Skaidrės - Kryžiaus žygiai

Kryžiaus žygiai

Istorija

Kryžiaus žygiai buvo krikščionių vykdomos 11 - 14 a. karinės ekspedicijos norint iš musulmonų susigrąžinti Šventąją žemę. Žodis kryžius kilęs iš lotyniškojo crux. Pagal Bibliją krikščionys turi turėti kryžių. Taip atsirado kovotojai pasivadinę kryžiuočiais. Jie vilkėdavo apsiaustus (tunikas) su ryškiais siuvinėtais raudonais kryžiais, kad matytųsi, jog juos valdo kryžius ir jie Kristaus kariai.

Kryžiaus žygių priežastys:

• Buvo pablogėjusios gyvenimo sąlygos kryžiaus karo išvakarėse (badas, epidemijos).

• Feodalų sūnūs ieškojo žemės ir turtų (nes buvo įvesta majorato teisė)

• Buvo pasikeitęs jėgų santykis tarp Rytų ir Vakarų. Popiežius tikėjosi išplėsti savo įtaką Rytuose, nes Bizantija buvo nusilpusi.

• Daugelis tikėjo, jog dalyvavimas kryžiaus žygyje išpirks nuodėmes.

Pirmasis žygis (1095 - 1099)

Pagrindinė kryžiuočių kariuomenė, kurią daugiausiai sudarė prancūzų ir normanų riteriai, susirinko Konstantinopolyje ir pasuko ilgam bei sunkiam žygiui per Anatoliją. Jie užėmė Antiočą (Antioch, 1098 m. birželio 3 d.) ir galiausiai žiauriuose mūšiuose Jeruzalę (1099 m. birželio 15 d.).

Antrasis žygis (1147 - 1149)

Antrajam žygiui buvo pavesta vadovauti Prancūzijos karaliui Liudvikui VII ir Vokietijos imperatoriui Konradui III. Nors šiam žygiui buvo sutelkta daug karių, jis baigėsi visiška nesėkme. Ir pirmajame, ir antrajame žygyje tęsėsi žiaurus žemių, per kurias žygiavo kryžiuočiai, apiplėšimas. Kryžiuočiai stengėsi užimti Damaską, kėlusį pavojų Jeruzalei, bet jiems to padaryti nepavyko. 1187 m. mirus karaliui Balduinui IV, Jeruzalė buvo užimta turkų seldžiukų, vadovaujamų sultono Saladino, kuris sukūrė didelę ir galingą valstybę su centru Egipte.

Trečiasis žygis (1189 - 1192)

Prieš Saladiną Europoje buvo suformuotas naujas – trečiasis kryžiaus žygis. Jame dalyvavo prancūzų, anglų ir vokiečių kariai, kuriuos į priekį vedė žinomos asmenybės: vokiečiams vadovavo imperatorius Frydrichas I Barbarosa, prancūzams – karalius Pilypas II Augustas, o anglams – Ričardas I Liūtaširdis. Tačiau Barbarosa žuvo nepasiekęs Palestinos, tad daugelis vokiečių karių grįžo atgal į Europą. Kryžiuočiams pavyko užimti Kipro salą, o vėliau Akros miestą Viduržemio jūros pakrantėje. Tačiau galutinio tikslo – Jeruzalės– užimti jiems nepavyko. Rietenos tarp kryžiuočių vadovų lėmė šio žygio nesėkmę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!