Viešojo valdymo esmė ir požymiai

Viešojo valdymo esmė ir požymiai AT – valdymo t. Valdymas yra įvairiapusis. Valdymas – veikla, kažką įtakojant, siekiant kažkokio tikslo. Socialinis valdymas – valdymas visuomenėj (2 rūšys): 1)vidinis (privatus); 2)išorinis (viešasis). Vidinio valdymo požymiai: 1) vidinė organizacinė veikla; 2) vyksta tenkinant privatų interesą; 3) tikslai pasiekiami dažniausiai nesiremiant v-ės i-jų pagalba; 4) subjektais tampama laisva valia; 5) organizacinis, bet ne v-binis administracinis pavaldumas. AT nereguliuoja vidinio valdymo. Viešojo valdymo požymiai: 1) v-binio lygmens veikla; 2) šia veikla siekiama tvarkos arba visoje, arba didelėje tos v-ės teritorijos dalyje; 3) tikslams pasiekti sukuriamas specialios v-ės ar savivaldybių i-jos, kurios turi įstatymų suteiktus valstybiškai valdingus įgalinimus; 4) valdomieji asmenys organizacine prasme dažnai nepavaldūs valdančiajam; 5) subjektais dažnai tampama ne valdomojo, bet valdančiojo valia; 6) siekiant tikslų, gali būti taikomas administracinio poveikio priemonės. AT siejama su viešuoju valdymu. Viešasis valdymas ir viešasis administravimas Viešasis administravimas – įstatymais ir kt. t. aktais reglamentuojama v-ės ir vietos savivaldos i-jų, kt. įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kt. t. aktams, vietos savivaldos i-jų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti. Viešojo administravimo sritys: 1. Administracinis reglamentas. 2. Vidaus administravimas. 3. Viešųjų paslaugų teikimo admin. “1.” Nuostatų, taisyklių, reglamentų ir kt. t. aktų priėmimas įstatymams įgyvendinti. “2.” Administravimo veikla, kuria užtikrinamas v-ės ar vietos savivaldos konkrečios i-jos, įstaigos, tarnybos, org-jos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, raštvedybos btvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių tvarkymas, kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus viešojo administravimo ir kt. v-binės veiklos uždavinius. “3.” Viešoji paslauga – tai v-ės ar sav-bės įsteigtų įstaigų ar o-jų veikla, teikianti gyventojams švietimo, mokslo ir kt. įst-mų numatytas paslaugas. AT reguliavimo dalykas Dalyko klausimas sudėtingas, nes AT klausimas LT AT moksle plačiai nenagrinėtas, o užsieny aiškinama atsižvelgiant į konkr. v-ės įst-mus, teisės tradicijas, valdžios struktūrą, santvarką. Sąvokos aiškinimą sąlygoja tai, kad šios t. šakos normos reguliuoja labai daug įvairių specialaus pobūdžio visuomeninių santykių, kurie susiklosto skirtingose politinio, ekonominio, kultūrinio ir kt. gyvenimo srityse. AT yra labai dinamiška, pasipildo naujomis t. normomis ir visuomeniniais santykiais. AT turi praktinį taikomąjį pobūdį. Sprendžiami politiniai, ekonominiai, kultūriniai ir kt. uždaviniai reikalauja naujų t. normų. Labai didelis dėmesys – AT (sudedamoji t. sistemos dalis). Pagrindinis AT uždavinys – sureguliuoti svarbiausius v-ės požiūriu visuomeninius santykius. Dalykas – tam tikrų jos reguliuojamų visuomeninių santykių visuma. Apie dalyką sako pavadinimas (“administratio” - valdyti, vadovauti, organizuoti darbą). AT – valdymo teisė. Reguliuoja visuomeninius santykius valdymo srityje. Valdymas – veikla, reguliuojama teisės, ir tokie procesai, kurie vyksta už v-ės ribų, ir jų nereguliuoja teisė ????? AT normų reguliuojami santykiai, susiję su valstybiniu gyvenimu, v-binės valdžios įgyvendinimu, rūšimis. Vykdomoji veikla (viešasis valdymas). AT dalyko apibūdinimas priklauso nuo vykd. veiklos sąvokos traktavimo. Vykd. veikla – v-ės i-jų, savivaldybių i-jų ir kt. įstatymų įgaliotų subjektų veikla, skirta įgyvendinti įstatymus, kt. t. aktus, savivaldybių t. aktus arba kt. vykdomosios valdžios f-jas. AT reguliuoja santykius, atsirandančius vykd. veiklos procese. Organų viduje vyksta vidinio valdymo veiksmai. Juos taip pat reguliuoja AT normos (pvz., teismo, Seimo viduje). AT neapsiriboja tais santykiais, kurie susiklosto aukščiau minėtose i-jose. Kartais tie organai padeda nevalstybinėm i-joms, org-joms vykdyti vykdomąją veiklą (pvz., savivaldybių i-joms), reguliuoja jų veiklą AT normomis, jų priimti aktai yra privalomi, turi t. akto galią. Tam tikrais atvejais v-ė gali pavesti vykdyti viešojo valdymo f-jas visuomeninėms org-joms, viešosioms įstaigoms. Veiksmus reguliuoja AT normos. V-binėje įmonėje, įstaigoje nurodytoms f-joms vykdyti yra administracija (sprendžia organizacinius klausimus) – jos veiklą taip pat reguliuoja AT normos. AT normos reguliuoja santykius, kurie atsiranda taikant administracinio poveikio priemones: teismams sprendžiant administracines bylas; sprendžiant kitus klausimus, ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių. AT normomis reguliuojami santykiai atsiranda: 1) v-ės vykdomųjų i-jų veikloje; 2) visų v-ės organų (Seimo, teismo, valdymo i-jų) vidinėje veikloje; 3) sav-bių i-jų vykd. veikloje; 4) viešųjų įstaigų, nevyriausybinių org-jų veikloje; 5) v-inių įmonių, įstaigų administracijos veikloje; 6) teismų, nagrinėjančių AT pažeidimų bylas ir sprendžiančių ginčus, kylančius iš adm. teisinių santykių, veikloje (+ kt. i-joms, taikančioms adm. poveikio priemones) (su sąlyga, nes pas nėra įteisintos adm. proceso t. šakos, procesiniai santykiai įeina į materialinės teisės dalyką). “1)”, “2)”, “3)”, “4)”, “5)”, “6)” sudaro AT reguliavimo dalyką. Kai kurie autoriai nepripažįsta, kad “6)” priklauso AT dalykui; literatūroje ne visada minima “6)”, bet tai nėra teisinga! Santykių ypatumai (kaip susiklosto): 1) atsiranda tarp vienas kitam pavaldžių valdymo subjektų (vyriausybė ir ministerija, ...); 2) atsiranda tarp nepavaldžių subjektų (2 ministerijos, ...); 3) atsiranda tarp v-ės valdymo i-jų ir įmonių administracijos; 4) atsiranda tarp sav-bių i-jų ir v-ės i-jų; 5) atsiranda tarp v-ės valdymo i-jų ir piliečių; 6) atsiranda tarp viešųjų įstaigų ir tam tikrų v-ės i-jų. Vykdomųjų organų veikloje kai kuriuos visuomeninius santykius reguliuoja ne tik AT, bet ir kt. teisės šakų normos (pvz., ministerija – AT, CT, PT? Reguliuoja joje susiklosčiusius santykius). AT reguliavimo metodas Metodas – kriterijus teisės šakoms atriboti. Parodo teisės normomis reguliuojamų visuomeninių santykių dalyvių valinių ryšių pobūdį vienas kito atžvilgiu. Paprastai yra 2 metodai: 1) civilinis-teisinis; 2) administracinis-teisinis (Būdingas pavaldumo principas. Šalys nelygiateisės: viena juridiškai valdinga, kita – pavaldi (kariuomenė, VR sistema)). “1)” ir “2)” skirtumas: “1)” esmę sudaro tai, kad šalys visada lygiateisės, nepavaldžios viena kitai, “2)” esmė, kad viena šalis gali priversti kitą (Yra išimčių: pvz., dvi ministerijos gali sudaryti adm. sutartį organizuojant kokį renginį). Pagal metodą AT atribojam nuo kt. teisės šakų. AT – savarankiška teisės šaka (t. sist. Rūšis???), kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo sferoje, taip pat teismams nagrinėjant ATP bylas, sprendžiant ginčus, kylančius iš adm.-teisinių santykių ir kitiems organams taikant adm. poveikio priemones. AT santykiauja su kitomis t. šakomis, ypač su KT. KT įtvirtina visuomeninę ir v-inę santvarką, v-inės valdžios, teismo, savivaldybių organizavimo, tarpusavio santykius, piliečių t. ir l., kt. subjektų teisinės padėties pagrindus. Svarbiausios jos normos yra ir kitų šakų svariausias juridinės galios šaltinis. AT normos KT nuostatas detalizuoja, konkretizuoja, nustato būdus, kaip turi būti realizuotos konst. Nuostatos, ir nustato vykd. įstaigų, i-jų ir kt. subjektų konkr. veiklos kryptis, f-jas, uždavinius, Vyriausybei pavaldžių i-jų steigimo, veiklos, kompetencijos ribas ir principus. AT siejasi ir su finansų teise. FT reguliuoja visuomeninius santykius, susidarančius finansinėje srity (biudžetas, mokesčiai). Dauguma šių santykių – tarp v-ės organų. Reguliuojami adm.-teisiniu metodu. Seniau FT buvo sudedamoji AT dalis, bet atsižvelgiant į tam tikrą reguliuojamų santykių specifiką, svarbą, nutarta atskirti juos nuo AT ir pavadinti FT. AT kurso sistema Reguliuojami santykiai susiję, galima atskirti giminingų santykių grupes ir taip sisteminti AT. Pagrindinis vienetas – teisinis institutas (grupė giminingų teis. Santykių). Yra tokie institutai: 1) v-ės tarnybos; 2) adm. proceso; 3) adm. atsakomybės; 4) adm. kontrolės ir kt. AT normos ir institutai yra bendro pobūdžio. Jie visose valdymo srityse, šakose reguliuoja tam tikrus visuomeninius santykius. Yra tokių normų, kurios reguliuoja santykius tik konkr. valdymo šakoj. Atsižvelgiant į normų universalų ir konkretų pobūdį, AT studijavimo dalykas yra skiriamas į: 1) bendrąją dalį; 2) specialiąją dalį. “2)” pagrindinės valdymo sritys: a) adm.-polit. veiklos valdymas; b) soc.-kultūr. veiklos valdymas; c) ūkio veiklos valdymas ir t.t. Kiekviena sritis turi savo šakas, pvz., “a)” aprėpia tokias šakas: 1) krašto apsaugos valdymas; 2) v-ės saugumo valdymas; 3) Vidaus reikalų valdymas; 4) Užsienio reikalų valdymas ir t.t. “b)” aprėpia tokias šakas: 1) soc. apsauga; 2) švietimas ir mokslas; 3) kultūra ir t.t. “c)” aprėpia tokias šakas: 1) finansų/kredito, muitų valdymas; 2) pramonė; 3) prekyba; 4) susisiekimas ir ryšiai ir t.t. AT šaltiniai Šaltiniais laikoma teisės normos išorinė išraiškos forma, t. y. teisės norminis aktas. AT šaltiniai – tie t. n. a., kuriuose yra AT normų. AT normų gausumas sąlygoja jų hierarchiją, pobūdį. (1) LR Konstitucija – pagrindinis AT šaltinis. Ne visos K normos, o tik tos, kurios įtvirtina v-ės ir sav-bių valdymo sistemą, kompetencijos pagrindus, sudarymu principus, piliečių t. ir pareigas viešojo valdymo sferoje. (2) Įstatymai, kuriuose yra AT normų (pvz., ATPK, Administracinių bylų teisenos įstatymas, Muitinės kodeksas). (3) Seimo nutarimai. (4) Prez-o aktai (dekretai). (5) Vyr-ės norminiai aktai (nutarimai) (gausiausia AT šaltinių grupė!). Vyr-ė nutarimais tvirtina nuostatus, kurie yra AT šaltiniai. (6) Ministerijų (ministrų) įsakymai. (7) V-ės įstaigų, tarnybų, departamentų ir kitų struktūrinių padalinių vadovų aktai. (8) Apskrities viršininko, jo adm-jos padalinių vadovų įsakymai. (9) Sav-bių i-jų sprendimai, potvarkiai. (10) Sav-bių įstaigų vadovų sprendimai. (11) Ratifikuotos tarptaut. sutartys. AT mokslas (mokslo dalykas) AT dalykas ir AT mokslo dalykas – savarankiškos sąvokos. AT pagrindu susiformavo AT mokslas. AT m. nagrinėja AT normų ir adm.-teisinių santykių reguliavimo mechanizmą. Dalykas – pati AT, kaip teisės šaka. Tačiau tuo neapsiriboja. AT m. formuluoja bendras sąvokas, kategorijas, tiria v-inio (viešo) valdymo dėsningumus, įvairių adm.-teisinių reiškinių tarpusavio ryšius. Kita AT m. pusė – tyrinėti AT normų realizavimo praktiką, taip pat svarbius valdymo subjektų efektyvaus organizavimo ir funkcionavimo klausimus. Remdamasis visapusiška AT normų analize rengia AT normų raidos prognozes, AT normų sisteminimo, kodifikavimo teisinius pagrindus, įst-ų tobulinimo rekomendacijas, t.t. AT m. f-jos: 1) teorinė – padeda plėtoti bendrąją VTT, soc. valdymo teoriją, formuluoja v-ines sąvokas, kategorijas; 2) taikomoji – pasiūlymai dėl vald. Aparato veiklos, t. normų tobulinimo, mokymo organizavimas; 3) auklėjamoji – propaguoja teisines žinias, ugdo nepakantumą t. pažeidimams, ugdo teisinę sąmonę. Didelį vaidmenį atlieka moksliniai tyrimai, jie tiria AT normas, santykius, rekomenduoja, kaip juos tobulinti, taikyti praktikoj. AT m. susijęs su kitomis teisės mokslo šakomis – su VTT, su valdymo mokslu, filosofijos, ekonomikos, psichologijos ir kitų mokslų laimėjimais. AT normos ir santykiai AT n. – savarankiška teisės normų rūšis, būdingi bendri t. n. požymiai, tačiau yra ir skiriamųjų bruožų: 1) specifinis reguliavimo dalykas (valdymo sferos santykiai); 2) nustatydamos reguliavimo subjektų t. ir p., valdingus įgaliojimus suteikia tik t.t. subjektams veikti v-ės vardu, vykdyti v-ės pavestas f-jas valdymo srity; 3) AT n. turi savotišką imperatyvumą, kuris reiškiasi: a) kaip paliepimas elgtis nurodytu būdu; b) galimybė rinktis vieną iš nustatytų elgesio variantų; c) suteikimas subjektui teisės elgtis savo nuožiūra neperžengiant leistinų elgesio ribų. AT n. turi tokius elementus (vidinė struktūra): 1) hipotezė; 2) dispozicija; 3) sankcija. “1)” nurodo sąlygas, kuriomis AT n. taikoma, vykdomi jos reikalavimai. Jurid. faktai, kurių pagrindu atsiranda teis. santykiai. Hipotezės pagal apibrėžtumą skirstomos: 1) absoliučiai apibrėžta; 2) santykinai apib.; 3) neapibrėžta. “2)” – svarbiausia dalis, nustatanti t.t. elgesio taisyklę (teisės, ribojimai, draudimai, įgaliojimai, t.t.). Skirstomos: 1) absoliučiai apibrėžta; 2) santykinai apibrėžta; 3) neapibrėžta. Svarbu, kad būtų tiksliai, aiškiai, suprantamai suformuluota. “3)” – nurodymas v-inio poveikio priemonių, taikomų asmenims, pažeidusiems normos, dispoziciją. Adm. nuobaudos taikymas (areštas, bauda, t.t.). Platesne prasme – ne tik nuobaudų, bet ir kt. poveikio priemonių taikymas (adm. asmens sulaikymas – procesinė priemonė; daiktų, dokumentų apžiūra ir paėmimas; nušalinimas neblaivaus vairuotojo nuo vairo ir t.t.). AT n. netapatinama su t. aktu ar jo straipsniu. Jos ypatumas, kad atskiros dalys, ypač sankcija, yra suformuluota kitam t. akto straipsny ar net kitam t. akte. AT normų rūšys AT n. gali būti grupuojamos įvairiai. Svarbiausi grupavimo kriterijai: I. AT n. turinys; II. AT n. taikymo sfera; III. AT n. subjektai; IV. AT n. tarpusavio santykis, subordinacija; V. AT n. poveikio pobūdis; VI. AT n. galiojimo ribos. I. Pagal turinį, skirstomos į: 1) materialinės – nustato subjektų t. ir p.; 2) procesinės – reglamentuoja mater. n. realizavimo, taikymo tvarką. II. Pagal taikymo sferą: 1) bendrosios – reguliuoja visą grupę vienarūšių santykių; 2) specialios – konkretizuoja bendrąsias n., atsižvelgia į santykių ypatumus; 3) ypatingosios – reguliuoja visuom. santykius neįprastomis aplinkybėmis (nepaprastosios padėties, karo, stichinės nelaimės atvejais). III. Pagal subjektus: 1) n., reguliuojančios v-inių i-jų teisinę padėtį, veiklos formas, metodus; 2) sav-bių teis. padėtį, ...; 3) v-inių tarnautojų adm.-teis. statusą; 4) visuom., nevyr-nių o-jų teis. padėtį; 5) piliečių ir kitų fizinių asmenų adm.-teis. statusą. IV. Pagal tarpusavio santykį: 1) normos-įstatymai (turi aukščiausią teis. galią, jais remiantis, leidžiamos poįstatyminės normos; 2) poįstatyminės normos. V. Pagal poveikio pobūdį (tikslinę paskirtį): 1) įpareigojančios; 2) įgaliojančios; 3) draudžiančios; 4) paskatinamosios – numato skatinimo priemonių taikymą (premija, paaukštinimas); 5) rekomendacinės – teikia t.t. pasiūlymus (kai viena šalis nepavaldi kitai ir negali jos įpareigoti, tik gali rekomenduoti. Būdinga sav-bių i-joms, pvz., talka mieste ir pan. AT n. galiojimas AT n. galioja: laike, erdvėje, subjektų atžvilgiu. AT n. įsigalioja kartu su t. aktu, kuriame jos suformuluotos. Įsigaliojimą nustato 1993 04 06 įst. VŽ’93, Nr. 12. Valdymo i-jų aktai įsigalioja kitą dieną juos paskelbus, jei juose nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo data. AT n. atgal negalioja, t.y. faktams, atsiradusiems iki įsigaliojimo, netaikomas, bet gali būti ir išimčių. AT n. pagal galiojimo laiką yra: 1) terminuotos – kai akte nurodomas n. galiojimo laikas; 2) neterminuotos – dažniausiai pasitaiko. AT n. pagal galiojimą erdvėje (šį skirstymą sąlygoja i-jų, leidžiančių t. a. kompetencija ir veiklos teritorija): 1) visoj v-ės teritorijoje (jas priima centrinės valdymo i-jos); 2) adm.