Vikingų karo žygiai

Vikingų karo žygiai

Žodžio „vikingas“ kilmė

• Pagal vieną versiją, žodis „vikingas“ kilęs iš norvegiškojo „vik“ – įlanka, užutakis. Atitinkamai, „viking“ – žmogus iš įlankos ar uosto.
• Pagal kitą versiją, laikomą įtikimiausia, iš senosios norvegų kalbos veiksmažodžio „vikja“ – „atlinkti, pasisukti, išeiti į žygį“. Taip vadino žmones, išvažiuodavusius iš gimtų kraštų plėšikauti ar prekiauti. Už Skandinavijos ribų vikingai vadinti „normanais“, „danais“, „žmonėmis iš Šiaurės“.

Apie vikingus

• Apie vikingų žygius daugiausia žinoma iš Vakarų Europos (anglų ir prancūzų) naratyvinių šaltinių – kronikų. Kronikas rašė krikščionys vienuoliai, tad jose vikingai pirmiausia vaizduojami kaip plėšikai ir piktadariai.
• Vakarų Europos šaltinius reikšmingai papildo arabų šaltiniai, kur vikingai pirmiausia vaizduojami kaip pirkliai.

Vikingų žygių pradžia

• Iš pradžių vikingai plėšė pakrantės miestus ir gyvenvietes, paskui įsidrąsino ir savo greitaeigiais laivais ėmė upėmis kilti į šalių gilumą.
• Vikingai ne kartą plėšė miestus Europos žemyne. Jei miestas ar gyvenvietė drįsdavo priešintis, jį dažnai sudegindavo iki pamatų, o gyventojus išžudydavo ar išvarydavo vergijon.

Karinis vikingų aktyvumas per visą vikingų epochą labiausiai pastebimas arčiausiai į vakarus nuo Skandinavijos nutolusiose teritorijose, t. y. Anglijos salyne:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!