Vilius Storosta (Vydūnas) - biografija

Vydūnas – vienas iš savičiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros veikėjų. Labai daug ir įvairiais aspektais būtų galima kalbėti apie šį žmogų – kaip apie įdomią, sudėtingą asmenybę, kaip apie filosofą, susikūrusį filosofinę sistemą, paremta tiek senovės lietuvių iki kirkščioniška religija, tiek senovės indų filosofija, tiek klasikine bei moderniąja europietiška filosofija ir teosofija bei okulistika, kaip apie vieną produktyviausių ir originaliausių lietuvių dramaturgų, kultūros veikėją, chorų bei draugijų organizatorių ir vadovą Mažojoje Lietuvoje. Per beveik šešių dešimtmečių veiklos ir kūrybos laikotarpį jis esmingai praturtino keletą jos sričių. Savo idėjomis ir kūrybiniais ieškojimais labiausiai jis nusipelnė lietuvių filosofijai ir literatūtai, ženklius pėdsakus paliko istoriografijoje, žurnalistikoje, pedagokikoje, teatro ir muzikos baruose, reikšmingai pasidarbavo puoselėdamas gimtąja kalbą. Ypač daug Vydūnas nuveikė kovodamas su intensyviu Prusų lietuvių germanizavimu.
Archyvinių dokumentų, liudijančių Vydūno gimimo faktą, datą, vietą, nėra išlikusių. Visose biografijose ir autobiografijose sakoma, jog Vilhelmas Storosta (Vydūnas) gimė 1868m. kovo 22d. Šilutės apskrities Jonaičių kaime. Tėvas, Pagrynių kaimo valstiečio sūnus Anskis Storosta, buvo baigęs Berlyno evengelikų misionirių seminariją. Dėl silpnos sveikatos (sirgo džiova) negalėdamas vykti į Pietų Afriką misionieriauti, kurį laiką Klaipėdos krašte ir Žemaitijoje rinko misijos aukas. Vedęs turtingo valstiečio iš Laukupių kaimo (Klaipėdos apskritis) dukrą Mariją Ašmonaitę, gavo sėslesnę evangelikų kunigo tarnybą Naumiestyje (dabar Žemaičių Naumiestis). Šeima apsigyveno netoli nuo tarnybos vietos – Šilmeižių kaime. Čia gimė pirmasis sūnus. Paskui Storastams pavyko išsinuomoti namelį pas Anskio giminaitį ūkininką Palkį Jonaičiuose, kur į pasaulį atėjo antrasis vaikas Vilhelmas – būsimasis Vydūnas. Tačiau ilgiau neužsibūta ir čia. Išlaikęs reikalingus egzaminus, A.Storosta gavo pradžios mokyklos mokytojo vietą Pilkalnio apksrities Naujakiemio kaime, kur 1869m. su šeima pastoviai apsigyveno. Čia gimė dar aštuonetas vaikų, iš kurių du visai mažyčiai mirė. Augant aštuonių vaikų būriui (dvi mergaitės ir šeši berniukai), namuose didelių išteklių nebuvo, bet niekada nestokojo gražaus susiklausymo, tarpusavio santykių darnos, žmogiškos šilumos.
Rūpintis dideliu būriu vaikų, juos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!