-teritor. vienete (priima apskrities viršininkas, sav-bės i-jos). AT n. asmenų atžvilgiu: 1) visiems subjektams; 2) tam tikrai subjektų grupei. AT n. realizavimas AT n. savo paskirtį atlieka tada, kai jos realizuojamos. Skiriamos tokios pagrindinės t. n. realizavimo formos: 1) laikymasis; 2) vykdymas; 3) panaudojimas; 4) taikymas. “1)” – tai t. subjekto savanoriškas paklusimas t. n. reikalavimams. Dažniausiai taip realizuojamos draudžiančios t. n. “2)” – realizuojamos įpareigojančios t. n. (mokėti mokesčius, laikytis darbo drausmės). “3)” – realizuojamos jas panaudojant. Tai subjektinių teisių panaudojimo forma. Sudėtingumas tame, kad: a) taikyti t. n. gali tik kompetetingas pareigūnas ar i-ja; b) taikant t. n. turi būti priimtas atitinkamas t. aktas arba juridiškai įforminti kitokio pobūdžio veiksmai. AT santykiai Tai teis. santykių savarankiška rūšis; AT n. sureguliuoti visuom. santykiai. Be bendrų bruožų turi tam tikrų savo ypatumų: 1) AT santykiai susiklosto specifinėje soc. gyvenimo sferoje – viešajame valdyme (santykių sfera); 2) būdingas privalomasis subjektas, t.y. viena šių santykių šalis turi būti valdymo i-ja, pareigūnas ar kitas subjektas, turintis valdingus įgaliojimus viešo valdymo sferoje (subjektai); 3) AT santykiai paprastai atsiranda vienos šalies iniciatyva, o antros šalies noras neturi reikšmės. Tą iniciatyvos teisę turi bet kuri šalis (tiek valdymo i-ja, tiek pilietis, pvz., rašyti skundą, t.t.) (atsiradimo pagrindas); 4) ginčai, kylantys tarp šalių, sprendžiami administracine arba teismine tvarka. Teisminės tvarkos sprendimo būdas įgauna vis platesnę apimtį! Ypatingai išsiplėtojo įsteigus admin. teismus (procesas); 5) šalis, pažeidusi AT n. reikalavimus, atsako ne antrai šaliai, o v-ei, v-ės i-jai. Tai lemia valdymo veiklos v-binis pobūdis (adm. atsakomybė). AT santykių elementai: 1) subjektai; 2) jų subjekt. teisės ir teisinės pareigos; 3) objektas. AT santykių objektas Šis kl. mokslinėj literatūroj ginčytinas. Vieni autoriai nurodo, kad tai daiktai, dvasinės kūrybos vaisiai, veikos, asmen., dvas., mater. vertybės. Kiti nurodo, kad objektai nėra daiktai, dvasinės, mater. vertybės ir t.t. Savo nuomonę grindžia tuo, kad santykio šalys savo t. ir p. realizuoja t.t. veiksmais. Viena šalis turi teisę reikalauti t.t. elgesio, kita šalis turui paklusti reikalavimui. Dėl to objektas yra subjekto elgesys, veiksmai, kurių dingstis – daiktai, mater., dvasinės vertybės ir t.t. Mater. ar dvasinis pagrindas, subjektyvūs interesai, dėl kurių subjektai sueina į santykį, gali būti traktuojamas kaip santykio dalykas, bet ne objektas. AT santykių rūšys Pagal t.t. kriterijus, giminingumą rūšiuojam šiuos santykius. Pagrindiniai kriterijai: 1) ryšių tarp šalių pobūdis; 2) santykio paskirtis; 3) santykio turinys; 4) santykio subjektų pobūdis; 5) santykio gynimo būdas. “1)” Pagal šį, AT santykiai skirstomi į: a) vertikalūs (subordinaciniai) ­– būdingi subjektams, kurie vieni kitiems pavaldūs organizacine tvarka. Tai santykiai tarp aukštesnių ir žemesnių valdymo i-jų, vadovo ir pavaldinių ir t.t.; b) horizontalūs – susiklosto tarp tiesiogiai nepavaldžių vienas kitam subjektų (2 ministerijos). “2)” Skirstomi į: a) pozityvūs – santykiai atsiranda sprendžiant ekon., ūkinius, kultūrinius kl., padeda įgyvendinti piliečių teises; b) deliktiniai – atsiranda dėl padarytų teisės pažeidimų. “3)” Skirstomi į: a) turtinio pob. – susiję su turto valdymu, naudojimu ir pan.; b) neturtinio pob. – atsiranda dėl dvasinių vertybių. “4)” Skirstomi į:??? susiklosto tarp įvairių valdymo subjektų (sav-bių i-jų, v-ės įstaigų, nevyr. org-jų, piliečių ir t.t.; “5)” Skirstomi į: a) ginami adm. tvarka – teises gina valdymo i-jos; b) ginami teismine tvarka – plėtojant demokratiją, vis platesnį mastą įgauna šis santykių gynimo būdas (bendrosios komp. teismai + adm. teismai). AT santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai Pagrindai – tai juridiniai faktai – aplinkybės, nurodytos AT n Jurid. faktai: 1) veiksmai – priklauso nuo žmogaus valios; gali būti: a) teisėti: A. jurid. faktai – kai tiesiogiai siekiama t.t. rezultatų; B. jurid. poelgiai – neturi aiškaus kryptingumo, tačiau atsižvelgiant į rezultatų reikšmingumą, jie priskiriami prie jurid. faktų; b) neteisėti – teisės pažeidimai: A. nusižengimai; B. nusikaltimai. Viešasis valdymas Bendroji valdymo sąvoka. Valdymo klausimu, procesus įvairiais aspektais tiria ekonomikos, filosofijos, sociologijos, teisės, mechanikos ir kt. mokslai. Dėl to ir valdymo sąvoka formuluojama nevienodai. Labiausiai apibendrinta sąvoka – kibernetikos mokslas. Suformulavo ir pagrindė bendras valdymo sąvokas, apibendrino valdymo bruožus. Valdymo procesai vyksta organizuotoje aplinkoje – sistemoje (sistema – tai organizuota, tarpusavy susijusių, atliekančių t.t. f-jas dalių, visuma. Būdinga dalių vienybė, organizuotumas). Valdymo procesus aiškina taip: sistema susideda iš 2 posistemių: 1) valdančiojo (subjektas); 2) valdomojo (objektas). Valdymo subjektas daro poveikį valdymo objektui ir vykdo t.t. f-jas ir kartu užtikrina vidinę sistemos org-ją ir uždavinių sprendimą. Valdymo sist. organizuoti reikalinga informacija. Ja remdamasis, subjektas priima sprendimus ir perduoda komandas objektui. Nuolatinis judėjimas tarp subjekto ir objekto užtikrina sistemos darbą. Valdymui būdingas pavaldumas. Pagal savo paskirtį, subjektas yra aukščiau už objektą, nes užtikrina sistemos tinkamą funkcionavimą. Valdymas – t.t. sistemoj pasireiškiantis kryptingas poveikis, kurį daro subjektas objektui, siekdamas spręsti t.t. uždavinius. Siekiant giliau pažinti valdymą, jis skirstomas į t.t. rūšis: 1) mechaninis – mechanizmų, techn. procesų ir pan. Valdymas; 2) biologinis – procesų, vykstančių gyvuose organizmuose, valdymas; 3) socialinis – procesai, kurie vyksta tarp žmonių, jų grupių. Tai t.t. individų elgesys. Su teise labiausiai susijęs soc. valdymas. Jis atsirado susiformavus žmonių visuomenei. Jai keičiantis, kito šio valdymo turinys, formos ir metodai. Soc. valdymas – būtina soc. f-ja. Atsirado iš darbo proceso, žmonių veiklos visuomeninės prigimties. Sąlygoja bendra veikla ir poreikiai. Paskirtis – bendros žmonių veiklos organizavimas, reguliavimas atsižvelgiant į visuomenės tikslus ir poreikius. Įgyvendina žmonės ir jų kolektyvai. Nuo jų priklauso soc. valdymo specifika. Valdymas atsiranda, kai yra bent 2 žmonės. Žmonių elgesys, veikla yra sąmoningi, tikslingi, tik žmogus sugeba pasirinkti tinkamą elgesio variantą, elgtis tikslingai ir valingai. Soc. valdymo bruožai – tikslingumas, valingumas ir t.t. Soc. valdymo objektas – visuomeniškai reikšmingas elgesys, veiksmai. Elgesys pajungiamas vieningai valdančiajai valiai. Ši viešpataujanti valia – būtini valdymo elementai, nes nuo jų priklauso t.t. f-jų vykdymas. Kiti ypatumai: norminis reguliavimas ir organizacinė veikla. Subjektas valią išreiškia priimdamas norminius a. ir organizuodamas, kad tie n. a. būtų įgyvendinami. Metodai – poveikio priemonės, skirtos individų valiai ir sąmonei paveikti, elgesiui koreguoti. Gali būti 1) prievartiniai – kai tam tikros sankcijos, atsakomybės priemonės; 2) neprievartiniai – poveikis, nukreiptas į žm. valią, sąmonę, aiškinant, įtikinėjant, kad laikytųsi taisyklių, tvarkos: *skatinamosios priemonės; *agitacinės; *moralinės (religija, spauda, menas ir pan.). Šiuolaikinėj visuomenėj yra įvairaus sudėtingumo, organizuotumo laipsnio i-jos ir o-jos. Aktuali soc. valdymo klasifikavimo sistema, labiausiai pagrįsta – pagal valdymo subjektus: 1) viešasis valdymas; 2) visuomeninis valdymas vyksta tarp t.t. žmonių susivienijimų, reguliuojama ne t. n. pagalba. Viešojo valdymo samprata Tai soc. valdymo rūšis. Suprantamas kaip savarankiška v-inės veiklos rūšis, turinti savo tiesioginę paskirtį. Vykdo spec. subjektai, kurių svarbiausias uždavinys – v-ės vykd. valdžios įgyvendinimas. VV – tai v-ės ir kitų i-jų vykdomoji veikla. Pagal LR Viešojo administravimo įstatymą 3str. VV – tai įst-ais ir kitais t. a. reglamentuojama v-ės ir sav-bių i-jų, kitų įst-mais įgaliotų subjektų vykd. veikla, skirta įst-ų, kitų t. a., sav-bių sprendimams įgyvendinti ir numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti. Iš apibrėžimo plaukia išvados: 1) Pagrindinis VV, kaip savarankiškos v-inės veiklos, uždavinys yra įgyvendinti v-ės vykd. valdžios f-jas. Tai VV darbo branduolys; 2) VV apima grupes tų AT santykių, kurie sudaro AT reguliavimo dalyką (6 grupės), kt. v-inių ir sav-bių įstaigų, įmonių admin. pobūdžio veikla; 3) VV pasireiškia tiesioginiu vadovavimu ūkinės, soc.-kultūrinės, polit.-administracinės veiklos sritims. VV būdingos tokios veiklos formos: 1) t. a. leidimas – (pagr. forma); 2) organizacinio pob. veiksmai (teisiniai, neteis.); 3) apskaitos ir kontrolės bei priežiūros vykdymas; 4) teisėtumo, teisėtvarkos užtikrinimas; 5) valdymo f-jų koordinavimas; 6) prognozavimas bei planavimas. VV vykdo tokie subjektai: 1) vykd. valdžios i-jos (Vyriausybė, ministerijos, departamentai, apskričių virš., t.t.); a) centriniai – valdymą vykdo visoj v-ės teritorijoj; b) teritoriniai – f-jas vykdo t.t. terit.-admin. vienete. Sudaro svarbiausią grandį. 2) visų v-ės i-jų administracijos vidinė veikla (Seime, teisme, prokuratūroj); 3) sav-bių i-jos (taryba, valdyba, meras, administratorius, kontrolierius, seniūnijos seniūnas); 4) v-inių ir sav-bių įmonių administracija; 5) kt. VV subjektai, kuriems įst-ais pavesta vykdyti valdymo f-jas. VV struktūra: 1) subjektas; 2) objektas; 3) funkcijos. “1)” santykio šalis – valdančioji, turi valdingus įgaliojimus; “2)” valdomasis, pavaldus subjektui (žmonių veiksmai, elgesys); “3)” t.t. užduočių sprendimas, konkrečios veiklos kryptys. VV būdingi bruožai: 1) VV savarankiška v-inės valdžios rūšis; 2) VV – poįstatyminė veikla (subjektai vykdo įstatymus); 3) VV – organizacinio pob. veikla; 4) VV – vadovavimas konkr. ūkinės, soc., polit., kultūr. ir kitos veiklos sritims; 5) VV – kasdieninė, operatyvi, nepertraukiama veikla; 6) VV – atstovaujamųjų organų kontroliuojamas. Piliečiai dalyvauja VV, kai tai numatyta t. akte. VV terminas vartojamas, nes šią veiklą vykdo ne tik v-ės organai (ir sav-bių i-jos, nevyr. o-jos). Ši veikla v-inio lygmens. Atsižvelgiant į tai, pavadinta VV, ją reglamentuoja viešosios t. n. (v-inis valdymas – per siaura sąvoka). VV ir VA santykis (VA – viešasis valdymas). Sąvoka VV platesnė negu VA. VA įst. 5str. Matome, kad VA veikla yra siauresnė. Ji apsiriboja: 1) administracinis reglamentavimas – nuostatų, taisyklių, reglamentų ir kitų t. a. priėmimas įst-mams įgyvendinti (VA 3str. 2d.); 2) vidaus administravimas (5str. 2d.) – t.t. i-jos vidinė veikla; 3) viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Viešoji paslauga – tai v-ės ar sav-bės įsteigtų įstaigų ar o-jų veikla, teikianti gyventojams švietimo, mokslo, medicinos, ūkines ir kt. paslaugas. 1, 2, 3 apibrėžia VA turinį. VA įstatymo priėmimo tikslas – P. Petkevičius pats nesupranta (jį reikėjo pavadinti “VV įstatymu”). Jis labai siauras. Šis įst. buvo priimtas formaliais sumetimais. Blogas įst-mas! Pagrindiniai VV principai T.t. idėjos, nuostatos, kuriomis grindžiama valdymo veikla. Pagr. principai įtvirtinti K-je, Vyriausybės įst-me, VA įst-me ir kituose t. a. Minimi ir spec. teis. literatūroj. Pagrindiniai yra tokie: 1) teisėtumo ir įst-mų viršenybės; 2) viešumo bei skaidrumo; 3) objektyvumo; 4) proporcingumo; 5) valdymo subjektų atskaitomumo atstovaujamosios valdžios organams; 6) tarnybinio bendradarbiavimo; 7) kolegialumo derinimas su vienvaldiškumu bei asm. atsakomybe; 8) v-ės ir sav-bių interesų derinimo; 9) apskaitos ir kontrolės valdyme. “1)” Visi valdymo veiksmai turi atitikti K-jos ir įst-mų reikalavimus. Valdymo aktai, ypač susiję su žmonių t. ir l., turi atitikti įst-mus. “2)” Veikla turi būti vieša, visiems suvokiama, suprantama. “3)” Sprendimų priėmimas ir kt. oficialūs VV subjektų veiksmai turi būti nešališki, netendencingi. “4)” Adm. sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi valdymo tikslui. “5)” Valdymo subjektai atsiskaito atsov. valdžios i-jai (Seimui, - parlamentinė kontrolė). “6)” VA i-jos, rengdamos valdymo aktus / spręsdamos kt. kl. teikia viena kitai informaciją ar kitokią pagalbą. “7)” Svarbiausi valdymo kl. sprendžiami kolegialiai (svarb. kl. apsvarstomi posėdžiuose), kitos i-jos veikia vienvaldiškumo principu – svarbiausius kl. svarsto ir sprendimus priima vadovas, bet vadovas už tų kl. sprendimą atsako asmeniškai; dėl to Vyriausybėj ir ministerijoj vadovai neturi pavaduotojų. Nors ministrai atsako asmeniškai, kl. sprendimas derinamas su kolegialumu (ministerijose egzistuoja kolegijos – patariamasis organas, kolegijos sprendimai ministrui neprivalomi). “8)” Vietos savivalda – savarankiška, v-ė jai padeda, tačiau jos veikla turi derintis su v-ės interesais (dėl to yra Vyr-ės atstovai, jie prižiūri). “9)” ... AT subjektai Sąvoka: t. subjektu yra visuomeninių santykių dalyvis, kuriam t. n. suteikia teises ir nustato pareigas. AT subjektu yra adm.-teis. santykio dalyvis, kuris turi t. ir p. Viešo valdymo sferoje. AT subjektui būdinga tai, kad: 1) turi t. ir p. viešo valdymo srity; 2) sugeba naudotis tomis t., taip pat sugeba atlikti nustatytas teis. pareigas. Turi adm. teisnumą ir veiksnumą. Adm. teisnumas – tai turėjimas t. ir p. viešo valdymo sferoje. Adm. veiksnumas – tai asmens galėjimas pačiam realizuoti savo t. ir p. VV srity. Adm. teisnumas ir veiksnumas – sąlygos, kurioms esant, subj. tampa AT santykių dalyviu, t.y. gali dalyvauti VV veikloj. AT subjektai: 1) v-ės vykd. valdžios i-jos; 2) v-inės valdžios i-jų struktūriniai padaliniai; 3) sav-bių i-jos (Sav-bių asociacija); 4) v-ės tarnautojai; 5) įstaigos, įmonės, org-jos (jų administracija) (Įmonės įstaigos gali vienytis į t.t. asociacijas, org-jas, ginti savo interesus); 6) užsienio šalių ir tarptaut. org-jos (jei turi reikalą su LT vykd. valdžios i-jomis); 7) nevyr. ir kitos visuom. org-jos (polit. partijos, judėjimai, profsąjungos); 8) LR piliečiai; 9) užsieniečiai (ir asmenys be pilietybės). Subjektai gali būti: 1) kolektyviniai; 2) individualūs. Kolektyviniai subj. – v-ės vykd. valdžios i-jos, jų struktūriniai padaliniai, sav-bių i-jos, kt. įstaigos, tarnybos, visuomeninės, nevyr. org-jos. Kolekt. subj. Teisnumas atsiranda nuo jų susidarymo, įsteigimo momento. Kartu atsiranda ir jų adm. veiksnumas. Teisnumas ir veiksnumas sudaro kompetenciją. Kolekt. subj. adm. teisnumas priklauso nuo jo kompetencijos. Ne visi subj. turi vienodą kompetenciją. Teisnumas būna įtvirtintas K-joje, įst-muose ir kt. t. aktuose. Jis gali platėti/ siaurėti, priklausomai nuo sąlygų. 1) Vyr-ės teisnumas įtvirtintas K-joje. 2) Minis-jų teisnumas įtvirtintas K-joje ir Vyr-ės nutarimuose (nuostatais). 3) Polit. partijų teisnumas įtvirtintas nuostatuose, įstatuose, kuriuos tvirtina v-ės įstaigos (Teisingumo minis-ja). 4) Visuom. org-jų teisnumas įtvirtintas taip pat kaip ir polit. part. Individualūs subjektai. Piliečių teisnumas atsiranda gimus, plečiasi priklausomai nuo amžiaus ir kitų sąl. (išsilavinimo, sveikatos būklės). Sąlygos lemia teisnumo apimtį. Veiksnumas: pilnas – 18m., nepilnas – 16m. Prie šių subj-tų priklauso tarnautojai – jų teisnumas ir veiksnumas atsiranda priėmimo metu, t.y., kai paskiriami į pareigas. Jų teisnumas ir veiksnumas pasibaigia, kai nutraukia tarnybą (atleidžiamas ar savo noru). Užsieniečių teisnumas ir veiksnumas reguliuojamas įst-mais, Vyr-ės nutarimais, tarptaut. t. aktais ir tarptaut. sutartimis. Analogiškas LR piliečių teisnumui ir veiksnumui (bet yra išimčių). Valstybės vykdomosios valdžios institucijos V-ės vykd. valdžios i-jos yra v-ės i-jų rūšis, todėl joms būdingi bendri bruožai: 1) jos yra v-inių org-jų rūšis, t.y. sudėtinė v-ės aparato dalis; 2) turi v-ės valdingus įgaliojimus, veikia t.t. formomis ir metodais; 3) vykdo v-ės uždavinius ir f-jas, todėl turi kompetenciją ir teritor. veiklos ribas. Tačiau turi ir specifinių bruožų: 1) įgyvendina konkr. v-ės veiklos rūšį – v-inį valdymą (v. valdžios i-jos atlieka ir kt. pob. veiklą – sudaro civilinius sandorius, dalyvauja darbo teis. santykiuose ir kt. t. šakų santykiuose); 2) kadangi svarbiausias v-ės vykd. valdžios i-jas formuoja įst. leidžiamoji valdžia, tai vykd. i-jos yra atskaitingos, atsakingos įst. leidž. valdžiai; 3) v-inės vykd. valdžios i-jų veikla įvairiapusė, įgyvendinama įv. formomis. Vykd. valdžios i-joms būdingas visos 3 teisinės veiklos formos: 1) kuriamoji; 2) vykdomoji; 3) teis. apsaugos. VV i-jos savo veikloje naudoja adm. prievartos priemones tam, kad būtų užtikrintas jų reikalavimų vykdymas; 4) v. v. v. i-joms būdinga tai, kad jos vadovauja t.t. ūkinės, soc.