Kryžiaus žygiai ir jų padariniai

• 1095 m. popiežius Urbono II kalbėjo Prancūzijoje, Klermonte, jis ragino Vakarų Europos krikščionis riterius vykti į Jeruzalę ir išvaduoti Kristaus karstą iš šį miestą užėmusių kitatikių – saracėnų.
• Kryžiaus žygius organizavo feodalinių valstybių kariaunos, jas skatino Katalikų bažnyčios vadovybė.
• Bažnyčios siekis susigrąžinti šventąsias vietas ir išplėsti savo galią Rytuose.
• Katalikai siekė pasinaudoti susidariusia padėtimi, pirmiausia Bizantijos susilpnėjimu.
• 1071 turkams seldžiukams užėmus Jeruzalę, Bizantija paprašė Vakarų Europos karinės pagalbos, tokiomis aplinkybėmis Urbonas II paskelbė kryžiaus žygius.
• Žemės trūkumas.
• Popiežius ir feodalinės Europos valdovai tikėjosi įveikti islamą priėmusių turkų chanatus, kurie tuo metu iškilo vietoj arabų kalifatų.
• Buvo pablogėjusios gyvenimo sąlygos kryžiaus karo išvakarėse (badas, epidemijos).
Riterių motyvacija:
• Visiems, pasiryžusiems vykti į šią „šventą“ kelionę, Katalikų bažnyčios galva žadėjo atleisti nuo nuodėmes.
• Jiems dalyvavimas žygiuose buvo pragyvenimo šaltinis, siekis praturtėti, įgyti naujų žemių.
Žygių šūkiai - Kova su kitatikiais; Šventų žemių vadavimas.
Skiriamasis ženklas - raudonos medžiagos kryžius ant apsiausto.
Patys dalyviai vadino save ne kryžininkais, o piligrimais - maldininkais. O savo žygius - piligrimyste, „šventuoju keliu“, „keliavimu“, „žygiu“, „keliu į Šventąją Žemę“.
Kryptys
XI pabaigoje – XII antroje pusėje buvo surengti 8 žygiai į Artimiausius Rytus.
1069- 1099 pirmasis žygis:
• Vadovavo Raimondas Tulūzietis ir Godfridas Buljonietis .
• Vyko tiek vieni, tiek su šeimomis.
• Ėjo pėsčiomis Konstantinopolio link, plėšikavo, elgetavo.
• Nepasigailėjo sutiktų žydų.
• Baigėsi nesėkme – pie Nikėjo juos galutinai sumušė turkai seldžiukai.
• Jie užėmė Antiočą (Antioch, 1098 m. birželio 3 d.) ir galiausiai žiauriuose mūšiuose Jeruzalę (1099 m. birželio 15 d.).
Padariniai:
• Užsimezgė skirtingų kultūrų ryšiai. (Europiečiai supažindino vietos gyventojus su savo laimėjimais ir kartu susipažino su arabų laimėjimais)
• Padidėjo italų Venecijos ir Genujos reikšmė – pirkliai aprūpindavo kryžiuočius maistu, drabužiais ir transportu – už tai gaudavo pinigų.
• Europiečiai pradėjo praustis, maudytis. Pradėjo vartoti cukrų, naudoti medvilnę, popierių.
• Svetimšaliai perėmė islamo bruožą – tolerantiškumą.
• Iš arabų perėmė skaičių sistemą ir filosofijos mokslą.
• XII – XIII iš arabų ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!