Vikingų žygiai ir Skandinavijos karalysčių susidarymas

Vikingų amžius prasidėjo 793 m., kuomet vikingai iš Norvegijos surengė antpuolį į Anglijos Lindisfarno salą ir jo pabaiga laikoma 1066 m. Tarp šių laikotarpių vikingai rengė antpuolius į Anglijos, Prancūzijos, Italijos pakrantes,atrado Islandiją ir Grenlandiją bei Amerikos žemyną, kolonizavo Šiaurės Angliją bei Normandijos sritį Prancūzijoje.
Vikingai pasirodė Rytų Europoje (čia juos vadino variagais) ir Vakarų Europoje (čia juos vadino normanais).
Vikingai pasirodė Rytų Europoje (čia juos vadino variagais) ir Vakarų Europoje (čia juos vadino normanais).
Į Rytų Europą jie vykdavo mažesniais būriais, nes čia reikėjo keliauti ne jūra, o upėmis. Upėmis galėjo praplaukti gerokai mažesni laivai negu jūra, tad ir jais vykstančių žmonių būrys būdavo negausus. Dėl to čia jie mažiau ir plėšikavo, o daugiau prekiavo. Antraip vietos gyventojai lengvai būtų su jais susidoroję.
Apie vikingų žygius daugiausia žinoma iš Vakarų Europos kronikų. Kronikas rašė krikščionys vienuoliai, tad jose vikingai pirmiausia vaizduojami kaip plėšikai ir piktadariai. Vakarų Europos šaltinius reikšmingai papildo arabų šaltiniai, kur vikingai pirmiausia vaizduojami kaip pirkliai.
Karinis vikingų aktyvumas labiausiai pastebimas Anglijos salyne. Netrukus grėsmė kilo Frankų karalystei. Vėliau keliavo į suomių, baltų, slavų kraštus, pasiekė Juodąją ir Kaspijos jūras.
Taip pat vikingai buvo pirmieji europiečiai, apsilankę Amerikoje. Kadangi tai tebuvo kelios nereguliarios kelionės, vietinių gyventojų kultūros niekaip nepaveikė ir pastovių kolonijų neįkūrė.
Anglijos skandinavų kolonija – Danelagas
Normanų sutarties su Prancūzijos karaliumi dėka vikingai gavo valdyti dalį pracūzijos – Normandiją.
1066 m. Normandų žygis iš Normandijos – užėmė Angliją.
Krikščioniškos valstybės
• X a. pabaigoje Skandinavijoje pradėjo formuotis valstybės.
• Pasikrikštyjo Danijos karalius Haraldas I Mėlyndantis ir Norvegijos karalius Haraldas Gražiaplaukis.
• Knutas Didysis per keletą dešimtmečių trumpam sujungė Daniją, Norvegiją ir Angliją. Mirus Knutui šalys vėl tapo savarankiškomis ir krikščioniškomis karalystėmis.
Vikingų žygių ženklai baltų žemėse
Žinomiausias skandinavų ir baltų genčių susidūrimo faktas yra Apuolės (Skuodo rajone) puolimas (854 m.). Iš tikro buvo du puolimai, išsamiau yra aprašytas antrasis. Per jį Apuolės pilyje nuo švedų vikingų antpuolio besiginantys kuršiai po...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!