Viešųjų kalbų sakymo būdai

Viešoji kalba-oratoriaus monologas tam tikra tema, skirtas klausytojų grupei.
Kalbai sakyti, nesvarbu, kas ją parašė, pats autorius ar logografas, būtina pasirinkti vieną iš keturių būdų: teksto skaitymas, sakymas atmintinai, laisvas sakymas, improvizavimas.
Būdo pasirinkimą lemia kalbos tikslas ir norimas poveikis klausytojams.
Tai pristatymo forma, kada kalbantysis skaito parengtą tekstą pažodžiui, nieko nepraleidžiant ir nepapildant. Tokie pristatymai dažni oficialiose vyriausybinėse ataskaitose, radijo, TV pranešimuose.
• yra patogus naudojant vaizdines priemones,
• rankraštinis pristatymas būtinas, kada skaitomas tekstas įrašomas techninėmis priemonėmis.
Pristatymo trūkumai
• pranešimas tampa nuobodus, dirbtinis, monotoniškas,
• sumažėja kontaktas su auditorija,
• auditorija gali replikuoti, kad pakaktų išdalinti pranešimo kopijas ir suteikti galimybę susipažinti su tekstu individualiai ir klausytojams patogiu metu.
Sakymas atmintinai
Tekstas pasirašomas ir išmokstamas mintinai žodis žodin. Kalbama iš atminties nežiūrint į parengtą tekstą.
Šiuo atveju svarbu
• pristatymas turi būti trumpas,
• patartina išskirti citatas, statistinius duomenis, kuriuos prisiminti sunku, tad tenka cituoti.
Pristatymo trūkumai
• didelės laiko sąnaudos,
• teksto pateikimas gali būti kiek monotoniškas (priminti „žirnių bėrimo į sieną“ skambėjimą),
• reikia nuolat galvoti, kokia turi būti tolesnė frazė ar mintis.
Laisvas sakymas (1)
Šiuo atveju kalbėtojas gali pasirinkti vieną iš dviejų variantų:
• I variantas-kalbėtojas iš anksto pasirašytą tekstą išdėsto auditorijai ne žodis žodin, prieš tai gerai jį išstudijavęs, įsiminęs visos kalbos struktūrą, svarbiausius faktus, o jeigu reikia, net išmokęs kai kurias vietas atmintinai.
• II variantas-kalbėtojas gerai apmąsto kalbą, bet jos nepasirašo, o tik turi konspektą, planą, tezes ir kt.
Laisvas sakymas (2)
Abiem atvejais auditorijos nedomina visa ikikomunikacinė nematomoji pasirengimo metodika.
Klausytojams svarbu, kad kalba būtų informatyvi ir turininga, skambėtų natūraliai ir įtikinamai bei būtų naudinga. Būtent šios kalbos ypatybės teikia iškalbai tikrojo grožio ir prasmės.
Improvizavimas
Pristatymas ekspromtu – toks pristatymo būdas, kai asmuo kalba be specialaus pasiruošimo. Tai tarsi siurprizas ir pačiam pasisakančiajam, ir auditorijai.
Patartina netikėtoms situacijoms pasiruošti, nes antraip kalbėtojas gali sukompromituoti ir save, ir atstovaujamą organizaciją.
Dažnai kalbant nepasiruošus pravartu žinoti (1)
• Svarbu nedelsiant suformuluoti vieną pagrindinę mintį. Daugiau minčių kils vėliau ir kalba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!