-kultūr., polit. veiklos šakoms, todėl savo pavaldume turi t.t. pavaldžius objektus; 5) v. v. v. i-jos turi savo sudėtingą vidinę organizacinę struktūrą. Ji priklauso nuo to, kokiai šakai i-ja atstovauja, kokias f-jas vykdo, kokius kl. nagrinėja; 6) jei įst-mų leidž. ir teisminių valdžios i-jų veiklą reglamentuoja tik įst., tai v. v. i-jų veiklą reguliuoja ne tik įst-mai, bet ir poįst. aktai (v-ės vykd. valdžios). Santykis tarp v. v. v. institucijų ir įmonių, įstaigų, organizacijų Įmonės, įstaigos – v. v. v. i-jų objektai (pavaldūs). Atlieka t.t. mater. vertybių gamybą, teikia buitinio pob. paslaugų, bet neturi vykd. valdžios f-jų, nedalyvauja valdyme. V. v. v. veikia t.t. teisiniais pagrindais. Svarbiausias minėtas i-jas numato ir jų teis. pagrindus nustato K-ja ir įst-mai. Kitų i-jų kompetenciją gali būti nustatyta poįst. aktais. Įst-mai kartais tiesiogiai, kartai netiesiogiai nustato. Svarbiausias i-jų teis. padėties komponentas – kompetencija. Kompetencijos elementai (kartais kompet. suprantama tik kaip t. ir p.): 1) uždaviniai (tikslai); 2) f-jos; 3) t. ir p.; 4) veiklos formos ir metodai. “1)” – tai nurodymas, ką valdžios organas turi pasiekti, užtikrinti savo veikla. “2)” ­– tai pagrindinės veiklos kryptys realizuojant iškeltus uždavinius. Rodo, iš kokių sudėtinių dalių susideda organo veikla (pvz., kontrolės f-ja, adm. priežiūros f-ja, apskaitos f-ja, statistika, planavimas, prognozavimas, teis. poveikio priemonių naudojimas). Funkcijos gali būti: 1) bendrosios – priklauso visoms; 2) specialiosios – priklauso atskirai; 3) pagalbinės – i-jai (raštvedyba, apsauga teksto). “4)” – tai uždavinių ir f-jų realizavimo būdas, veiklos išorinė išraiška (t.t. giminingi veiksmai valdymo veikloje). Veiklos f. paprastai įtvirtintos i-jos kompetenciją apibrėžiančiame akte. Metodai – priemonės, kuriomis įgyvendinami pavesti uždaviniai ir f-jos. Pov. priem., turinčios užtikrinti sprendimų realizavimą (įtikinimo ir prievartos metodas; ekonominiai metodai; admin. metodai; skatinimo met. ir kt.). Būdai paveikti asmens valią ir sąmonę, kad jis įvykdytų reikalavimus. Valstybinių viešojo valdymo i-cijų klasifikavimas. Tokie pagr. Klasių. Kriterijai: 1) i-cijų kompetencijos pobūdis 2) svarbiausių klausimų sprendimo būdas 3) veiklos teritorijos ribos 4) i-cijų formavimo tvarka 1) : a) bendrosios kompetencijos organai – tai plačiausios įvairiapusės kompetencijos i-cijos, kurios atitinkamoje teritorijoje kitoms valdymo i-cijoms. Paprastai sprendžia visus polit., admin., ūk., social, kultūr. veiklos klausimus [Vyriausybė, Apskrities virš. ad-cija] b) šakinės kompetencijos i-cijos. Šių i-cijų veikla yra plati; bet apima tik konkrečią valdymo šaką [ministerijos, vyriausybės įstaigos ir kt] c)tarpšakinio vadovavimo, specialiosios, funkcinės kompetencijos. Tokios i-cijos vadovauja tt veiklai, koordinuodama, derindama ją. Tarp visų kt valdymo i-cijų tokių i-cijų yra palyginti nedaug. [statistikos departamentas, standartizacijos tarnyba – rengia tt normatyvus, formas, reikalauja, kad visos gamyklos laikytųsi tt standartų] 2) : a) kolegialios – jose svarb. Kompetencijos klausimai sprendžiami posėdžiuose, valdymo aktai priimami i-cijos narių balsų dauguma [Vyriausybė] b) vienvaldžios – kl. Sprendžia vadovas vienasmeniškai [ministerijos, joms pavaldžios i-cijos, tarnybos, departamentai] 3) : a) centrinės – vadovauja, savo veiklą vykdo visoj valst. teritorijoj [vyriausybė, ministerijos, valst. tarnybos, inspekcijos, dep-tai] b) teritorinės – veiklą vykdo tt. administraciniuose vienetuose – apskrityse, savivaldybės ter. [apskrities viršininkas, jo ad-cija, vyriausybės atstovas, aplinkos apsaugos agentūra] 4) : a) sudaromos i-cijos – vyriausybė yra sudaroma; b) steigiamos i-cijos – ministerijos, inspekcijos, komitetai, v-bės tarnybos ir tt. *c) skiriamos i-cijos – vyriausybės atstovas apskrityje, apskrities viršininkas. LR Vyriausybė Tai aukščiausia valstybės valdžią vykdanti i-ja. Sudėtį, sudarymo tvarką, kompetenciją, veiklos pagrindus ir funkcijas nustato Konstitucija ir Vyriausybės įst. (Vyr-bės įst. pakeitimo įst. 1998) Susideda iš pirmininko ir ministrų. Įgyvendina vykdomąją valdžią. Galias apibrėžia Konst. ir įst. Savo veiklą grindžia kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais. solidariai atsako seimui už bendrą veiklą. Ne vėliau kaip 1k. per metus pateikia Seimui vyriausybės programos vykdymo ataskaitą. Seimo reikalavimu vyriausybė ir ministrai atsiskaito už savo veiklą. Ministrai atsakingi, ataskaitingi Seimui, Prezidentui, tiesiogiai pavaldūs MP. Formavimas: MP Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Prezidentas (po rinkimų). Pagal tradiciją, MP skiriamas lyderis partijos, kuri per rinkimus laimėjo daugumą (bet tai ne taisyklė) Kai Seimas pritaria Mp kandidatūrai, tuomet MP ne vėliau kaip per 15 d. pristato Seimui savo sudarytą ir Prezidento patvirtintą vyriausybės sudėtį, pateikia svarstyti jos programą. Jei Seimas motyvuotu sprendimu nepritaria, MP ne vėliau kaip per 15 d. new programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyv. balsų dauguma pritaria jos programai! Vyriausybė ne vėliau k per ??mėn. turi parengti vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Pradėdami eiti pareigas, MP ir kt ministrai prisiekia. Kompetencija: 1) *tvarko krašto reikalus *saugo LR terit. nelieč. *garantuoja valst. saugumą, viešą tvarką 2) vykdo įst., Seimo nutarimus, Prez. dekr. 3) koordinuoja ministerijų ir kt vyr-bės įstaigų veiklą 4) rengia v-bės biudžeto projektus ir teikia Seimui svarstyti 5) vykdo biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti kt įst. projektus, kadangi turi įst. leidybos iniciatyvos teisę. 7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo/panaikinimo 8) prireikus steigia/naikina vyriausybės įstaigas 9) tvirtina ministerijų ir vyriausybės įstaigų nuostatus 10) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užs. vyriausybėmis ir tarpt. organizacijomis 11) teikia Prezidentui pasiūlymus dėl diplomat. atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų. 12) organizuoja įst. nustatyta tvarka valdymą apskrityse 13) siūlo Seimui įst. numatytais atvejais įvesti tiesiog. valdymą sav-bės ter. 14) turi teisę kreiptis į KT su kl. ar Seimo aktai, įst. neprieštarauja Konst. 15) vykdo kt pareigas, kurias jai paveda K-ja, Vyriaus. įst. ir kt. įst. Vy-bė valstybės valdymo kl. sprendžia posėdžiuose. Posėdžiai rengiami 1 k. per savaitę ir yra teisėti, kai dalyvauja >1/2 narių. Svarstomus klausimus priima a. – nutarimus. Nutarimas tb priimtas visų narių balsų dauguma. Pasirašo MP ir atitink. srities ministras. Į vyriausybės posėdžius g.b. kviečiami Valst. kontrolierius, General. prokuroras, LB valdybos pirm., kt pareigūnai, jei jų dalyvavimas yra reikalingas, bet sprendžiamą balsą turi tik Vyriausybės nariai. Nutarimas įsigalioja kitą dieną paskelbus VŽ. MP kompetencija: a) sudaro Vy-bę, teikia jos sudėtį tvirtinti Prez. b) teikia Prez. siūlymus skirti atleisti ministrus c) skiria Vyr-bės kanclerį d) vadovauja posėdžiams e) sprendžia kt kl. MP priimami a. – potvarkiai, o taip pat gali priimti rezoliucijas (pavedimai įforminami rezoliucijomis). Jei vyr-bės aktai norminiai, tai MP – nenorminiai (kartais būna išimčių) Jei MP išvyksta, serga, atostogauja, siūlo Prez-ui siūlo ministro kandidatūrą, kuris galėtų pavaduoti MP (nes jis neturi pavaduotojo) – dažniausiai ūkio, finansų ministrai. MP ir ministrų neliečiamumo garantijos. Negali b. patraukti BA, suimti ar kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarpo Seimo sesijų – be išankstinio Prez-o sutikimo. Apribojimai: MP, min-trai bei polit. pareigūnai negali eiti jokų kitų renkamų ar skiriamų pareigų, išskyrus Seimo nario galimybę eiti MP ir ministro pareigas, negali dirbti verslo, komercijos ar kt privačios įstaigose, tp gauti kt atlyginimą, išskyrus jiems nustatytą pagal pareigas Vyr-bėje / užmokestį už kūrybinę veiklą. Vyr-bės įgaliojimų grąžinimas: a) išrinkus Prez-ą b) po Seimo rinkimų, kai new Seimas susirenka į 1 posėdį c) kai pasikeičia >1/2 ministrų. Atsistatydinimas: 1) kai Seimas 2k iš eilės nepritaria programai 2) kai seimas pareiškia nepasitikėjimą Vyr-be ar ministru 3) kai MP atsistatydina/miršta 4) išrinkus new Seimą 5) pasikeitus >1/2 ministrų Kanceliarija – įstaiga, aptarnaujanti Vyr-bę, MP ir MP aparatą. Vadovauja Vyr-bės sekretorius, kuris atsakingas už kancel. darbą. Kanceliariją sudaro ttt padaliniai ir MP patarėjai. Priklauso Vyr-bės priimamasis, Juridinis skyrius, kontrolės sk., atstovas spaudai, Informacijos biuras ir tt. Patarėjai teikia Vyr-bei, MP, kt atsakingiems darbuotojams konsultacijas, sprendžia žū, ekon, finansų, energetikos ir kt kl. Jų sk. nepastovus ir priklauso nuo MP. Sekretorius gali leisti pavedimus ir rezoliucijas, saugo atsako už Vyr-bės antspaudą. Organizuoja posėdžius, rengia darbotvarkę, vadovauja personalui. Betarpiškai MP aptarnauja MP aparatas, kuriam vadovauja kancleris. Užtikrina, kad MP aparatas veiktų tiksliai, operatyviai. Ministerijos tai centrinio-šakinio valdymo institucijos. Steigia/naikina Semimas Vyr-bės teikimu. Min-jai vadovauja min-tras, kurį MP teikimu skiria Prez-as. Ministrai – asmenys atsakingi už jiems pavestas valdymo šakas. Atsakingi Seimui, Prez-ui, bet tiesiogiai pavaldūs MP. Už savo veiklą atsiskaito Seimui. Vidaus struktūra Kolegija – patariamasis organas, vad. m-ro. Į sudėtį įeina viceministrai, struktūrinių padalinių vadovai (dep-ų direktoriia, skyrių viršininkai), kt specialistai, kuriuos įtraukia MP. Sprendimai įforminami ministro. Ministras gali ir nesutikti su kolegijos sprendimu. Asmeninė ministro atsakomybė už pavestą šaką. Ministrą laikinai pavaduoti gali MP paskirtas kitas ministras. Atsako už tai, kad ministerija vykdytų jai pavestus užd., užtikrina įst., Seimo a., Vyr-bės nutar., kt. a. vykdymą, teikia įst projektus, Vyr-bė juos priima ir svarsto Vyr-bės darbo reglamento nustatyta tvarka; vykdo MP pavedimus, teikia Vyr-bei, MP veiklos ataskaitas, tvirtina ministerijos struktūrą, etatų sąrašą, struktūrinių padalinių (dep-tų, tarnybų, skyrių ir tt) nuostatus ir kt įgaliojimus. Ministro a. – įsakymai (taisyklės, nuostatai, instrukcijos) gali panaikinti pavaldžių struktūrų vadovų a. Pagrindiniai m-jų užd., f-jos, yra numatyti Ministerijos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyr-bė. Ministerijos: 1) Aplinkos 2) Finansų 3) Krašto apsaugos 4) kultūros 5) social apsaugos ir darbo 6) susisiekimo 7) sveikatos apsaugos 8) švietimo ir mokslo 9) teisingumo 10) ūkio 11) užsienio reikalų 12) vidaus reikalų 13) žemės ūkio Prie vadovybės priskiriami viceministrai ir sekretoriai. Pgl. Vyr-bės įst. vicem. ir sekret. – aukšč. karjeros valst. tarnautojai. Kiekvienoj ministerijoj gb 1 ir . viceministrų ir 1 m-jos sekretorius. Viceministras tiesiogiai atsakingas ministrui (jis skiria/atleidžia) Ministras savo įsakymu nust. vicem-ų įgaliojimus. Vicem. neturi ministro pavaduotojo statuso. Galioja asmeninės atsakomybės pr., atsako vienasmeniškai: vicem-as per sekretorių ir atitink. įstaigų prie min-jų vadovus organizuoja ir užtikrina jam priskirtą veiklą. Sekretorių skiria/atleid-ia min-tras. atsako už min-jos vadybą, vidaus tvarką, t.a projektų rengimą, organizuoja ir kontroliuoja adm-jos padalinių veiklą, atsako už ūk. ir adm. min-jos veiklą, teikia ministrui tvirtinti adm-jos struktūrą ir etatų sąrašus, skiria pavaduotoją, min-jos adm. padalinių vadovus, kt kt. min-jos valstybės tarnautojus, išskyrus asm-polit pasitikėjimo (nes jie ateina į valdžią kartus su ministru), atlieka kt. ministro pavestas f-jas. Sekretorius pagal kompetenciją leidžia vykdomojo pob. potvarkius Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijų. Vyr-bės įst. 22 str. 8 punktas: Vyr-bė steigia reorganizuoja ir likviduoja Vyr-bės įstaigas ir įstaigas prie min-jų. Tai 2 pgl teis. padėtį skirt. valdymo i-jos. I grandis – Vyr-bės įstaigos; II grandis – Įstaigos prie min-jų (min-jų veiklos sferoje) I grandis – turi savarankišką statusą, tiesioginę savo veiklsos paskirtį. Min-jų fun-joms nepriskirtus kl. spręsti Vyr-bė nedidindama valtybės valdymui skirtų biudžete lėšų, gali steigti Vyr-bės įstaigas – dep-tus, kontrolės ir apskaitos f-jas vykdančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir kt. Vyr-bės įstaigų užd., f-jos ir kt kompetencijos kl. apibrėžti vyriausybės tvirtinamuose nuostatuose. Vyr-bės įstaigai vadovauja gen.direktorius/direktorius/viršininkas. Šiuos vadovus skiria/atleidžia MP, todėl jie pavaldūs MP. Įstaiga – reikia skirti nuo vieitinių kultūrinių, socialpaskirties įstaigų. Vyr-bės įstaigos yra valst. vykd. valdžios ins-jos. Tai įstaiga plačiąja prasme. Dabar yra tokios: a) Europos komitetas b) Europos T. dep-tas c) Statistikos dep-tas d) Kūno kultūros ir sporto dep-as e) LT archyvų dep-as f) Tautinių mažumų ir išeivijos dep-as g) Tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba h) V-binė atominės energetikos saugos inspekcija i) Valst. duomenų apsaugos inspekcija j) LT ginklų fondas k) Invalidų reikalų tarnyba l) Respublikinė maisto ir veterinarijos tarnyba m) Respublikinė geodezijos ir kartografijos tarnyba Vyr-bės įst. vadovų aktai – įsakymai ir jais tvirtinamos taisyklės. Neteisėtą aktą gali panaikinti Vyr-bė, nes vykdo šių įstaigų kontrolę. II grandis. Į-gos prie min-jų. Atskirų min-jų veiklos sferoje steigia/reorganizuoja/ likviduoja Vyr-bė. Tai dep-tai, tarnybos ir kt. Pvz.: a) Teismų dep-tas prie Tm b) Policijos dep-as prie VRM c) Priešgaisrinės apsaugos dep-as prie VRM d) Civilinės saugos dep-as prie KAM e) Muitinės dep-as prie FM f) Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM Vadovus skiria/atleidžia tos sferos ministras. Nuostatus tvirtina Vyr-bė, tačiau Vyr-bė gali pavesti tt ministrui tvirtinti tokios įstaigos nuostatus ir apibrėžti teisinę padėtį. Neteisėtus aktus panaikina ministras. Seimui tiesiogiai pavaldžios ir atskaitingos i-jos. Steigia Seimas, vykdo pavestas valdymo f-jas. Priklauso: a) LT valst. bankas b) STT c) Valstybės kontrolė d) VSD (Saugumo dep) e) Valstybinė LT kalbos komisija f) Seimo kontrolieriai g) Valstybinė paminklosaugos komisija h) Privatizavimo komisija i) Vertybinių popierių komisija ir tt Statusą įtvirtina spec. įstatymai. Būdinga, kad vadovus skiria ir atleidžia Seima, Prez-as Seimo pritarimu. Vyr-bei nepavaldžios, nekontroliuojamos. Pvz. kontrolė kontroliuoja visų valstybės i-jų veiklą. Jie būtų pavaldi Vyr-bei, negalėtų veikti veiksmingai, objektyviai kontroliuoti vald. i-jų darbo. Yra nuomonių, kad šios i-jos nėra vykdomosios valdžios i-jos. Kita vertus - tai savotiškas valstybės inst-jų, kurios vykdo spec. vykdomosios valdžios f-jas (pvz., kontrolė), todėl galima priskirti prie vykdomosios valdžios i-jų. Apskrities valdymas Apskrities valdymo įst. 1994 gruodžio 15 d. Kost. X skirsnis pavadintas „Vietos savivalda ir valdymas”. Aukščiausiuose adm. vnt-uose įst nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyr-bė. Aukšč. vnt – apskritys. Apskritis yra LR teritorijos aukšč. adm-jos vienetas, kurį Vyr-bė valdo per apskrities virš.Jose valdymas grynai valstybinio