Viskas apie Vilių Storostą (Vydūną)

Mirė:1953 02 20 – kurį laiką jis buvo palaidotas Detmolde (Vokietija); 1991 m. Spalio 19 dieną Vydūnas sugrįžta namo: įvykdoma jo paskutinė valia amžnam poilsiui atgulti gimtojoje žemėje. Vydūnas amžiams pasiliko šalia pamėgtojo rambyno kalno esančiuose Bitėnų kapinaitėse.
1883-1885 Pilkalnyje (dabar Dobrovolskas) preparandijoje mokėsi būsimasis lietuvių rašytojas ir filosofas Vilius Storosta-Vydūnas. Tuomet Storostų šeima (tėvai, dvi dukterys ir šeši sūnūs) gyveno Naujakiemio kaime. Ten tėvas Ansis Storosta buvo pradžios mokyklos mokytojas.
1888 baigė Ragainės mokytojų seminariją.
1892 rudenį iš Kintų visam laikui persikėlė į Tilžę (dabar Sovetskas), kur dvidešimt metų berniukų vidurinėje mokykloje dėstė anglų ir prancūzų kalbas.
Turėdamas 44 metus, 1912, išėjo į pensiją, kad atsidėtų kūrybiniam ir kultūriniam darbui.
Nuo 1927 Vydūnas - PEN klubo (Pasaulinės rašytojų sąjungos) narys. Iki 1989 metų vienintielis iš lietuvių.
Iki 1933 Vydūnas gyveno Kareivinių g. 14. Čia jis parašė svarbiausius kūrinius. Rudenį, padedamas savo jaunesniojo bičiulio V.Falkenhano, Vydūnas persikėlė į Klauzijaus gatvę 27.
Mąstytojas dažnai lankėsi Lietuvos Respublikoje, skaitė paskaitas, parašė daug straipsnių į Lietuvos spaudą.
1938, ruošiantis minėti Vydūno 70-metį, jis buvo uždarytas į kalėjimą. Pasaulio kultūros veikėjams pareiškus protestą, po 2 mėnesių rašytojas buvo paleistas.
1940 Vydūnas buvo pristatytas Nobelio premijai, deja, tarptautinė situacija tai sukliudė.
1944 m. spalio 2 dieną Vydūnas, kaip ir visi Tilžės gyventojai, buvo priverstas evakuotis. 1945 m. sausio 26 dieną, pakeliui netekęs savo lagaminų su būtiniausiais daiktais ir rankraščiais, rašytojas atvyko į Naujuosius Kuršius. Vasario 9 dieną, lipdamas į garlaivį, Vydūnas per spūstį įkrito į vandenį ir vos nenuskendo. Jį išgelbėjo jūreiviai.
1946 m. rugsėjo mėnesį po didelių vargų Vydūnas pateko į Detmoldą (dabar VFR), kur 1953 m. vasario 20 dieną mirė. Palaidotas Detmoldo kapinėse.
Vydūno veikla
Vydūnas plėtojo S. Daukanto mintis: religija privalo rastis iš tautos būdo, o krikščionybė neatitinka lietuvių būdo.
Savo filosofinėse pažiūrose Vydūnas jungė senovės indų filosofiją su neoplatonizmo bei krikščionybės elementais.
Tam, kuris bent kiek atidžiau domėjosi Mažosios Lietuvos politiniu ir kultūriniu gyvenimu paskutiniaisiais XIX...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!