Vilniaus kraštas 1920-1940

Darbo autorius palaiko nuomone, kad dabar jau yra dokumentais įrodyta, kad dar prieš Suvalkų derybų pradžią maršalas Pilsudski skubotai suorganizavo atskirą lenkų karinę grupę, tariamai sudarytą iš „pakraščių kilimo karių", parengė Vilniaus puolimo planą ir taip pat iš anksto su gen. L. Zeligowskiu aptarė visus tolimesnius veiksmus Vilniaus krašte.
Pilsudskio suplanuotąjį Želigovskio „maištą" akceptavo ir tuometinis lenkų ministras pirmininkas W.Witos. Pilsudski ir užsienio reikalų ministras Sapieha spalio 3-4 d. patikino Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisijos pirmininką pik. P. Chardigny, kad lenkų kariuomenė jokio žygio į Vilnių neplanuoja.
Lenkų politikai nebuvo patenkinti Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisijos pirmininko pik. Chardigny veikla, nes su jo žinia Anglija siūlė iš anksto įspėti Lenkiją, kad ji nesikėsintų į Vilnių.
O 1920 m. spalio 7 d., t.y. Suvalkų sutarties pasirašymo dieną, prancūzai ir anglai, matyt, jau numatydami Lenkijos slaptus planus, įspėjo patį Pilsudskį, kad jis saikingai naudotų lenkų kariuomenės pergalę prieš bolševikus ir nesileistų į naują avantiūrine politiką. Jie priminė Pilsudskiui susitarimus su Sąjungininkais dėl Vilniaus. Bet Pilsudskį planuodamas jėga prisijungti Vilnių, visų pirma norėjo išgelbėti bent dalį Lietuvos lenkų dvarininkų dvarų nuo gresiančios žemės reformos Lietuvoje, o taip pat patenkinti savo asmenišką ambiciją.
Pagal Tautų Sąjungos 1920 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją lenkų kariuomenė turėjo sustoti toje vietoje, kur ji tuo metu buvo. Lietuva pasižadėjo laikinai pripažinti provizorinę sieną su Lenkija, o Lenkija pasižadėjo gerbti Lietuvos neutralumą į rytus nuo Curzono linijos. Tautų Sąjungos sudarytoji Tarptautinė karinė kontrolės komisija turėjo vietoje patikrinti, kaip vykdoma Tautų Sąjungos priimtoji rezoliucija. Dalis tos komisijos narių spalio 5 d. atvyko į Suvalkus. Lietuva, Anglijos ir Prancūzijos spaudžiama, sutiko ir vėl pradėjo derėtis su Lenkija, Nutrauktosios Suvalkų Kalvarijos derybos buvo atnaujintos Suvalkuose. Suvalkų derybų metu abiejų šalių delegaci­jų pirmininkai buvo kariškiai: lietuvių — gen. It. M. Katche, o lenkų — pik. M. Mackievicz. Lietuvos delegacijos nariai buvo M. Biržiška, V. Čarneckis ir mjr....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!