pobūdžio, kadangi apskrities viršininkas yra valstybinė i-ja. Apskrities teritorijoje vyksta ir kt rūšies valdymas, kurį atlieka savivaldybių i-jos, turi teisę savarankiškai spręsti valdymo klausimus, tačiau visos apskrities mastu atliekamas ir valstybinis valdymas (apskrities virš. ir jo administracija). Apskr.. viršin. skiria Vyr-bė, jis atlieka Vyr-bės programos įgyvendinimą. Apskr.. viršin. gb LT pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Turi pavaduotoją, o jei apskrityje >0,5 mln. gyv. – 2 pavaduotojus) Dabar yra 10 apskričių (nori mažinti iki 5). Vyksta nemažas tų pačių kl. dubliavimas. Apskrities viršininko uždaviniai: 1) įgyvendina valst. politiką social. aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritor. planavimo paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, žū aplinkos apsaugos srityse 2) koordinuoja apskrityje esančių min-jų ir kt Vyr-bės i-jų struktūrinių padalinių veiklą 3) numato prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengia programas. [7 str.] Įgaliojimai švietimo, kultūros ir socialiniai kl. 1) įst-mų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja, likviduoja apskrities švietimo įstaigų, kultūros, kūno k., sporto, globos ir social rūpybos įstaigas, tp spec. social paslaugų i-jas 2) atsako už norodytų įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą 3) prižiūri social, švietimo ir kultūrinės politikos įgyvendinimą 4) kontroliuoja social paslaugų teikimą 5) kartu su terit. darbo biržomis sprendžia gyventojų užimtumo problemas 6) rengia koordinuoja kt f-jas [8 str.] Įgaliojimai sveikatos priežiūros ir formacijos veiklos klausimais 1) o-ja Vyr-bės patvirtintų valstybinių sveikatos strategijų ir sveikatos aps. reformos įgyvendinimą 2) specialistų pagalbą analizuoja gyv. sveikatos būklę, pokyčius, teikiua Vyr-bei pasiūlymus 3) suderinę su SAM steigia/panaikina apskrities ligonines ir kt sveikatos priežiūros įstaigas ir tt [9 str.] Įgaliojimai teritorinio planavimo ir paminklotvarkos srityje: 1) o-ja apskrities lygmens teritorinio planavimo dokum. rengimą 2) teikia info, išvadas, pasiūlymus Vyr-bei, kt institucijoms dėl savo planų 3) nust. tvarka atlieka savivaldybių terit. planavimo, statinių projektavimo, statybos projektų naudojimo, rekonstravimo ir pan. priežiūrą 4) koordinuoja savivaldybių ir kt jos i-jų veiklą geodezijos, topografijos, kartografijos srityse 5) atlieka kult. vertybių, paminklų apsaugą, atlieka jų apskaitą, prižiūri paminklotvarką [10 str.] Žemėtvarko ir ž.ū. klausimais: 1) tvarko laisvos valst. žemės fondą (išskyrus sav-bių ž) 2) įgyvendina ž. reformą 3) kontroliuoja augalų apsaugos priemonių naudojimą 4) atlieka valst. melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių priežiūrą 5) prižiūri kaip vykdomi ž.ū. bendrovių įst. reikalavimai 6) parduoda privatinėn nuosavybėn valst. žemes. 7) sprendžia žemės paėmimo visuom. poreikiams kl. [11 str.] Gamtos išteklių naud. ir aplinkos apsaugos kl.: 1) pgl kompet. teikia pasiūlymus gamtos išteklių limitams nustatyti 2) pagal kop-ciją org-ja vandens telkinių apsaugos tvarkymą, valdymą, naudojimą 3) valst. miškų būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolė [12 str.] Apskrities virš įgaliojimai kt klausimais Apskrities virš-ko sprendimai gb skundžiami teismui Apskrities viršininkas turi atitinkamai teisę: a) dalyvauti Vyr-bės pos, kai svarstomi apskrities reikalai b) prireikus kviesti apskrityje esančių Vyr-bės ir kt įstaigų vadovus aktualiems kl aptarti c) sustabdyti, panaikinti apskrityje esančių įstaigų, org-jų teisės a., kurie prieštarauja įst.(tik tų i-jų, kurios jam tiesiogiai pavaldžios d) įst nustatyta tvarka valdyti ir disponuoti valst. turtu e) savo kopet. ribose palaikyti ryšius su atitink. užsienio i-jomis ir tarpt. o-jomis. V-bės valdymo i-jos, įsteigtas aukštesnių organų taip pat saviv-bių i-jos apskrities virš-kui nėra pavaldžios. Apskrities virš-ko ir jo adm-jos struktūra tipinė patvirtinta Vyr-bės tipinė schema, pagal ją kiekvienas kostruoja savo struktūrą). Prie apskr.. virš-ko sudaroma taryba (konsultac, patariam pob) - pats apskr.. virš ir jo pavaduotojai, bei apskrityje esančių savivaldybių merai. Taryba svarsto svarbiausius apskrities raidos kl. Apskrities sekretorius įeina į adm-ją. Adm-jos struktūra (padaliniai): a) kaimo reikalų dep-as b) žemės tvarkymo depas c) apskaitos ir finansų dep-as d) social reikalų ir švietimo dep-as e) civil saugos depas f) apskrities gydytojų taryba g) region. plėtros dep-as h) teisės dep-as i) valstybinė terit. planavimo ir statybos insp-ja Apskrities virš-ko aktai įsakymai. Leidžia ir tikrina, kaip jie vykdomi. Vyr-bė turi t. panaikinti jei jie neatitinka K-jos, įst, Seimo nut ir kt t.a. Savivaldybės valdymas Vietos savivaldos įst. 1994 liepos 7 d. Vietos gyventojams, regionams tt adm vienetuose suteikiam savivaldos teis laikantis įstatymų. Sav-bių valdymą reglamentuoja Vietos saviv įst (new edit 2000 10 12). Sav-bė – tai valst. teritorijos adm vnt, turintis jurid. asmens statusą bei LR konst. laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per sa-bės tarybą. Sav-bė - valdymo forma, todėl tai, kad sav-bė – adm vnt., nėra labai logiška pasak P.Petkevičiaus Vietos savivalda – tai vals-bės teritorijos adm. vnt-o teisė laisvai ir savarankišk tvarkytis pgl K-ją ir įstatymus per gyventojų tiesiogiai atstovų sav-bės tarybą bei jos sudarytas vykd. i-jas Sav-bės i-jos – tai atstovaujamoji (taryba) ir vykdomosios i-jos (valdyba, meras, adm-ja ir kt). Veikla grindžiama tokiais principais [4 str.]: 1) atsakingumas rinkėjams (tarybos nariai atsakingi, ataskaitingi rinkėjams) 2) gyv-jų dalyvavimas tvarkant viešuosius sav-bės reikalus (tiesiog dalyvavimas rengiant sprendimų projektus, sueigas, viešas pateiktųjų nagrinėjimas ir tt) 3) sav-bės ir valstybės interesų derinimas 4) sav-bės i-jų veiklos laisvė ir savarankiškumas priimant sprendimus ir juos įgyvendinant 5) veiklos skaidrumas (veikla turi būti aiški, suprantama, akd gyventojai žinotų apie svarbius klausimus) 6) viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę (gyv. turi teisę susipažinti su sav-bės sprendimais, gauti motyvuotus atsakymus į klausimus ir tt) 7) teisėtumas 8) žm. teisių ir laisvių užtikrinimas bei gerbimas Sav-bių f-jos pagal priimamų sprendimų laisvę skirst [5 str.]: 1) savarankiškos f-jos – sav-bės pagal įstatymą savo komp-ją, savarankiškai sprendžia ir įgyvendina klausimus 2) ribotai savarankiškos (priskirtosios) 3) valstybės perduotosios sav-bėms (valstybinės) 4) sutartinės 1) pasireiškia tuo [6 str] a) ikimokyklinis vaikų ugdymas b) vaikų ir jaunimo papild ugdymas, užimtumas, profes. mokymas c) maitinimo paslaugų teikimas bendrojo lavinimo mokyklose d) socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas e) gyv. sveikatos priežiūros rėmimas iš sav-bės biudžeto f) gyvent. užimtumo, viešųjų bei sezon. darbų org-mas g) dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką h) kūno k ir sporto plėtojimas i) turizmo ir gyv. poilsio org-mas j) sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir skatinimas 2) pasireiškia [7 str] a) vaikų, jaunimo suaugusiųjų bendro lavinimo org-mas b) kaimo benr. lavinimo moksleivių nemokamo pavežimo į mok-las c) vaikų ir jaunimo apsauga toje teri-je d) social paslaugų bei social paramo teikimas e) sav-bių sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas f) pirminė asm sveikatos priežiūros vykdymas g) tabako ir alkoholio reklamos kontrolė h) statybos ir archit. reikalavimų užtikrinimas 4) valstybės perduotosios sav-bėms (valstybinės) [8 str.] a) civil būklės a registr.; b) įst. priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas Valst. registrui; c) civilinės saugos organizavimas d) dalyvavimas valdant valstybinius parkus e) kompensacijų (už šildyną) skaičiavimas ir mokėjimas f) mažas pajamas turinčių šeimų vaikų nemok. maitinimo org. mokykl. g) pil. prašymų atkurti nuosavybės teises į gyv. namus nagr. bei sprend. priėmimas h) dokumentų pil. suteikti rengimas i) valstybinės kalbos valstybingumo ir taisyklingumo kontrolė j) dalyvavimas atrenkant šauktinius į karo tarnybą k) statistikos duomenų teikimas l) dalyvavimas rengiant gyv. apklausos ir statistikos duomenis Sav-bių i-jos, jų sudarymas ir įgaliojimai Sav-bės taryba – i-ja, įgyvendinanti savivaldos t. Susideda iš demokrat išrinktų saviv terit visuom. atstovų. Narių sk priklauso nuo saviv-bės gyventojų sk. Kolegialus organas. Pagr. darbo forma – posėdžiai. Posėdž gali b eiliniai – šaukiami paprastai 4 kartus į metus; neeiliniai. T. posėdis teisėtas, jei dalyvauja T. narių dauguma. Svarbiausi klausimais priima aktus – sprendimus. Priimami posėdį dalyvauj balsų dauguma. Tarybos sprendimai (norminiai) įsigalioja kt dieną juos paskelbus spaudoje. Nenorminiai sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo ir pasirašymo. Sprendimą privalo pasirašyti posėdžiui vadov. meras/jo pavaduotojas. Posėdžiai atviri, kartais kviečiami suinteresuotų o-jų vad. atstovai. Taryba sprendžia svarb. sav-bės veiklos klausimus. Komp-ją numato įts. 17 str. įgaliojimai: a) renka bei prieš terminą iš pareigų atleidžia merą; b) mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia meropavaduotoją (-us), vadovaudamasi įst. nustoto jiems atlyginimus; c) sudaro savivaldybės valdybą; d) sudaro savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas bei įst. numatytais atvejais visuomenines komisijas ir tarybas; e) tvirtina savivaldybės kontrolieriaus bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus; f) Biudžetinės sandaros įst. nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą; g) skirsto biudžetinėms įstaigoms biudžetinius asignavimus h) nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių specialiosios paskirties bendrovių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintines paslaugas. Nustato vietines rinkliavas ir kt įmokas; i) priima sprendimus, kuriais patvirtina tt elgesio taisykles. Komitetai – tarybos organai, kurie preliminariai apsvarsto svarstytinų tarybos sprendimų projektus įvairias ūkiniais, socialiniais, polit, kultūr ir kt kl, rengia tarybos sprendimo projektą. Svarbiausi komitetai: 1) ŽŪ komitetas 2) finansų ir biudžeto 3) aplinkos apsaugos 4) teisėtumo ir teisėtvarkos 5) švietimo ir kultūros 6) sveikatos apsaugos 7) kontrolės (būtina kiekvienoje savivaldybėje) Komisijos - sudaromos atitinkamiems klausimams spręsti, tt f-joms vykdyti. Į jų sudėtį įeina savivaldybės tarybos nariais, saviv. tarnautojai bei gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai. Iš nuolainių komisijų svarbiausia yra Administracinė komisija. Ji sudaroma savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Ši komisija nagrinėja ATPK jos kompetencijai priskirtas AT pažeidimų bylas, dažnai dėl pažeidimų, kuriuos nustato tarybos sprendimai. Savivaldybės taryba šios komisijos pirmininku mero teikimu skiria tarybos narį. Atsakingo sekretoriaus pareigas atlieka savivaldybės administratoriaus paskirtas savivaldybės tarnautojas. Paprastai jis turi būti teisininkas. Gali būti nuolatinės ir laikinosios (atskiriems kl nagrinėti – daro tt patikrinimus, tiria tt organizacijų veiklą) komisijos. Šių komisijų sudarymo tvarką nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Jų veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Valdyba – kolegialus organas. Ją iš Tarybos narių sudaro Taryba. Valdybai vadovauja meras, pavaduotojai. Valdyba sprendžia visus kl išskyrus tuos, kurie priklauso išimtinei T. kompetencijai. Sprendimus priima posėdžiuose, kurie šaukiami pagal reikalą. Priima aktus – sprendimus. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne 62 m. Viršutinė riba netaikoma polit-asm. pasitikėjimo, ūkinę veiklą atliekantiems tran. 3) išsilavinimas, būtinas atlikti pareigas 4) pradinis karo prievolės atlikimas 5) asmenys, siekiantys užimti aukštesnes pareigas, turi b išėję tt įvadinio mokymo programą 6) nuo i-jos specifikos priklauso ar būtina turėti gerą sveikatą. Į VT negali būti priimam: a) teisti už sunkius nusikaltimus b) atleisti iš V. tarnybos už nusižengimus, jei nuo atleidimo nepraėjo 10m c) buvę SSRS v-bės saugumo dep. darbuotojai Priėmimas vykdomas tt tvarka. Paprastai priimami konkurso būdu. Konkursas skelbiamas viešai, nurodomas laikas, per kurį turi pateikti duomenis. Nust. konkreti komisija. Pateikiami dokumentai: 1) prašymas dalyvauti atrankoje 2) asmens tapatybę liudij.. 3) išsilav. liudijan.. 4) pilietybę ir amžių... 5) karo prievolės atlikimą įrodantys dok.. 6) nustatytos formos anketa 7) asmens privalumų sąrašas Nereikalaujama rekomendacijų, bet praktikoje jos būtinos. Atranka gali b dviem būdais: 1) egzaminų; 2) privalumų vertinimas. Kada asmuo priimamas į pareigas, tai įforminama i-jos vadovo įsakymu. tada jis įgyja savo statusą. Tarnautojų pareigos: 1) būti lojaliems valstybei ir jos konst. santvarkai 2) nešališkai atlikti tarnybą 3) gerbti žm teise 4) tinkamai ir laiku atlikti pareigas 5) pgl kompetenciją priimti sprendimus ir reikalauti, kad jie būtų laiku vykdomi 6) laikytis tarnybinės etikos 7) laikytis vidaus taisyklių ir darbo tvarkos 8) garantuoti tarnybinės veiklos skaidrumą, nustatytą tvarka teikti info apie savo tarnybą 9) kelti kvalifikaciją 10) saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis 11) tarnybos metu nedalyvauti polit veikloje, streikuose Tarnautojų teisės: 1) turėti normal darbo sąlygas 2) gauti atlyginimą 3) kelti kvalifikaciją 4) gauti iš savo vadovo inf-ją, reikalingą pareigoms vykdyti 5) atostogų teisė 6) teisė streikuoti (draudžiama streikuoti statutiniams tarnautojams) 7) teisme ginti pažeistas teises 8) atsisakyti atlikti uždavinį ar pavedimą, jei tai prieštarauja įst-mui. Apribojimai, taikomi tarnautojams. Neleidžiama: 1) būti įmonės renkamu/skiriamu valdybos nariu 2) sudaryti sandorius i-jos/įstaigos, kurioje dirba vardu su personaline įmone, ŪB, kurių savininkas yra pats tarnautojas, jo giminaičiai 3) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, konsultantu, ekspertu privačioje įmonėje. Tp gauti kt atlyginimą iįskyrus už autorinį, kultūrinį darbą 4) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarn, išskyrus dėstytojus ar mokslinius bendradarbius aukėtojoje mokykloje 5) priimti į tarnybą asm, su kuriais sieja giminystės- -svainystės ryšiai, jei šie asm tarnyboje bus tiesiogiai pavaldūs (direktor ir pavaduotojas) Valstybės tarnautojų atsakomybė Valstybės tarnautojams už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinis nusižengimas – drausminis nusižengimas. Tarnybinė atsakomybė – drausminės atsakomybės rūšis. *už tyčinį nusižengimą griežčiau *už tą patį nusikaltimą valst tarnautojas griežčiau nei paprastas tarnautojas *vienas nusižengimas – viena ir bausmė Nuobaudų skyrimo procese gali dalyvauti ir advokatas, jei nusižengęs tarnautojas to reikalauja. Sprendimas dėl tarn nuobaudos gali būti skundžiamas adm teismui. Duomenys apie paskirtas nuobaudas įrašomi į asmens bylą ir pateikiami v-bės tarnautojų registrui. Tarnyb nusiž. pagal pavojingumo pob. klaisf: 1) sunkūs; 2) vidutiniai; 3) lengvi 1. Yra valstybės tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, kuriuo pareidžiamos konst. žm teisės ir laisvės, šiurkščiai pažeidžiami įst ir kt teisės aktai, reglamentuojantys tarnautojų teises ir pareigas. Priskiriami: a) nelojalumas LT valstybei b) šiurkštus elgesys su interesantu, kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidę asmens teises ir laisves c) netinkamas valst tarnybos paslapčių naudojimas ar saugojimas (jei nėra nusikaltimo – BT – sudėties ) d) dalyvavimas su VT nesuderinamoje veikloje e) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, sukėlęs sunkias pasekmes (jei nėra nusikaltimo sudėties) f) viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo pažeidimas, kai siekiam gauti neteisėtų pajamų, privilegijų sau, kitiems g) reikalavimas iš pavaldinių atlikti neteisėtas užduotis, pavedimus, po to kai pavaldinys pranešė apie prieštaravimą įst, vyr. nutarimui h) nebuvimas darbo vietoj 1 ir daugiau dienų be pateisinamos priežasties, buvimas užsirūkius ar prilupus darbe i) 3ias vidutinis nusižengimas padarytas per 1 m lygus sunkiam nusižengimui Gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos už išvardintus nusikaltimus: 1) atleidimas iš valstyb. tarnybos 2) pareiginės algos sumažinimas 1-2 kategorijomis nuo 6 mėn iki 3m, 3) nušalinimas nuo pareigų nuo 1-6 mėn. Šiuo laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas, gali dirbti bet kokį kita darbą tik ne VT 4) griežtas papeikimas Gali būti skiriama tik viena nuobauda 2. Vidutinis yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, kuriuo šiurkščiai nusižengiama nustatytoms taisyklėms ar darbo tvarkai. Priskiriama: a) pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas jei tai sutrukdė i-jai atlikti viešojo adm-vimo procedūrą b) šališkas elgesys su interesantais ar kt valstybės tarnautojais c) nemandagus elgesys su interesantais d) politinė veikla tarnybos metu, išskyrus asm-polit pasitik. tarnautojus e) tarnybines pareigas einančio tarnautojo įžeidimas veiksmu ar žodžiu f) nepagrįstas atsisakymas teikti tarnybinę informacija, žinomai klaidingos teikimas g) pakartotinis (>2k per mėn) nebuvimas darbo vietoj > 1 val be pateis priežasties h) viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimai, nesusiję su tikslu neiteisėtai gauti pajamų/privilegijų i) 3 lengvas nusižengimas per 1 mėm Nuobaudos: 1) pareiginės algos sumažinimas 1-2 kategorijoms iki 6 mėn. 2) nušalinimas nuo pareigų 10 d.