pasitikėjimas darbuotojais – „tai organizacijoje vyraujanti nuostata, kad darbuotojai iš principo yra linkę labai stengtis dėl bendro organizacijos tikslo“ (Fombrun, 2015, p. 245). Kai sakinys baigiamas citata, kuri yra sakinio dalis, citatos pabaigoje taškas rašomas po kabučių: C. J. Fombrunas (Fombrun, 2015, p. 245) teigia, kad pasitikėjimas darbuotojais – „tai organizacijoje vyraujanti nuostata, kad darbuotojai iš principo yra linkę labai stengtis dėl bendro organizacijos tikslo“. 4. Jei citata ilga, ji rašoma kaip atskira pastraipa, paliekant po eilutę iš viršaus ir apačios ir atitraukiant toliau nuo krašto iš kairės ir dešinės pusių. Išskiriama kabutėse ar šriftu: B. Tracy, parašęs 50 knygų, pateikia keletą rekomendacijų darbdaviams: „Visų pirma reikia gerbti savo darbuotojus. Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia kalbėtis su darbuotojais, sužinoti, ką jie galvoja apie perspektyvas. Savo ruožtu vadovas turi nuolat savo darbuotojus informuoti apie įmonės veiklą: jie nori jaustis komandos dalimi, prisidėti prie įmonėje vykstančių procesų, žinoti, kokia įmonės vizija, tikslai.Vadovas neturi dominuoti bendraudamas su darbuotojais, neturi pertraukti, kai darbuotojai kalba. Be to, būtina pasitikėti darbuotojais, leisti jiems klysti.” (Tracy, 2018, p. 95) Kai buvo matyti iš pavyzdžių, taškas rašomas po nuorodos – kitas sakinys negali būti pradedamas nuoroda. Tik šiuo atveju, kai citata rašoma atskira pastraipa, paskutinis taškas žymi paskutinio sakinio pabaigą, o po nuorodos taškas neberašomas. 1. Praleistos vietos citatoje – kupiūros žymimos daugtaškiu, paprastai skliaustuose: Tracy, parašęs 50 knygų, pateikia keletą rekomendacijų darbdaviams: „Visų pirma reikia gerbti savo darbuotojus. Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia sužinoti, ką jie galvoja apie perspektyvas” (Tracy, 2018, p. 95). Kartais studentams kyla klausimas, ar reikia trumpas citatas versti iš anglų kalbos. Studentai, nelinkę versti citatų, motyvuoja tuo, kad šiais laikais akademinių tekstų skaitytojai anglų kalbą moka ir versti nėra prasmės. Pabrėžtina, kad akademinis darbas negali būti dvikalbis, tad versti į lietuvių kalbą užsienio autorių tekstus reikia. Taip pat nepamirštinos ir tekstinės nuorodos: negalima išversto teksto autorystės priskirti vertusiam asmeniui. Darbas jokiu būdu negali būti kitų autorių dalių rinkinys – tokiu atveju tai bus kompiliatas. Kaip minėta, remtis kitais darbais reikia saikingai ir tikslingai. Atkreiptinas dėmesys į vieną citavimo negerovę: kai kurie bakalauro ir magistro darbų autoriai savo darbe rašo straipsnių, konferencijų ar leidinių pavadinimus, bet nepristato autorių. Jeigu yra nurodytas autorius, jam ir turi būti teikimas prioritetas, o leidinių ar konferencijų bei kitus pavadinimus galima pasižiūrėti literatūros sąraše. Be to, nereikėtų pamiršti, kad iš užsienio kalbų išversti tekstai taip pat turi autorius. Pasitaiko, kad studentai nepateikia jokios bibliografinės informacijos, kai medžiagą ima iš užsienio įmonių interneto svetainių. Jie teigia, kad autoriaus duomenų tose svetainėse nėra, tekstą patys išvertė. Tačiau ir iš įmonių interneto svetainių paimtos informacijos negalima savintis. Autorius gali būti ir kolektyvinis, t. y. įmonė, įstaiga ar organizacija, tuomet rašomas oficialus jos pavadinimas. Autorius gali būti ir fotografas, konstruktorius, interneto turinio teikėjas ar kitas už turinį atsakingas asmuo ar asmenys. Akademinio teksto bibliografinės nuorodos Akademinio teksto bibliografinės nuorodos yra svarbi mokslinio darbo dalis. Tinkamai sutvarkytos nuorodos palengvina teksto skaitymą, iš jų paaiškėja, su kokiu kontekstu yra susipažinęs darbo autorius, koks skaitomo darbo ryšys su kitais darbais. Bibliografinė nuoroda – tai tekste cituojamo informacijos ištekliaus bibliografiniai duomenys, pagal kuriuos išteklius gali būti identifikuojamas ir surandamas. Pačiame tekste pateikiamos trumposios