-1mėn 3) griežtas papeikimas 4) papeikimas 3. Lengvi nusižengimai – tarnautojo veiksmai, elgesys, kuriuo nežymiai nusižengiam nust. taisyklėms ar darbo tvarkai. Nuobaudos: a) darbo užmokesčio sumažinimas 3 d. pareiginės algos dydžio ar mažesne suma b) papeikimas c) įspėjimas žodžiu NUOBAUDAS paprastai skiria įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, priimdamas įsakymą. Prieš tai patikrina faktus, apreikalauja paaiškinimo raštu, jei to nepadaro, kalusimas nagrinėjamas iš esmės. Pasiaiškinimo reikalavimas būtinas, jei nereikalauja ir paskiria nuobauda, galima apskųsti teismui. Nuobaudų skyrimo terminai. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos: 1) už sunkų nusižengimą – praėjus 2 metams nuo nusižengimo; 2) už vidutinį nusižengimą – praėjus 1 metams nuo nusižengimo; 3) už lengvą nusižengimą – praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo. . Tarnybinės nuobaudos išnykimas: tarnautojas laikomas nebaustas, kai: 1) po nuobaudos už sunkų nusižengimą (išskyrus nuob – atleidimą iš tarnybos) prėjo ne mažiau 2 m. 2) po nuobaudos už vidutinį nus-mą prėjo ne mažiau kaip 1 metai 3) už lengvą - >6mėn Baustumas išnyksta. Kai išnyksta, a byloje įrašoma, kad nuobauda išnyko. Jei tarnautojas gauna Prez-o, SP, MP padėką ar valstybinį apdovanojimą, jo nuobauda panaikinama. Nuobauda gali būti panaikinama prieš laiką nubaustajam prašant. Panaikinti gali vadovas, skyręs nuobaudą. Be tarnybinių nuobaudų gali būti taikoma ir materialinė atsakomybė V. tarnautojas turi atlyginti tiesioginę tikrąją žalą, padarytą dėl jo tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai i-ja/įstaiga teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, tp dėl veiksmų, kurie neatitinka tarnybinių įgaliojimų ar prieštarauja i-jos/įstaigos įgaliojimui jį atstovauti valstybės ars savivaldybės kapitalui, vadovo sprendimams. Paprastai išieškoma ne daugiau kaip paskutinių 6 darbo mėn suma. Bet jei žala padaryta tyč veiksmais arba sudaryta tarnybos pilnos materialinės atsakomybės sutartis, turi atlyginti materialinę žalą pilnai. Tp taikoma ir tada, kai esant nusikaltimo sudėčiai atsisakoma iškelti BB Tarnautojų paskatinimai ir apdovanojimai: Už pavyzdingą nepriekaištingą tarnybą darbą, t.a. tvarka tarnautojai skatinami: 1)padėka; 2) pinigine premija; 3) vardine dovana. Įforminami vadovo įsakymu, įrašomi į asmens bylą, pranešama tarnautojų registrui. Valstybės tarnautojo statuso praradimas. 1) kai atsistatydina savo noru 2) prieš laiką išeina į pensiją (pagal valst tarnautojų pensijų įst) 3) išrenkamas, paskiriamas į kt pareigas 4) praranda LR pilietybę 5) atleidžiamas už padarytą t pažeidimą 6) įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą ar nuskaltimą VT 7) paaiškėja, kad stojant VT buvo pateikti klaidingi domenai, suklastoti dokumentai 8) sukanka 62,5 m ir tarn. laikas nepratęsiamas 9) nedirba dėl laikino nedarbingumo >120 d iš eilės arba >140 per pastaruosius 12 mėn, jeigu įst nepasakyta kitaip 10) pasibaigia jo tarnybos kadencija 11) pasibaigia polit asm pasitikėjimo valstybės tarnautojo įgaliojimai 12) pasibaigia laikinojo tarnautojo paskyrimo laikas; 13) tarnautojo veikla nepatenkinamai įvertinama 3 m iš eilės; 14) patraukiamas į būtiną karo ar alternatyvinę tarnybą. Kilus ginčui dėl atleid. iš pareigų ar dėl nuobaudos skyrimo sprendžia admin. teismas. Piliečiai, kaip AT subjektai Piliečio teisinis statusas – tai teisės normomis sureguliuota įvairių ryšių ir santykių tarp piliečio ir valstybės visuma *Bendras (konst.) teisinis piliečio statusas; *Specialus (šakinis) teis. pil. stat.; Teisnis statusas – teisių, pareigų bei laisvių, atsakomybės visuma. Bendrojo teisinio statuso turinį apibrėžia konst. normos. Šias teises, laisves ir pareigas ir atsakomybę detalizuoja ir išplečia kt įst. ir teisės aktai; jos priklauso daugeliui teisės šakų. Tarp bendrojo ir spec. teisinio statuso yra gana glaudus ryšys, nes spec. teis. statuso pagrindą nustato atitink Konst. normos, kurios detalizuojamos atitinkamomis kt šakų teisės normomis. Piliečio adm – teis. stat. – tai AT normų sureg. įvairių ryšių ir santykių tarp piliečio ir valstybės viešojo valdymo sferoje visuma. Piliečio adm. – teis. stat. apimtis labai plati. Pagrindą sudaro daug konst. t, l, p, o taip pat atsakomybės priemonės, kurias nustato , detalizuoja AT n. Piliečio adm-teis. statuso struktūrai būdingi tokie elementai: a) teisnumas; b) veiksnumas; c) teisės, laisvės, teisiniai interesai, pareigos; d) teisių, laisvių ir pareigų realizavimo teis. garantijos; a) Administracinis teisnumas – tai valstybės pripažinta galimybė turėti subjekt. t, l ir p. viešojo vald. sferoje. Atsiranda, piliečiui gimus, nutrūksta mirus. Konkrečią teisnumo apimtį nustato vals. priimdama t. n. Teisnumo turinys paprastai įst. nustatomas asmenims, nepriklausomai nuo kilmės, lyties, nacionalinio priklausomumo, soc. padėties,užsiėmimo pob., kalbos, religijos ir tt. Tik įst numat. atvejais yra numatyta tt išimtys (pvz. pilietybės klausimas). Teisnumas gali būti apribotas esant nepaprast. aplinkybėms, padarius nusikaltimą/teisės pažeidimą. Teisnumo apimtis, turinys priklauso ir nuo kt sąlygų (sveikatos būklės, išsilavinimo, specialybės,amžiaus) b) Administracinis veiksnumas – tai valst pripaž. ir teisės normų įtvirtinta galimybė savo veiksmais realizuoti teisnumą v.v. sferoje. Veiksnumo atsiradimas – nuo tt amžiaus ir įst numatytų kt sąlygų. Pilnas veiksnumas nuo 18 m. ribotas nuo 16m. Papildoma sąlyga – sveikatos būklė, neturi pilno veiksnumo nepakaltinami asm. (psich. ligoniai), tokiais pripažinti teismo. c) Konst. piliečių t,l, ir p. sudaro piliečio adm teis. stat. struktūrinį pagrindą. Nemažai pileičių teises ir pareigas įtv. ATn Yra atvejų, kai tt pileičių t. numatytos AT n. neturi tiesioginio ryšio su konst. n. Konstitucija tt teisių tiesiogiai nenustato (pvz. spec. t. suteikimas – vairuoti transp priemones, medžioti ir pan.), bet jas numato AT n., atsižvelgiant į bendrąjį konst nuostatų kontekstą. AT n. spec. t. nustato, num. t.t. sąlygas, reikalavimus (pvz. vairavimo teisių turėjimas). Pagr. konst t, l, ir p. nust. Konstitucijoje. Klasifikuojamos: *politinės; *soc-ekonominės *asmeninės *būsto ir asmens neliečiamybės; ir kt Jas konkretizuoja AT n., pvz., būsto ir asm neliečiamybės teisė detaliau regl. kt įts.: „Policijos veiklos įst.”, „Kovos su org nusik įst”, ir tt. Konst t. gali b. ribojamos. Asmenys įrašomi į policijos įskaitą, yra kontroliuojami, tikrinamas jų elgesys. Teismas pgl policijos teikimą g. apriboti jų teises. Pvz., piliečių t. apskųsti valstybės i-jų darbą įgyvendinimo tvarka: //Viešojo adm. įst, Adm bylų teisenos įst, susirinkimų įst.!!!!! Padarius AT pažeid., neliečiamybė prarandama. Viena iš sankcijų-adm. areštas 30 parų. AT normos pasitelkiamos realizuojant teisę apskųsti teismo sprendimus. Piliečiai – aktyvūs AT subjektai. Šius santykius su valstybe regl. AT. Tuose santykiuose dalyvauja ir užsieniečiai. Užsieniečių teisinė padėtis Užsienietis - asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.(Įst. dėl užsieniečių teisinės padėties, ’98 12 17). Užsieniečiai turi t.ir l., kurias numato Konst., Užsien. teis. padėties įst., kt įst ir tarpt. sutartys. Pagal Konst., užsieniečiai lygūs pagal įst., nežiūrint rasės, lyties, kalbos, religijos, įsitikinimų ir pan. Užsieniečiai privalo laikytis Konst., įst ir kt teisės a., gerbti LT tautos papročius ir tradicijas. Gali atvykti/išvykti tik įstatymo num. tvarka per pasienio kontrolės punktus, ten privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą (ty vizą, jei nenumatyta kitaip. Viza išduodama LR diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar URM įgaliotose i-jos). Esant tarpt susitarimui, URM gali įgalioti išduoti vizas užsienio valstybės diplom/konsul atstovybes. Vizą LR išduoti turi t. VRM, URM ir jos įgaliotos i-jos. Vaikai iki 18 m. turi atvykti į LR kartu su tėvais (1 iš jų), teisėtais atstovais arba vieni, jei vyksta pas tėvus (vieną iš jų). Įst. tp numato sąlygas, kai užsienietis neįleidžiamas: 1) neturi galiojančio kelionės dok, vizos, kai būtina ją turėti; 2) atsisako pateikti v-bės sienos apsaugos tarnybai būtinus duomenis, patvirtinančius asmens tapatybę ir kelionės tikslą; 3) negali pateikti duomenų, patvirtinančių, kad turi lėšų, kurių reikia pragyventi LR, grįžti į savo valt. arba vykti į kt valst., į kurią turi teisę išvykti; 4) jam uždrausta atvykti į LR; 5) jo buvimas LR keltų grėsmę valst. saugumui, viešjauai tvarkai, gyv. sveikatai bei dorovei; 6) paaiškėja, kad pateikdamas prašymą atvykti užsienietis pateikė apie save tikrovės neatitinkančius duomenis; 7) jei yra padaręs nusikaltimų žmoniškumui ar vykdė genocidą. Sprendimą neįleistu užsieniečio į LR priima VRM/jos įgaliota i-ja. Užsieniečių t. apsigyventi LR. Įstat. nustatyta tvarka ir sąlygomis jiems išduodami leidimai: a) laikinai gyventi; b) nuolat gyventi. Tokių leidimų išdavimo, keitimo, panaikinimo tv. nustato Vyr., išduoda VRM/jos igaliota i-ja. Užsieniečio prašymus išduoti leid. gyventi LT turi išnagrinėti: 1) dėl leidimo laikinai gyventi – ne >3 mėn.; 2) dėl leidimo nuolat gyventi – ne >6 mėn. Užsieniečio migravimas LR gali b. ribojamas. G.b. draudžiama gyventi tt vietovėse. Užsieniečiams leidžiama įsidarbinti LT Vyr. nustato kvotas, kiek ir kur užsieniečių gali įsidarbinti. Įsidarbinti leidimus išduoda Soc. apsaugos ir darbo ministerija. Tokias žinias ši ministerija, o tp darbdaviai turi pranešti VRM. Užsieniečio išsiuntimo iš LR tvarka. Užsienietis, kurio viza, leidimas gyv. panaikintas, arba gyvena su negalioj. viza, leidimu gyventi, - pradžioje įpareigojamas išvykti, jei nevykdo, VRM imasi priemonių išsiųsti . Užsienietis gali paduoti skundą VRM, kreiptis į teismą. Užsieniečiai išsiunčiami jų pačių lėšomis, jei neturi – valstybės lėšomis. Užsieniečio teisinė atsakomybė. Užsieniečiai, padarę LR nusikaltimą ar kt teisės pažeidimą, atsako pagal LR įst, jei tarpt. sutartys nenumato kitaip. Policija gali jį sulaikyti, atlikti daiktų, dokumentų apžiūrą, juos paimti. Sulaikymas neturi trukti > 48 val. Užsieniečiai naudojasi tomis pat t., l., išskyrus kai kurias įst. numatytas išimtis. Visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, kaip AT subjektai 1. Admin-teisinis šių organizacijų reglamentavimas yra AT dalykas, nes šios organizacijos kartais turi ryšį su valst. vykdomosios valdžios i-jomis, sueina į tt admin-teis. sant. viešojo valdymo sferoje 2. Valstybė, jos i-jos reguliuoja savo aktais laisvanoriškų piliečių ir kt gyventojų susivienijimų steigimo, veiklos, veiklos kontrolės, pasibaigimo ir kt klausimus. Kad veikla neprieštarautų K-jai, įst. ir kt t.a. Visuom. o-jų funkcionavimo teis. pagrindas: K-jos 35 str. piliečiams laiduojama t. laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas, asociacijas, jei jų tikslai ir veikla neprieštarauja.... Steigimo veiklą reglamentuoja įst., LR visuom, nevyriausyb. o-jų teisinis reglamentavimas priklauso nuo K-jos pirmiausia – negali K-jai prieštarauti jų veikla. Būdingi požymiai: 1) prigimtinė nepriklausomybė nuo valstybinės valdžios ir valdymo i-jų; 2) laisvanoriškumas 3) savivalda 4) tarnavimas visuomenės labui 5) jurid. asmens statusas 6) nepelno siekimas Visuom o-jų tikslai, paskirtis yra labai įvairūs. Atstovauti savo nariams, tenkinti savo narių, visuom. poreikius. Svarbus jų vaidmuo polit. sistemoje. Be jų užd. sprendimų neįmanoma demokratija ir aktyvi pilietinės visuomenė. Kadangi visuom. o-jų paskirtis, tikslai įvairūs, jas galima klasifikuoti į tt grupes (pgl nurodytus požymius ir galioj. įst-mus): 1) visuomeninės o-jos, kurios jungia tt žmonių grupes, atsižvelgiant į jų interesus. Pvz., sąjungos, draugijos, asociacijos (LT Rašytojų Sąj, sodininkų bendrija ir tt) Tokios grupės visuom. org-jų steigimo ir veiklos tvarką reglam. spec. „Visuom. o-jų įst” (’95 02 02) 2) profsąjungos – atstovauja ir gina soc., ekon. darbuotojų t. ir interesus 3) asociacijos – fiz/jurid asmenų susivienijimai, vykdantys šių asm. įvairius kultūr, mokslo ir kt uždavinius. Pvz., savivaldybės įgyv. savivaldos t., ekon, social ir kt interesus 4) religinės or-jos 5) labdaros ir paramos fondai – nepelno o-jos Svarbu pabrėžti, kad „Visuom. org-jų įst.” netaikomas: a) *politinėms partijoms b) *kt polit organi-joms c) *profsąj d) *relig. bendrijoms e) *toms bendrijoms, o-joms, as-joms, labd. fondams, kurių steigimo tvarką ir veiklą nust. kt įst. Visuom. o-jų įst. 4 str. sako, kad visuom o-jų steigėjais g.b. LT piliečiai, sulaukę 18 m. Tokių o-jų steigimo iniciatoriai sušaukia steig susirink., kuriame priimami įstatai ir išrenkami valdymo organai. Visuom. org-ja įtseigta laikoma tada, kai įregistruota įst. nust. tvarka. Jeigu veikla išplečiama visoje LR teritorijoj, tai jos steigimą, nuostatus tvirtina TM. Jei veikla vyksta apskrities teritorijoje, tai steigimą registruoją apskr.. virš. administracija. Kai o-ja vykdo veiklą saviv. terit., jos steigimą registruoja sav-bės i-ja. Tam, kad būtų įregistruota o-ja, ji turi pateikti savo įstatus ir veiklos programą. TM/apskr.. virš. administracija/saviv. i-ja patvirtina ar jie neprieštarauja K-jai, galioj. įst-mams. Jei neprieštarauja, tai įregistruoja. Nuo įregistravimo momento atsiranda visuomeninės organizacijos teisnumas ir veiksnumas. Jei organizaciją registruojanti i-ja randa prieštaravimų, trūkumų, pasiūlo per tt laiką juos pašalinti. Jei įregistruota visuom. o-ja nukrypsta nuo įstatų, programos. 12 tema. Valdymo teisėtumo užtikrinimas Vienas pagr. valdymo principų- teisėtumas, kurio turi laikytis visos valst. ir nevalst. organizacijos, vykd. valdžios institucijos ir jų pareigūnai. Galiojantys įst. ne tik deklaruoja teisėtumą, bet ir garantuoja, kad teisėtumas vald. sferoje būtų užtikrintas. taip pat sudaro sąlygas jam realiai užtikrinti, tam tikslui naudojamos tam tikros priemonės, kurias taiko t.t. institucijos, pvz., funkcionuoja kontrolės, priežiūros, teismo ir kt. inst-jos. Teisėtumas užtikrinamas tokiais būdais: 1. Parlamentinės kontrolės vykdymu; 2. Konst. Teismo priežiūra; 3. Seimo kontrolierių veikla; 4. Vykdomųjų institucijų kontrole; 5. Savivaldybių institucijų kontrole; 6. Valstybės Kontrolės veikla; 7. Bendros kompetencijos ir adm. teismų veikla; 8. Adm. priežiūra; 9. Adm. ginčų komisijos veikla; 10. Gyventojų prašymų, skundų, pareiškimų svarstymu valdymo institucijose. Veikla įtvirtinta Konst. ir kituose įstatymuose. Uždavinys – patikrinti, prižiūrėti, nustatyti, kaip vykdomi t.t. valstybės uždaviniai. Pagr. principai: 1. Kontrolė, kaip valdymo f-ja, turi būti vykdoma sistemingai. 2. T.b. reali, specialistų betarpiškai vykdoma specialistų kontrolės objekto vietoje ; 3. T.b. kompleksinė, universali (visi klausimai ir ūkiniai, ir kadrų reikalai) 4. Operatyvi (greita, bet neskubota); 5. Objektyvi ir bešališka; 6. Kontrolės rezultatų tinkamas įvertinimas ir viešas paskelbimas. 1. Parlamentinė kontrolė Vykdo Seimas. Konst. ir Seimo statute pasakyta, kad vyriausybė atsakinga ir atskaitinga Seimui. Seimas turi nuolat prižiūrėti Vyr. veiklą. Kitas būdas- Seimo narių paklausimo teisė. Paklausimą gali pateikti ministrui, premjerui, Seimui pavaldžios įstaigos vadovui. Statute padakyta, kad jei nesugebama atsakyti į paklausimą, nustatomas laikas pateikti paaiškinimus raštu. Tokiu atveju priimamas Seimo nutarimas. Klausimą gali pateikti visi Seimo nariai, bet tai ne paklausimas. Kontrolė reiškiasi ir Seimo komitetų ir komisijų veikla. Komitetas, prieš išklausydamas vadovą, surenka duomenis ir patikrina realią padėtį. Komisijos g.b. sudaromos t.t. faktams tikrinti, pvz., nusikaltimų tyrimo, teisėtvarkos klausimais ir kt. Komsijos, komitetai gali inicijuoti ir nutarimo ar įstatymo projektą dėl t.t. vadovo veiklos. Formos: 1) Vyriausybės atskaitomybė Seimui- bent kartą per metus atsiskaito Seimui už savo veiklą, Seimas sistemingai prižiūri jos veiklą, ar atitinka įstatymus, išklauso kitų Seimui pavaldžių inst-ų vadovų ataskaitas. 2) Seimo narių paklausimo teisė- t.t. klausimais Seimo nariai, jų grupė gali pateikti MP, ministrui, kitos Seimui pavaldžios inst-os vadovui klausimus. Jeigu nesugeba atsakyti tuo metu, suteikiamas laikas pateikti paaiškinimus raštu. Tokiu atveju reikia priimti Seimo nutarimą dėl paklausimo. Seimo nariai gali pateikti paprastus klausimus, kurie nelaikomi paklausimais. 3) Seimo komitetų ir komisijų veikla- Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas turi teisę išklausyti MP-o, kt. vadovų ataskaitas, prieš tai komiteatas gali atvykti į vietą ir atlikti dokumentų patikrinimą. Komisijos gali būti sudaromos t.t. faktamas tikrinti (Nusikaltimų tyrimo komisija, finansų, ž.ū., teisėsaugos, teisėtvarkos klausimams tirti). Komisijos ir komitetai gali pasiūlyti inicijuoti įstatymo projektą dėl t.t. vadovo veiklos. 2. KT prižiūri, sprendžia, ar įstatymai, Seimo nutarimai, prezidento dekretai, Vyr-ės nutarimai neprieštarauja Konst. ir įstatymams. KT nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja LRK ir įstatymai ir kt Seimo priimti aktai. Taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja K ir įst-ams prezidento ir vyr-ės aktai. KT sprendimai klausimais, kuriuos K priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir nekundžiami. 3. Seimo kontrolierius Seimo kontrolierių veiklos teis. pagrindus, įgaliojimus, kompetenciją reglamentuoja 1998 12 03 LR Seimo kontrolierių įst. Šią inst. steigia LR Seimas Seimo kontrolierius atskaitingas Seimui, kuris juos skiria ir atleidžia. Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių bei joms prilygintų (KAM, VRM, VSD ir joms pavaldžios) institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Piktnaudžiavimas – tokia pareigūno veika, kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitų savanaudiškų paskatų, taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama. Biurokratizmas – kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti žinyboms pavaldžius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi ar blogai vykdomi teisės aktai. Seimo kontrolieriai netiria Prez., Seimo narių, premjero, Vyriausybės (kaip kolegialios), valstybės kontrolieriaus ir KT ir kitų teismų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių) veiklos, taip prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Netiria skundų, kylančių iš darbo teisinių santykių, skundų, kurie yra teismo kompetencijoje, netikrina teismų priimtų dalykų. Seimo kontrolieriumi gali būti nepriekaištingas, pilietis, aukštasis teisinis išsimokslinimas, 5 metų teisinio darbo ar darbo valstybės institucijose stažas. Skiria Seimas 4 metams MP teikimu: 2 valstybės įstaigų pareigūnų, 1 karinių ir joms prilygintų, 2 savivaldybių įstaigų pareigūnų veiklai tirti. Skundą gali paduoti piliečiai, nurodydami, kam, kas, ką skundžia, skundžiamo sprendimo ar veiklos laiką, aplinkybes, prašyme – datą ir parašą. Skundams pateikti nustatomas 1 metų terminas, skundai po termino, taip pat anoniminiai skundai (kai nėra subjekto) nenagrinėjami, jei kontrolierius nenusprendžia kitaip. Skundas turi būti ištirtas ir atsakyta per 3 mėn., prireikus per 6 mėn. Ištyrus surašoma pažyma, kurioje nurodomod išaiškintos aplinkybės, surinkti įrodymai ir pareigūni veikos juridinis įvertinimas. Seimo kontrolierius gali priimti sprendimus: 1. perduoti medžiagą tardymo organams, kai aptinkami nusikaltimo požymiai. 2. pareikšti ieškinį teisme kaltiems pareigūnams dėl atleidimo iš pareigų 3. pareikšti ieškinį dėl mat. ar moralinių nuostolių atlyginimo 4. siūlyti kolegialiai institucijai panaikinti ar pakeisti įstatymams prieštaraujančius aktus ar siūlyti priimti 5. siūlyti skirti drausmines nuobaudas 6. atmesti skundą, jei nepasitvirtino 7. pranešti Seimui ar Prez. apie jiems atskaitingų pareigūnų padarytus pažeidimus ir kt. Kontrolieriai kasmet iki kovo 15 pateikia Seimui ataskaitą, kuri ten nagrinėjama. 4. Vyriausybė vykdo ministerijų, vyr. įstaigų ir kt. jai pavaldžių ir nepavaldžių subjektų kontrolę. Savo darbo eigoje spręsdama įvairius klausimus, vykdo tą konrolę. Gali posėdyje išklausyti ministro ar kito įstaigos vadovo veiklos ataskaitą. Priima nutarimus. Tam turi būti surinkta t.t. medžiaga ir duomenys, kuriais remiasi nutarimai. Padaromi patikrinimai ir vertinama veikla. Tai kontrolės forma. Vyriausybė koordinuoja ir kontroliuoja ministerijų veiklą. Turi teisę panaikinti neteisėtus ministrų, kitų įstaigų vadovų aktus. Tai irgi kontrolės forma. Taigi Vyriausybė neturi specialių kontrolės planų ar įstaigų,- kontrolę vykdo savo veikloje. Tikrina, kaip vykdomi įsakymai, nutarimai. Ministerijose apsvarstoma ir įvertinama pavaldžių subjektų veikla. Kiekvienoje ministerijoje ir jai pavaldžiuose objektuose yra specialios revizijos struktūros (depart., skyriai), kurios tikrina darbą. Ypač FM, prie jos – Revizijų depart., kuris tikrina pavaldžių ir nepavaldžių institucijų, įstaigų, organizacijų ūkinę finansinę veiklą (kaip vadovai naudoja asignavimus ir pan.) Muitinė taip pat vykdo t.t. kontrolę: kaip laikomasi muitų įst. Jos veikla padeda užtikrinti teisėtumą ir papildyti valstybės biudžetą. 5. Savivaldybių institucijos savo teritorijos ribose pavaldžių subjektų atžvilgiu taip pat vykdo kontrolę. Pvz., tarybos kaupia duomenis patikrinimams atlikti, posėdyje sukauptą medžiagą vertinti. Gali paklausti vadovus apie jų darbą, veiklos rezultatus. Per nustatytą teminą reikia atsakyti, jei asmuo nesugeba atsakyti iš karto. Atsakymas svarstomas posėdyje ir dėl paklausimo priimamas sprendimas. Gali pareikšti nepasitikėjimą ar net atleisti. Savivaldybėse yra tarybos, komitetau, komisijos. Labai svarbų vaidmenį vaidina kontrolės komitetai, kurių uždavinys kontroliuoti ir vertinti subjektų veiklą. Esant rimtiems trūkumams, komitetai pateikia projektą svarstyti tarybos posėdyje. T.t. kontrolės veiksmams gali būti sudaromos komisijos. Savivaldybės kontrolieriaus uždavinys – tikrinti, kaip vykdomas saviv. biudžetas, ar teisingai naudojamas saviv. turtas, lėšos, kaip laikomasi finansinės drausmės. 6. Valstybės kontrolė nėra vykdomoji institucija, nors vykdo kontrolės funkciją, kas yra viešojo valdymo sferoje, todėl yra įvairių nuomonių dėl to. Vadovauja valstybės kontrolierius, kurį 5 metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Kontrolierius Seimo reikalavimu turi jam atsiskaityti (taip pat informuoti Seimą, Prez, Vyriausybę apie tikrinimų, turinčių valstybinę reikšmę, rezultatus). Uždaviniai: valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, kaip vykdomas valstybės biudžetas, kaip valstybės įstaigos laikosi finansinės drausmės ir teikia siūlymus finansinei drausmei užtikrinti. Teikia Seimui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo apyskaitą. Kontroliuoja praktiškai viską, kas susiję su valstybės turtu (o Seimo pavedimu pagal įstatymus – ir kitų asmenų veiklą). Atlieka kvotą, kai tiriami jos kompetencijai priskirti nusikaltimai. Kad kontrolė atliktų patikrinimus, gali prašyti Seimas, tardymo organai ir net prokuratūra. Teisės: 35 straipsnis Valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojų ir kontrolės skyrių viršininkų teisės, ty valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai ir kontrolės skyrių viršininkai turi teisę: 1) nurodyti tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų vadovams jų veiklos trūkumus, juos perspėti, įpareigoti pašalinti nustatytus pažeidimus; 2) teikti tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų vadovams pasiūlymus, kad būtų panaikinti jų sprendimai, pažeidžiantys teisėtus kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų interesus, sustabdyti aiškiai neteisėtus tikrinamų valstybės institucijų bei ūkio subjektų pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu jie gali padaryti turtinę žalą valstybei; 3) skirti pareigūnams pinigines nuoskaitas valstybei, savivaldybei bei valstybės ar savivaldybės įmonei, įstaigai ar organizacijai padarytos turtinės žalos dydžio, bet ne didesnes kaip 6 mėnesių vidutinio mėnesinio atlyginimo suma; tokio pat dydžio pinigines nuoskaitas skirti valstybės ar savivaldybės valdininkams ir kitiems tarnautojams, jeigu dėl jų kaltės einant tarnybines pareigas padaryta žala teismo sprendimu atlyginta pagal Civilinio kodekso 484 ir 485 straipsnius; 4) pareikšti ieškinį teisme ir siūlyti atleisti iš užimamų pareigų kaltus pareigūnus, išskyrus tuos, kuriuos skiria Respublikos Prezidentas arba skiria ar renka Seimas, už įstatymų ar Vyriausybės nutarimų pažeidimus ar padarytą esminę žalą valstybei, savivaldybei arba valstybės ar savivaldybės įmonei, įstaigai, organizacijai; 5) siūlyti tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų ar jų aukštesniųjų institucijų vadovams atleisti jiems pavaldžius darbuotojus iš užimamų pareigų už ūkinės ir finansinės veiklos pažeidimus; 6) reikalauti iš tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų ar jų aukštesniųjų institucijų vadovų, kad padarę pažeidimus darbuotojai būtų patraukti drausminėn arba materialinėn atsakomybėn; 7) duoti nurodymus bankams iki vieno mėnesio laikotarpiui nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų sąskaitų, jeigu tikrinimo metu nustatyta esminė žala valstybei. Bankai, gavę tokį nurodymą, valstybės, savivaldybės institucijai ar ūkio subjektui negali atidaryti naujos sąskaitos; 8) įpareigoti tikrinamų ūkio subjektų vadovus grąžinti į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei fondus lėšas, dotacijas, biudžetinius asignavimus, skirtus, gautus arba panaudotus pažeidžiant įstatymus ar kitus teisės aktus, taip pat sumokėti ekonomines sankcijas; 9) iš tikrinamų ūkio subjektų ne ginčo tvarka išieškoti į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei fondus lėšas, dotacijas, biudžetinius asignavimus, skirtus, gautus arba panaudotus pažeidžiant įstatymus ar kitus teisės aktus, taip pat nesumokėtas ekonomines sankcijas; 10) pareikšti ieškinius teisme ginant valstybės turtinius interesus; 11) teikti pasiūlymus už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus pažeidimus atšaukti įmonės įregistravimą įstatymų nustatyta tvarka; 12) duoti nurodymus valstybės, taip pat savivaldybių kontrolės institucijoms atlikti tikrinimus jų kompetencijai priskirtose valstybės ir savivaldybių institucijose bei ūkio subjektuose; 13) gauti iš ekspertizės įstaigų išvadas pagal tikrinimo medžiagą; 14) pasitelkti specialistų tikrinimams atlikti; 15) įstatymo nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas; 16) įpareigoti mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išieškoti Valstybės kontrolės tikrinimų metu nustatytus mokesčių mokėtojų nesumokėtus mokesčius ir ekonomines sankcijas; 17) įpareigoti patikrintų ūkio subjektų valstybės akcijų turėtojus įstatymo nustatyta tvarka ištaisyti įstatinio kapitalo formavimo ir didinimo metu padarytus pažeidimus Priima sprendimus dėl tikrinamų subjektų ūkinės ir finansinės veiklos pažeidimų. 8. Adm priežiūra – tai specifinė t.t. valstybės valdymo organų veikla, skirta prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip valstybės valdymo ir savivaldybių institucijos, jų pareigūnai bei kiti darbuotojai, įmonės, įstaigos, org-jos ir gyventojai vykdo specialius įst., vyriausybės nutarimus, kitų institucijų aktus, jais pavirtintas taisykles ir kitus reikalavimus. Adm priežiūra yra kontrolės rūšis, kuriai būdinga: 1. Vykdo specialios institucijos, kurios vadinamos inspekcijomis ar kitaip 2. Priežiūros veikloje derinasi priežiūros ir kontrolės funkcijos 3. Organai ne tik tikrina, išaiškina pažeidimus, bet taip pat turi teisę duoti privalomus nurodymus šalinti pažeidimus ir jų priežastis, aplinkybes. 4. Savo veikloje turi teisę taikyti visas įst numatytas adm poveikio priemones (prevencijos, kardomasias ar nuobaudas). 