bibliografinės nuorodos, siejamos su bibliografinių nuorodų sąrašu. Bibliografinės nuorodos darbe forminamos pagal tam tikras taisykles, standartus. Kaip akademiniame darbe turi būti pateikiamos nuorodos, kokį citavimo būdą autorius turėtų pasirinkti, nurodo patys universitetai, jų katedros, leidyklos, leidinių redaktorių kolegijos ir pan. Studentai, rašydami bakalauro, magistro darbus, paprastai vadovaujasi savo katedrų rekomendacijomis, mokslininkai, rengiantys publikacijas, – leidinių, kuriems tos publikacijos skirtos, redakcinių kolegijų nurodymais ir t. t. Šiuo metu Lietuvoje galioja 2010 metų perimto tarptautinio standarto ISO 690:2010 Information and documentation – Guidelines for bibliographic references and citations to informatikon resources versija LST ISO 690:2010 Informacija ir dokumentavimas. Bibliografinių nuorodų ir informacijos išteklių citavimo gairės. Lietuvos standarto tekstas nėra išverstas į lietuvių kalbą, pateikiamas anglų kalba. Pagal LST ISO 690:2010, galima pasirinkti vieną iš trijų nuorodų pateikimo būdų: 1) autoriaus (antraštės) ir metų, 2) numeruojamų nuorodų, 3) tekstinių išnašų ištisinės numeracijos. Pasirinkus autoriaus ir metų citavimo būdą teksto pabaigoje pateikiamas nenumeruotas bibliografinių nuorodų sąrašas. Pasirinkus numeruojamų nuorodų būdą sudaromas numeruotas sąrašas pagal citavimo eiliškumą. Bibliografinės nuorodos elementai išdėstomi pagal nustatytą tvarką. Paprastai pirmas privalomas bibliografinės nuorodos elementas yra informacijos ištekliaus autorius ar kitas kūrėjas (pvz., kolektyvas). Antras elementas – antraštė, nors ji gali būti ir pirmasis elementas, jei negalima įvardyti autoriaus ar kito kūrėjo. Po jo nurodomas informacijos ištekliaus tipas, laida, išleidimo duomenys (vieta, leidėjas, metai), jei yra, serijos antraštė, ištekliaus apimtis, tarptautinis standartinis numeris, prieigos duomenys. Prielinksnis Iš rašomas, kai cituojamas knygos ar kitokio monografinio leidinio straipsnis. Prielinksnio nereikia, jei cituojamas serialinio leidinio straipsnis. Leidiniai pateikiami pasviruoju šriftu (Bliūdžiuvienė, 2015, p. 11– 15). Trumpųjų nuorodų ir bibliografinio aprašo pavyzdžių pateikiama 1 lentelėje. 1 lentelė. Cituojamų išteklių pateikimas pagal LST ISO 690:2010 Informacija ir dokumentavimas. Bibliografinių nuorodų ir informacijos išteklių citavimo gairės (pagal Bliūdžiuvienę, 2015) Informacijos ištekliaus rūšis Trumpoji bibliografinė nuoroda tekste pagal vieną iš 3 būdų Informacijos ištekliaus aprašas bibliografinių nuorodų sąraše autoriaus (antraštės, jei autoriaus nėra) ir metų numeruojamų nuorodų tekstinių išnašų ištisinės numeracijos Straipsnis Autorė pateikė įdomių įžvalgų D. Aleksandravičiūt D. Aleksandravič iūtė1 pateikė ALEKSANDRAVIČIŪ TĖ, Dovilė. 2011. Rutinos gedimai ir (Aleksandravičiūtė 2011). / D. Aleksandravičiūtė (2011) pateikė įdomių įžvalgų. ė [1] pateikė įdomių įžvalgų. / D. Aleksandravičiūt ė (1) pateikė įdomių įžvalgų. įdomių įžvalgų. taisymai: paroda „If it‘s Part Broke , half Fix it“ Šiuolaikinio meno centre. 7 meno dienos [interaktyvus]: Vilniaus kultūros savaitraštis. 2011 m kovo 4 d. [žiūrėta 2012 m. vasario 15 d.]. Prieiga per internetą: http://eia.libis.lt:8080/ar chyvas/viešas/20110307 5033/http://www.7md.t/ pdf/7md,pdf. Knyga Vadovėlyje akcentuojami ir raidos dalykai (Knygotyra 2007). Vadovėlyje [2] akcentuojami ir raidos dalykai. / Vadovėlyje (2) akcentuojami ir raidos dalykai. Vadovėlyje2 akcentuojami ir raidos dalykai. Knygotyra: vadovėlis. 2007. 2-asis leid. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Duomenų bazė Tekste vartojamas terminas paimtas iš tarptautinės duomenų bazės (EUROVOC 2008). Tekste vartojamas terminas paimtas iš tarptautinės duomenų bazės [3]. / Tekste vartojamas terminas paimtas iš tarptautinės duomenų bazės (3). Tekste vartojamas terminas paimtas iš tarptautinės duomenų bazės3. EUROVOC [interaktyvus]. [Lietuvos Respublikos] Seimo kanceliarija, 2008 [žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 18 d. ]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/ev/ ev.main. Be LST ISO 690:2010, pasaulyje yra daug kitų nuorodų pateikimo ir sąrašo sudarymo būdų. Plačiai taikomos APA (American Psychological Association), Čikagos (Chicago style) ir Harvardo bibliografinių nuorodų sudarymo sistemos. Pagal Amerikos psichologų asociacijos rekomenduojamą APA sistemą, kurios pagrindinės taisyklės nustatytos 1929 m., cituojami informacijos ištekliai aprašomi psichologijos, edukologijos ir kitų socialinių mokslų publikacijose. Nuorodas pateikiant taikant APA būdą, cituojami ištekliai tekste nurodomi pagal autoriaus ir metų citavimo sistemą. Čikagos nuorodų pateikimo ir aprašo sudarymo būdas, kurio istorija siekia XIX a. pabaigą, plačiai taikomas socialinių ir humanitarinių mokslų tekstuose. Taikant šį stilių galima rinktis tiek numeruojamų nuorodų pateikimo būdą, tiek autoriaus ir metų būdą. „Humanitarinių, istorijos mokslų ir meno srityse rekomenduojama rinktis numeruojamų nuorodų, o socialinių ir kitų mokslų disciplinose – autoriaus ir datos citavimo būdą“ (Bliūdžiuvienė, 2015, p. 52). Harvardo citavimo ir bibliografinių nuorodų sudarymo būdas atitinka tarptautinio bibliografinių nuorodų sudarymo standarto ISO 690 taisykles. Harvardo sistemoje naudojamas autoriaus (antraštės) ir metų citavimo būdas. Teksto pabaigoje sudaromas nenumeruotas literatūros sąrašas. Cituojami šaltiniai aprašomi iš antraštinio lapo ar jo atitikmens. Kai cituojamas elektroninis išteklius, nuoroda pateikiama ne į visą svetainę, bet į konkretų išteklių. Harvardo citavimo būdo istorija, kaip ir Čikagos stiliaus, siekia XIX a. pabaigą, kai buvo pasirinkta citatą nurodyti ne išnašoje, o pačiame tekste. Šio būdo autoriumi laikomas Harvardo universiteto profesorius Edwardas Laurensas Markas, kuris savo moksliniame darbe skliaustuose pateikė cituojamo ištekliaus autorių ir išleidimo metus. „Šios sistemos paplitimą Europoje lėmė 1945 metais Britų medicinos žurnale aprašytas atsitikimas, kai vienas žmogus, apsilankęs Harvardo universitete, įvertino tokią bibliografinių nuorodų formą ir, grįžęs į Angliją, ją pavadino Harvardo sistema“ (Bliūdžiuvienė, 2015, p. 53). Skirtingų citavimo būdų informacijos ištekliaus aprašai pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė. Skirtingų citavimo būdų informacijos ištekliaus aprašas bibliografinių nuorodų sąraše (pagal Bliūdžiuvienę, 2015, p. 54–55) Ištekli aus rūšis APA Čikagos Harvardo Knyga Blažytė-Baužienė, D. et al. (2009). Lietuvos Seimo istorija: XX–XXI a. pradžia. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba. Blažytė-Baužienė, Danutė et al. Lietuvos Seimo istorija: XX–XXI a. pradžia. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2009. Blažytė-Baužienė, Danutė et al. (2009) Lietuvos Seimo istorija: XX–XXI a. pradžia. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba. Straips nis Eliot, S. (2010). Has book history a future? Knygotyra, 54, p. 9–18. Prieinamas internete: www.leidykla.eu/fileadm in/Knygotyra/54/9– 18.pdf. Eliot, Simon. “Has book history a future?“ Knygotyra 54, (2010): 9– 18, www.leidykla.eu/fileadm in/Knygotyra/54/9– 18.pdf. Eliot, S. (2010) Has book history a future? Knygotyra, 54, p. 9–18. Prieinamas internete: www.leidykla.eu/fileadm in/Knygotyra/54/9– 18.pdf. Elektr oninis laiškas Pavardaitis, V., vardaitis,pavardaitis@ccc .com (2013). del dalyko. [el. laiškas] Laiškas Pavardučiui, V. (varpar@ccc.com). Išsiųstas 2013-03-13. Pavardaitis, Vardaitis, el. laiškas. Laiškas Pavardučiui, Vardučiui. 2013-03-13, 2013. Pavardaitis, V vardaitis,pavardaitis@ccc .com (2013) del dalyko. [el. laiškas] Laiškas Pavardučiui, V. (varpar@ccc.com). Išsiųstas 2013-03-13. Bibliografijos specialistai pažymi, kad nederėtų tapatinti bibliografinių nuorodų sąrašo su naudotos literatūros sąrašu: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!