5. Subjektai ne tik prižiūri, kaip vykdomi įstat., nut., instrukc., bet ir patys imasi veiksmų, kad tai būtų realiai įgyvendinama (pvz., Priešgaisrinės apsaugos departamentas) 6. Adm. priež. vykdantys pareigūnai gali leisti, drausti, sustabdyti veiklą ar veiksmus (maisto ir veterinarijos tarnyba) 7. Dažniausiai turi savo specifinius priežiūros objektus (KET; priešg. sauga, darbo apsauga, aplinkos apsauga. Yra spec. priežiūros org.: atom. energ. priež. inspekcija ir kt. Kartais tokias insp. funkcionuoja atsk. minister. ar kt. inst. viduje. Pvz., VRM ar kt. turi savo f-jas, bet šalia, t.y. jų viduje įsteigtos struktūros, kurios vykdo priež: pvz. VRM-je policija) 8. valstybinės inspekcijos paprastai vykdo priežiūrą nepavaldiems subjektams, nors būna ir kitaip (tarpžinybine veikla, pvz., kelių policija, darbo saugos inspekcija) 9. valstybinės inspekcijos naudojasi įst suteiktais įgaliojimais: įeiti į t.t. patalpas, reikalauti duomenų, daiktų pateikimo, turi teisę daryti daiktų ar medžiagų poėmius ekspertizei atlikti, reikalauti paaiškinimų ir pan. 10. kaltiems asmenims turi teisę iškelti adm bylas, traukti atsakomybėn ir taikyti nuobaudas Adm priežiūrą savivaldybių veiklai vykdo vyriausybės atstovai apskrityje. Yra policijos adm priežiūra asmenims įrašytiems į policijos įskaitą, kuriems teismas taikė t.t. apribojimus. #Asmenų prašymų, skundų, pareiškimų nagrinėjimo tvarkos viešose valdymo institucijose teisinis reglamentavimas Reglamentuoja 1999 06 17 LR Viešojo administravimo įst. Ši tvarka netaikoma – valst. kontrolės, savivald. kontrolierių, vyriausybės atstovo apskrity, LB ir kt. instituc., nes yra priimti kiti įstat., nustatantys asmenų kreipimosi tvarką. Kiekv. viešojo vald. instituc. privalo priimti asmenų prašymus, pareiškimus, skundus ir juos nagrinėti pagal savo kompetenciją. Jų priėmimo faktas patvirtinamas tam tikru dokumentu, kuris siunčiamas paštu pateikėjui. Jei instituc. neįgaliota priimti sprendimo tokiu klausimu, ji per 5 dienas perduoda prašymą kompetet. instituc. ir apie tai praneša pareiškėjui. Jei prašymą turi nagrinėti teismas, instituc. jį grąžina pareiškėjui, pateikdama inform. Prašymo nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai prašymas gautas. Žodiniai prašymai priimami tik tais atvejais, kai juos galima nagrinėti tuoj pat. Kiekv. viešojo vald. instituc. savo darbą turi organizuoti taip, kad pareiškėjas galėtų pateikti prašymą darbo metu. Prašymams, kurie turi būti pateikti asmeniškai, instituc. turi numatyti 4 papildomas val. per sav. pasibaigus darbo laikui, jeigu prašymą priimantis pareigūnas yra pareiškėjo giminaitis, šeimos narys, sutuoktinis ir pan. jis privalo nuo tokio prašymo nagrin. nusišalinti, pranešdamas savo darbovietės vadovui. Priimdamas prašymą pareigūnas turi susipažinti su jo turiniu. Vieš. administr. instituc. pareigūnų nagr. prašymu gali atlikti faktinį duomenų patikrinimą vietoje. Pareiškėjas ar kiti suinteresuoti asmenys turi žinoti apie patikrinimą, kad galėtų jame dalyvauti. Prašymo nagrinėjimas negali tęstis daugiau nei 30 dienų, jei pst. nenumato kitaip. Šalių susitarimu terminas gali būti pratęstas. Ginčo atveju, susitarimą nagrinėja administr. ginčų komisija. Prašymų nagrinėjimo procedūra, dokumentų įforminimas vyksta liet. kalba. Jei asmuo nesupranta, turi būti vertėjas, už kurį atsako atitinkama instituc. Instituc. pareigūnas, tarnautojas surašo dokumentą – teikimą ir jį perduoda instituc. galutiniam sprendimui priimti. Jis turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teikimo dienos. Jei per prašymo nagrinėjimo laiką sprendimas nepriimamamas, laikoma, kad priimtas neigiamas sprendimas. Tuomet pareiškėjas gali pateikti skundą adm. ginčų komisijai. Tikrinamų prašymų sprendimo procedūra baigiama priėmus atitinkamą sprendimą. Rezultatai ra,tu pranešami pareiškėjui. Jei prašymas nepriimtas ar iš dalies patenkinamas, tai turi būti motyvuota, nurodomi tam tikri pagrindai. Įst. numato, kad jei dėl tarnautojo aplaidumo buvo padaryta materialinė žala pareiškėjui ar suinteresuotam asm., ji turi būti atlyginta įst. nustatyta tvarka, kaltų asm. sąskaita. Prašymo skundų parengt. nagrin. tvarka nustatyta ir LR Vyr. nutarimu 2000 06 06. Jis detalizuoja įst. nuostatas. Valst. valdymo instituc. turi organizuotą pavyzdingą prašymų nagrinėj. tvarką. Aptarnavimas : telefonu arba 1 langelio priemonių tvarka. 2000 06 12 LR Vyr. nutarime. Teisminė viešojo valdymo veiklos kontrolė Ją vykdo bendros kompetencijos ir administr. teismai. Teismas nėra spec. kontrolės instituc. Nevyksta į vietas tikrinti skundų, pareiškimų, tačiau bendrosios kompetenc. teismas, svarstydamas byas ir įgyvendindamas teisingumą, stiprina teisėtumą atkreipdamas dėmesį į savo parengtinius veiksmus. Kaip pvz nagrinėjamos bylos dėl nusikaltimų valdymo srityje, biurokratizmo, korupcijos, aplaidaus valdymo atlikimo. Teismas daro išvadą, ar veiksmai atitinka įst., tarptaut. teisės normas ir pan. Tai reiškia prevencinę funkciją. Kartais dėl tam tikrų veiksmų priimamos atskiros nutartys. Jose atkreipiamas dėmesys į instituc. ir pareigūnų neteisėtus veiksmus, taip pat sąlygas, aplinkybes, dėl kurių padaromi įst. pažeidimai, nusikaltimai. Padarytą materialinę žalą išieškoteismas. Teismas nuosprendžiu, patraukia pažeidėjus atsakomybėn. Bet kartu ir reikalauja šalinti sąlygas, kurioms esant padaromi pažeidimai. Gavėjai per 1 mėn. turi pranešti, kokių imtąsi priemonių tom sąlygoms pašalinti. Dažnai pažeidimai padaromi dėl to, kad parenkami netinkami kadrai. Pvz, avalynės gamykloje vyksta grobstymai. Teismas nagrinėja ir ATP bylas. Teisėtumas užtikrinamas traukiant atsakomybėn, taip pat tikrinant visus preigūnų veiksmus. Teismas stiprina tesėtumą taikydamas ne tik ADM priemones, bet ir prevencines ( apribojimai į policijos įskaitą įtrauktiems asmenims). 10.Valdymo aktai Sąvoka:lot. actus- valdymas. Valdymo aktai tai ne t.t. veiksmai, o valdymo institucijų, jų pareigūnų dokumentiškai įforminti sprendimai. Tai pagrindinė vykd. valdymo institucijų veiklos forma. Vald. aktai- teisinių aktų rūšis. Juos priima vykd. v. inst-jos ar jų pareigūnai. Valdymo aktai- pagrind. valdymo inst-jų, jų pareigūnų teisinė veiklos forma. Jais įtvirtinamos t.t. teisės normos, sprendimai, institucijų par-nų valia. Jie susidaro iš AT normų, t.t. elgesio taisyklių. VA priimami remiantis įstatymais ir jų nustatyta tvarka, siekiant įgyvendinti įstatymus, kt. t.a. ūk.,soc.,polit. ir kitų v-mo institucijų veikloje. VA yra poįstatyminiai aktai. Turi labai svarbią reikšmę: 1) yra priemonė įstatymams ir kt. t.a., juose numatytams uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. 2) jų pagalba realizuojama t.t. institucijų. jų pareigūnų kompetencija. 3) sukelia t.t. teis. pasekmes. 4) yra jurid. faktai, kurių pagridu atsiranda, pasikeičia, nutrūksta AT santykiai. 5) gali būti kt. t.a. priėmimo pagrindas ( Vyriausybės nutarimo pagrindu ministras/apskr. virš. priima aktą) 6) gali būti įrodymai civilinėse, baudž., administr. bylose. 7) gali būti civil. teis. sandorių sudarymo ir galiojimo sąlyga. 8) k.k. atvejai gali būti pagrindas darbo, finansų, žemės ir kt. teisės šakų reguliuojamiems santykiams atsirasti. VA požymiai: 1) VA priėmimas- tai teisiniai valdymo organų veiksmai, teisinis šių organų vykdomosios bei tvarkomosios veiklos forma 2) VA- tai poįst. aktai, kurie yra priimami remiantis įstatymais, jų nustatyta tvarka bei forma 3) VA- priimami valstybės vardu, jie yra valdingo ir vienašališko pobūdžio, jais nustatomos konkrečios t.n., t.t. valdymo sant. dalyvių teisės ir pareigos, reguliuojami t.t. valstybinio valdymo santykiai 4) V. aktais įtvirtinama valstybės vardu veikiančio valdymo organo įgalinimai ir valia, kuriai turi paklusti atitinkami valdymo objektai 5) VA- tai teisiniai aktai, sukeliantys t.t. juridinius padarinius 6) VA įgyvendinami remiantis įv. įtikinimo ir valstybinės prievartos priemonėmis. VA- tai turintys juridinę vykdomosios ir tvarkomosios veiklos formą, valstybinio valdymo organų veiksmai, kuriais nustatomos ir taikomos t.t. t.normos, valdymo santykių subjektų teisės ir pareigos, reguliuojami visuomeniniai valstybinio valdymo santykiai. VA forma: 1) rašytiniai- leidžiami daugkartiniam taikymui (tai vyriausybės nutar., ministrų įsakymai). Jei įstatymai nustato VA privalomą rašytinę formą, jos nesilaikymas reiškia, kad toks aktas negalioja. 2) žodiniai- naudojami dažnai, paprastai operatyvinėje valdymo institucijų / jų pareigūnų veikloje, t.t. tarnybų (kariuomenės) veikloje atliekant t.t. funkcijas. VA ir įstatymų skirtumai: 1) įstatymus priima Seimas, o ne valdymo organai. 2) įstatymai turi aukščiausią teisinę galią. 3) įst. yra visų kitų VA šaltinis, jie turi atitikti įstatymus, todėl vadinasi poįst. aktai. VA ir teismo bei prokuratūros procesinių aktų skirtumai: 1) teismo ir prokur. procesin. aktai nenustato jokių t.n., o tik jas taiko konkrečiose bylose. VA nustato t.t. elgesio taisykles. 2) valdymo organai dažnai priima aktus gaudami nurodymus iš aukštesnių inst-ų ir nustato imperatyvaus pobūdžio taisyklę, o į teismų procesinę veiklą niekas neturi teisės kištis. VA ir tarnybinių dokumentų skirtumai: Tarn. dokum. nustato t.t. duomenis, įtvirtina t.t. faktus, nenustato t.n. Vald. organai įtvirtina aktuose teisės normas. VA ir asmens dokumentų skirtumai: Asmens dokum. tvirtina asmens tapatybę, nenustato t.n. VA klasifikacija VA leidžia įv. valdymo instit-os, todėl valdymo aktai yra įvairaus pobūdžio, paskirties ir turinio. Pagal valdymo savybes: 1) norminai- nustato elgesio taisykles; skirti individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Priimami daugkartiniam taikymui, dažnai galiojimo laikas neapibrėžtas (eismo, vidaus tvarkos taisyklės) 2) individualūs (nenorminiai)- tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subj-ų grupei (vadovo įsakymas išleisti atostogų, komandiruotę, rektoriaus įsakymas skirti stipendiją) Pagal valdymo institucijas: 1) valstybės vald. inst-ų 2) savival-ės vald. inst-ų Pagal įstatymais nustatyta formą (pagal ją aktai turi t.t. pavadinimą ir turinį): 1) nutarimai (Vyraisybės) 2) potvarkiai (MP, mero)- juo t.t. inst-os vadovas gali įforminti individualų aktą 3) įsakymai (ministrų, vyr-ės įstaigų, įst-ų prie ministerijų vadovų, apskr. viršininko, kt. valdymo inst-ų vadovų, jų struktūrinių padalinių viršininkų aktai) 4) sprendimai (savival-ės taryba ir valdyba) 5) saviv. mero potvarkiai Kartais kaip individ aktą vadovas gali įforminti potvarkį dar išskiriami pavedimai-rezoliucijos, bet įstatymai neapibrežia jų formos ir turinio. Pagal įstatymą būtina laikytis nustatytos akto formos (sprendžiamoji, rezoliucinė dalis ir tt). VA parengimo tvarka Ją reglamentuoja LR įstatymų ir kitų t.n.a. rengimo tvarkos įstatymas (1995 05 02), LR teisingumo ministro įsakymas dėl įst-ų ir kt. t.a. rengimo rekomendacijų (1998 08 17), Vyr-ės darbo reglamentas (1994m.), Ministerijų ir savivaldybių darbo reglamentai (jie priimti remiantis įstatymų ir kitų t.n.a. rengimo tvarkos įstatymu). Numatytos tokios t.a. rengimo stadijos (įstatymų ir kitų t.n.a. rengimo tvarkos įstatymo 3 str.): 1) teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas; 2) rengėjo nustatymas (parinkimas)- t.t. pareigūnai arba speciali darbo grupė; 3) teisės akto teksto parengimas- pirmiausia išsiaiškinamos aplinkybės surenkami duomenys, jais remaintis parengiamas projekto tekstas; 4) teisės akto derinimas ir aprobavimas- su parengtu projektu būtina supažindinti kt. institucijas ir asmenis. Aprobavimas turi būti pateikiamas raštu, nurodoma, ar pritariama, nepritariama, dalinai pritarima; Parengtas t.a. pateikiamas institucijai įgaliotai jį priimti šios institucijos nustatyta tvarka svarstyti iš esmės, priimti. Nustatomi tt reikalavimai: t.a. turi atitikti Konstituciją, įstatymus, kt. galiojančius t.a., teisėtumo ir kt. jurid. technikos reikalavimus, atitikti formos, struktūros, turinio ir kalbos reik. • formos- t.akte turi būti: 1) instit-os įgaliotos jį priimti pavadinimas 2) t.a. rūšies pavadinimas (nutarimas, įsakymas) 3) t.a. pavadinimas (antraštė, pvz, “dėl babkių metimosi ant starkos”, “dėl pasiruošimo naujiems mokslo metams”) 4) t.a. priemimo data, numeris, vieta; 5) t.a. tekstas; 6) t.aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė T. akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda “Projektas”. • akto struktūra nurodoma įstatyme ir reglamentuose- iš kokių dalių t.a. susideda (punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai; punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės, po skaitmens dedamas taškas, punktų pastraipos nenumeruojamos; punktų papunlčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi poradinį punkto ir savo eilės skaitmenį, tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Viso t.a. numeracija yra ištisinė, didesnės apimties t.a. gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius, jie žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės) • turinys: 1) t.akto turinys turi atitikti jo paskirtį 2) turi būti logiškas, glaustas ir aiškus 3) tekste neturi būti nereikalingų ar netaisyklingų žodžių, jų junginių, pastabų ir dviprasmybių. Str-io tekstas nekartojamas kt. str-iuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Taip pat kai akto pradžioje pateikiamas t.t. inst-os, asmens pilnas pavadinimas ir daroma nuoroda, kad toliau bus vadinamas sutrumpintai. • t.a. kalba; t.a. rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik kai liet.k. nėra jų atitikmenų. T.akto priėmimo tvarka: 1) kolegiali- vyriausybė, saviv-ės valdyba esant kvorumui, t.t. balsų daugumai 2) vienvaldiška- inst-ų, įstaigų, org-ų vadovai. Aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka Reglamentuoja LR įstatymas dėl LR įstatymų ir kt. t.a. skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (1993 04 06) bei papild. pakeitimas Valdymo norm. aktai įsigalioja kitą dieną nuo jų oficialaus paskelbimo VŽ, jei pačiuose t.a. nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo data. Apskrities viršininko, saviv-ių inst-ų ir jų vykdomųjų organų priimti t.n.a. įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jei pačiuose t.a. nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo data. Individualūs aktai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos, jai akte nepasakyta kitaip. Atsakomybė už neteisėtais VA padarytą žalą Atsako institucija priėmusi aktą, paskui regreso tvarka nukreipia išieškojimus į kaltus asmenis. VA veikimo sustabdymas, panaikinimas Panaikinti arba pakeisti VA pirmiausia gali tas pats organas, kuris jį priėmė, taip pat atitinkamas valstybinės valdžios ar aukštesnis valstybinio valdymo organas, kai kuriais tiesiogiai įstatymo nustatytais atvejais VA negaliojančiu gali pripažinti teismas. Įstaigų ir įmonių vadovų aktus gali pakeisti ar panaikinti aukštesni pagal pavaldumą valstybinio valdymo organai. 13.Administracinio poveikio priemonės APP-tai savarankiška valstybinės privartos rūšis. APP sudaro tam tikrą jų sistemą,įtvirtintą įstat. Taikomos paprastai tada, kai būtina imtis veiksmų drausminant piliečius, tarnautojus ir kitus subjektus, siekiant iš anksto užkirsti kelią t.pažeidimam ir kt. negatyviems reiškiniams, nuraukti t.pažeidimus, išaiškinti nusikaltimo aplinkybes ir kaltus asmenis patraukti adm.atsakomybėn.Taikant APP daromas psichinis, moralinis, fizinis, materialinis poveikis. Subjektas priverčiamas patirti neigiamus negatyvius pojūčius, pergyvenimus. APP siekiama: 1.profilaktinio tikslo (pažeidimams ar kt negatyviems reiškiniams užbėgti už akių) 2.nutraukti t.paž.ar kt.neigiamus reiškinius, išaiškinti tų faktų aplinkybes 3.nubausti kaltus pažeidimo padarymu asmenis Visoms APP būdingi tokie ypatumai: 1.pgl.dabar galioj.įstat.visas APP ir jų taikymo tvarką nustato įstat. 2.kai kurios APP taikomos ne tik tais atvejais, kai padarytas t.paž, bet ir tada, kai siekiama užkirsti jam kelią, pašalinti aplinkybes, galinčias jį sukelti. 3.APP taikomos ir admin. (policija, inspekcija, kontrolieriai) ir teisminė tvarka. Adm-kai taiko valdymo organų pareigūnai ir kiti įgalioti asmenys (inspektoriai ir kt); teismai- kai taiko teismai ir adm teismai. 4.skirtingai nuo drausminių tarnybinių nuobaudų APP taikomos nepavaldiems asmenims, ne drausmine tvarka. 5.APP taikymas turi operatyvų pobūdį. Tokios priemonės taikomos tuoj pat, net t.paž.vietoje. APP plačiai taikomos, turi perspektyvą, kad nereikėtų kelti baudž. bylų. APP Rūšys, klasifikacija APP sistemą sudaro daug ir įv.priemonių. jų gausumą ir įvairumą lemia visuomeniniai santykiai, jų reguliavimas įv.viešo valdymo sferose. APP analizė rodo, kad šių priemonių taikymo tiesioginiai tikslai ir pagrindai skirtingi. Pagal tikslinę paskirtį, taikymo pagrindus, visuom.sant. apsaugos būdus skirstoma į: 1.adm.prevencinės, 2.adm.kardomosios, 3.adm.nuobaudos. 1. Adm.prevencinės-įspėjamosios. Naudojamos kai: 1.t.paž. dar nepadarytas, bet stengiamasi užbėgti jam už akių 2.kitais ypatingais, įstat. numatytais atvejais (kai reikia sustiprinti kovą su nusikalstamumu, stichinių nelaimių, epidemijų, epizodijų atvejais) 3.kai siekiama užtikrinti viešą tvarką, valst.saugumą. Taikomos kovojant su t.paž. kitais pavojingais reiškiniais. Taikomos tokios prevencinės priemonės: dokumentų, transporto, patalpų tikrinimas, kk asmenys įrašomi į policijos įskaitą, vykdo admin.priežiūrą. kiti neigiami reiškiniai yra-numatyta policijos veiklos įstat.: gali tarnybiniais reikalais pasinaudoti privačiomis transporto priem, gali apriboti judėjimą gatvėse. 2. Adm.kardomosios. skirtingai nuo prevencinių taikomos siekiant nutraukti daromą t.paž., išaiškinti pažeidimo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir užtikrinti sąlygas, kad pažeidėjas būtų patrauktas admin.atsakomybėn. Rūšys: 1.Procesinės 2.specialiosios Procesinės. Numatytos ATPK. Naudojamos traukiant pažeidėją atsakomybėn: asmens pristatymas, asmens admin.sulaikymas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonių nuvežimas, blokavimas, nušalinimas nuo vairavimo, alkohol ar narkot nustatymas. Asmens pristatymas. Asmuo gali būti pristatytas iki 3 val.(turi būti išaiškintos apl., surašytas pažeidimo protokolas). Su pristatymo laiku gali užtrukti ilgiau. Asmens sulaikymas. Išaiškinti asmens tapatybę, kad būtų užtikrintos sąlygos pažeidėją patraukti admin.atsakomybėn. tai gali trukti ne ilgiau 5val., jei reik daugiau laiko- iki 48val. Jam taikomas tt režimas: laikomas tt patalpose, patikrinami daiktai, asmens apžiūra, laikinai gali būt paimami daiktai. Sulaikyti asmenį gali policija, valst sienos apsaugos tarnyba, saugomo objekto apsaugos vyriausias pareigūnas, laisvės atėmimo vietų, tardymo izoliatorių pareigūnai-už bandymą perduoti tt daiktus. Apžiūra. Asmens apžiūrą gali atlikti policijos, civ.aviacijos, muitinės įstaigų ir kt tarnybų įgalioti pareigūnai. Turi atlikti tos pat lyties asmuo, būnant dar 2 tos pat lyties asmenims. Daiktus gali apžiūrėti valst mokesčių inspekcijos, medžioklės ūkio, aplinkos apsaugos pareigūnai, policininkai. Turi būti surašomas protokolas. Dokumentų paėmimas.Atliekamas, jei buvo pažeidimo įrankiai ar objektai. Turi būti surašomas protokolas su visais duomenimis. Nušalinimas nuo vairo. Vykdo kelių policija. Neblaivumui nustatyti. Asmuo gali skųsti pareigūnų veiksmus admin. tvarka arba teismui. ATP bylų teisenos užtikr. priemones vad. procesinėmis adm. tardymo priemonėmis. Specialiosios, tiesiogiai susijusios su patraukimu atsakom., nustatytos policijos veiklos įstat. Naudojamos kovojant su pažeidimais. Tai antrankių uždėjimas, fizinio poveikio priemonės (guminė lazda, kovos veiksmai, šunys, spec drabužiai. Kraštutinė priemonė-šaunamojo ginklo panaudojimas, kovojant su asmenimis, padariusiais pavojingą baudž nusikaltimą. 3. Adm.nuobaudos skiriamos už padarytą t.pažeid, siekiant asmenį nubausti, auklėti, kad jis laikytųsi įstat, įspėti potencialius pažeidėjus. Rūšys: 1.įspėjimas 2. bauda. 3. daikto, kuris buvo tiesioginiu pažeidimo padarymo įrankiu ar objektu, ir pajamų, gautų iš pažeidimo, konfiskavimas. 4. piliečiui suteiktos specialiosios teisės atėmimas. 5. administracinis areštas 6. nušalinimas nuo darbo(pareigų) 1.įspėjimas pateikiamas raštu jei įstat nenumatyta kitaip. Organas turi priimti nutartį. 2. bauda. Piliečiams 10-1000Lt, pareigūnams 20-2000Lt, bet gali būti nustatyta ir didesnė bauda. Nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau 1/2 baudos numatytos įstat. 3. konfiskacija. Gali būti konfiskuotas daiktas, kuris buvo tiesioginiu pažeidimo padarymo įrankiu ar objektu, ir pajamos, gautos iš pažeidimo. Gali būti konfiskuota mašina, nesanti pažeidėjo nuosavybe, pvz kontrabandos atveju. Turtas pereina į valst nuosavybę. 4. specialiosios teisės atėmimas. Prigimtinės neatimamos. Spec-tos, kurios suteikia tt valdymo organai, atsižvelgdami į tt sąlygas ir aplinkybes. Spec teisės atimamos 1mėn-5metams. Spec t. yra: teisė vairuoti transporto priemones; skraidyti orlaiviu įgulos nariu; atlikti orl. tech. priež.; t. dirbti skrydžiu vadovu; t. medž.,žvejoti. Atėmimas vairuoti neatimamas invalidams (išsk vairuoja neblaivūs), medžiot/žvejot negalima atimt jei tai yra pragyvenimo šaltinis. 5. admin areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais už šiurkščius t.paž. iki 30d. Skiria tik teismas. Negali būti skiriamas nėščioms, turinčioms vaiką iki 12m, asmenims iki 18m, I ir II gr invalidams.Skiria tik miesto (rajono) apyl. teismas ar teisėjas. 6. nušalinimas nuo darbo/pareigų. Skiriamas už pažeidimus, susijusius su tarnybinių pareigų atlikimu. Skiria miesto/apylinkės teismas/teismo teisėjas. Jis siunčia nutarimą darbovietės administr., kuri turi atl. iš darbo asmenį. G.b. pagrind. ir papild. nuobaudos Už vieną pažeid gali būti skiriams tik viena pagrindinė ir viena papildoma nuobauda jei tai numato įstat. daikto konfiskavimas, nušalinimas nuo pareigų gali būt kaip pagr ar kaip papild.nuobaudos. Kitos tik kaip pagrindinės. Teismo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali būt pakeista nemokamais viešaisiais darbais (dažn. kai neturi už ką sumokėti baudos). Organai, nustatantys admin nuobaudas Gali nustatyti tik Seimas įstat. išimtis-savivaldybių tarybos ir valdybos turi teisę priimti sprendimus dėl kovos su stichin.nelaimėmis ir už tų sprendimų pažeidimą gali nustatyti admin.atsakomybę-įspėjimą arba baudą ADM. atsakomybės sąvoka ir pagrindiniai principai AA – tai teisinės atsakomybės rūšis. Tai pareiga atsakyti už padarytą ATP. Tai teisnis santykis, kuriame dalyvauja valstybė ir pažeidėjas. Valst. smerkia asmens elgesį, kaltina jį, skiria įst. numatytą nuobaudą ir stengiasi, kad ji būtų realizuota. Pažeidėjas privalo įvykdyti jam skirtą nuobaudą. Šiame procese pažeidėjas patiria neigiamus padarinius, kadangi dėl skirtos nuobaudos priverčiamas pergyventi morališkai, patirti materialinius ar kitokio pobūdžio suvaržymus. Apribojamos teisės, netenkama tam tikrų vertybių, priverčiama pergyventi psichiškai. Nuobaudos realizavimas sukelia negatyvius pergyvenimus. Principai – tai tam tikros nuostatos, idėjos kuriomis grindžiama tam tikra veikla, vykdomas procesas. Pagr. principai ( teisėtumas – realizuojama taip, kaip reikalauja įst. materialinės ir procesinės normos. Teisingumas – reikalauja, kad būtų paskirta teisinga nuobauda, atsižvelgiama į lengvinančias ir sunkinančias aplnkybes, reikalaujama atsižvelgti į pažeidėjo charakterį ir aplinkybes. Nuobaudos turi būti humaniškos, teisingos, nes tik jos turi tinkamą poveikį. Skiriama nuobauda turųtų būti visuomenei naudingas darbas. Šis principas taikomas įstatymo leidėjui. Nuobauda turi būti realiai vykdoma. Turi būti skirta viena pagr. nuobauda. Tikslingumas – jei AA tikslas pasiektas ar gali būti pasiektas kitomis priemonėmis ar pasiektas anksčiau nei buvo numatyta, AA netaikoma ar asmuo prieš laiką gali būti nuo nuobaudos atleistas(ATPK 30 str.)Jei asmuo atliko pusę nuobaudos laiko ir charakterizuojamas teigiamai – jis nuo pusės nuobaudos atleidžiamas. Pvz: atimtos vairavimo teisės trims metams, bet asmuo charakterizuojamas teigiamai per pusantrų, tada gali būti, jog nuo likusių pusantrų bus atleistas. Neišvengiamumas – kiekv. ATP turi būti atskleistas. Kaltininkas patrauktas ADM atsakomybėn ir nubaustas, nes nebaudžiamumas skatina pažeidimus ateityje. Viešumas – publikuojama vietinėje spaudoje, radijoje, TV, elgesys pasmerkiamas viešai. Skirtumai nuo kt. teisinės atsakom. rūšių Pagrindas AA – ATP. O drausminės – už tarnybinus pažeidimus. Drausmines nuobaudas skiria vadovai asmenims pavaldumo tvarka, o ADM – spec. pareigūnai, institucijos, kuriems pažeidėjas nepavaldus tarn. tvarka. Skirtinga procesinė tvarka. Drausminė atsakom. – valst. tarnybos įst., statutuose, nuostatuose, vidaus tvarkos taisykl. nustatytos. AA pagrindas Pagr. yra ATP. Jo sąvoka 9 str. – tai veika, kuri priešinga teisei, visuomenei pavojinga, kalta, už kurios padarymą skiriamos ADM nuobaudos. Pavojingumas priklauso nuo žalos dydžio. Veikos pavoj. laipsniu ATP skiriasi nuo nusikaltimo. Dvi nuomonės ar ATP pavojinga ar žalinga veika. Vieni mano, kad tik žalinga, bet nepavojinga, kiti, kad kiekv. ATP yra ir žalingas, ir pavojingas. Dauguma autorių laiko visas teisę pažeidžiančias veikas pavojingomis. ATP sudėties juridinė analizė Atliekant ją, galima pilnai atskleisti visus šios teisės rūšies subj. ir objekt. požymius. Sudętis turi 4 pagr. sudedamuosius elementus. 1 el. – objektas. Tai teisės normų reguliuojami visuomeniniai sant., vertybės, į kuriuos nukreipta veika. Rinkimų teisė – konst. teisės institutas, bet už juos numatyta ir baudž. , ir ADM atsakomybė. AA gali būti taikoma ir už darbo saugumo taisyklių pažeidimą. Galima skirti tiesiog. objektas ( tai tas, į kurį tiesiog. nukreipta veika, pvz – visuomeneinė ar privati nuosav.) ir rūšinis objektas ( gimininės rūšies visuom. sant., į kuriuos kėsinasi veika. Pagal jį sukonstruota spec. ATPK dalis). 2 el. – subjektas. Tai fizinis asmuo, kuris turi būti pakaltinamas ir pažeidimo padarymo metu, turintis 16 metų. Nepakaltinami tokie asm., kurie psichiškai nesveiki, ar laikinai sutrikusios psichinės būklės, kurie nesupranta savo veiksmų esmės, negali jų valdyti. Paprastai skiriama medicininė psichiatr. ekspertizė. AA traukiami 16 – 18 metų asm. bendrais pagrindais, su tam tikrais nuobaudos skyrimo ypatumais. A) piliečiai, B) pareigūnai ( jiems takoma griežtesnė AA. Nuo 20 iki 2000 lt. bauda. Galima išskirti tėvų ar įstat. atstovo atsakomybę. Jie atsako už vaikų, iki 16 metų padarytus ATP, už netinkamą auklėjimą. Užsieničiai, padarę ATP atsako pagal LR įstat., jei nenumatyta kitaip. Tie, kurie naudojasi diplomat. imunitetu laikomi subjekt., bet AA netraukiami. Tie, kurie nesinaudija neliečiamybės teisėmis, traukiami AA bendrąja tvarka. AA ir ATP subjekto santykis –apskritai tai sutampa, bet yra išimčių. Pvz, diplomatas jei padaro ATP yra laikomas ATP subjektu, bet AA netraukiamas. Yra ir kitų išimčių. Pvz, 15 str. – asmenys, atsakantys pagal drausmės statutus – ne AA subjektai. Tačiau už tam tikrus ATP traukiami AA. Prokurorai, tardytojai traukiami AA pagal drausmės statutus. Yra ir kitų pareigūnų, kurie atsako drausmine tvarka. Naujo ATPK rengėjai siūlo, kad subjektu būtų ir juridinis asmuo. Pvz, jei gamykla išleidžia kenksmingas medž. į vandens telkinį, tai maža galimybė, kad kalti visi gamyklos darbuot. Jei baudą taikysim valstyb. įmonei, tai pinigai pateks į valstybės biudžetą. 3 el – objekt. pusė (OP). Tai visuma teisės normoje įtvirtintų požymių, kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą. Teisės moksle pagrindiniai skiriami tokie pož. – teisei priešinga veika ( draudžiama įst., prieštaraujanti teisei), žalingi padariniai ( paprastai kiekv. veika sukelia material., moralinio ar fizinio pobūdžio padarinius. Dažnai sukeliamos moral. pobūdžio pasekmės. Tos veikos, kurios nesukelia moral. pobūdžio pasekmių laikomos formaliomis), priežast. ryšys ( turi būti tarp veikos ir pasekmių. Pvz, girtas asmuo krisdamas išmušė vitriną. Čia nėra priežast. ryšio tarp chuliganizmo ir atsiradusių pasekmių), veikos padarymo būdas, vieta, laikas, priemonės (šios aplink. turi lemiamos reikšmės. Pagal padarymo būdą kvalifikuojama veika. Pvz, brakonieriavimas tam tikromis priemonėmis, būdu gali būti ir ATP, ir nusikaltimas. Vieta, laikas taip pat turi reikšmės. Pvz, žvejybos laikas, medžiojimo laikas. Taip pat gali būti uždraustos minėtos veikos atlikti tam tikroje upėje, draustinyje – 183 str. Priemonės – kontrabandos ir kita). Subjekt. pusė – tai žmogaus psichinė veikla, susijusi su ATP padarymu. Struktūra sudėtinga, susidedanti iš tokių pagr. elementų – A) kaltės ( tyčia – 10 str., neatsargumas – 11 str.) B) motyvo, C) tikslas ( tai, ko pažeidėjas siekė, darydamas veiką, paskatos, kerštas, pyktis). Aplinkybės, pašalinančios veikos pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei – būtinasis reikalingumas ir būtinoji gintis. Subjektai, taikantys admin.nuobaudas Pagal ATPK 216str: Administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja: 1) Adminis. komisijos prie savivaldybių tarybų 2) Savivaldybių seniunijų kaimo vietovėse seniūnai 3) Rajonų (miestų) apylinkių teismai (jų teisėjai) 4) Policija, valstybinės inspekcijos ir kt įst. įgalioti tam įgalioti organai (pareigūnai) Administr.komisija. veikia prie savivaldybių tarybos. Ją sudaro taryba posėdyje. Komisijos paskirtis-nagrinėti adm.bylas, nurodytas ATPK. Ją sudaro: pirmin, pavaduot, etatinis atsakingas sekretorius, nariai. Tai kolegiali institucija. Narių skaičius neapibrėžtas. Nariai dirba visuomeniniais pagrindais. Sekretorius turi būti teisininkas, jis gauna atlyginimą. Posėdis teisėtas kai dalyvauja daugiau 1/2 narių. Bylų kategorijos 421,49,59, str ir kt str. numatytas admin. teisės pažeidimo bylas. Apylinkių teismų bylos 224str, t.y. 411,2,3,4,5, 43,45 Admin nuobaudų skyrimo terminai 35str: Adm. nuob. gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui,- per 6 mėn. nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsisakius kelti ar nutraukus baudžiamąją bylą, jei pažeidėjo veiksmuose yra adm. teisės pažeidimo požymių, adm. nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo sprendimo atsisakyti arba nutarukti baudž. bylą priėmimo dienos. Jeigu teisės pažeidėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kt. priežasčių negalima spręsti jo admin. ats. klausimo, tie terminai pratesiami, bet ne ilgiau kaip 1 metams, šį terminą skaičiujant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti kelti ar nutraukti baudž. bylą priėmimo dienos. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Baustumo išnykimo terminas Jei per metus po nuobaudos atlikimo nepadaro naujo pažeidimo, asmuo laikomas nebaustu. Admin nuobaudų skyrimas padarius kelis t.pažeid. ATPK 33 str. Atsako už kiekvieną pažeidimą atskirai. Tačiau kai asmuo padarė kelis pažeid, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, tai pažeidėjas pripažįstamas kaltu už kiekvieną pažeidimą ir galutinai jam skiriama viena pagrind.nuobauda kartais gali būt skiriama dar papildoma nuobauda jei įstat tai numato. Nepliusuojama, bet integruojama (skiriama griežčiausia nuobauda) Prie pagr. g.b. skiriama ir papild. nuob., jei ją numato įst. Adm. nuobaudos terminų skaičiavimas 34str.: Adm. arešto terminas skaičiuojamas paromis, specialiosios teisės atėmimas- metais arba mėnesiais. Nuobaudų skyrimo procesinė tvarka. Nuob. skiriamos adm. teisės pažeid. bylų teisenos tvarka, numatyta ATPK. Administraciniu teisės pažeidimų teisena – tai įstatymų sureguliuota procesinė bylų iškėlimo, jų nagrinėjimo, nutarimų šiose bylose apskundimo ir vykdymo tvarka. Teisena įtvirtinta specialiame administracinių bylų teisės pažeidimų teisenos įstatyme (administracinių bylų teisenos įstatymas kalba apie visas bylas, o ne tik apie administracinius teisės pažeidimus, t.y. bylos dėl pareigūnų atleidimo, darbų vilkinimo ).Ši teisena skirta byloms dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK specialiojoje dalyje.Pagrindiniai uždaviniai kodekso 248 str.:Laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, išaiškinti priežastis ri sąlygas, padedančias padaryti adm. teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įst., stiprintų teisėtumą.Teisenos pagrindiniai principai: teisingumo, teisingumą adm. teisės pažeidimų bylose vykdo tik teismas, nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą, valstybinės kalbos, bylų nagrinėjimo viešumo, visų piliečių lygybės prieš įstatymą.Teiseną užtikrinančios procesinės kardomosios priemonės: asmens pristatymas, administracinis sulaikymas, asmens ir jo daiktų apžiūra, dokumentų ir kt. Daiktų paėmimas, nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo.Asmenys, dalyvaujantys teisenoj: traukiamieji adm. atsakomybėn, nukentėjusieji, įstatyminiai atstovai, liudytojai, ekspertai. Teisenos stadijos: 1) Pagr.procesinis dokum.fiksuojantis bylos iškėlimą - protokolas. P. dël ATP g. surašyti kompetetingi organai ir paregûnai.259str: tam įgaliotas pareigûnas arba visuom. org. ar visuom. savaveiksmio organo atstovas.2591:vid. reikalų ir polic. pareigûnai‚ AplM organų pareig.‚V-bës kontrolës pareig. Kiekv. inst. y. numatytos bylų gr. Pareigûnai turi reaguoti ir kompetetingai iškelti bylą. P.:surašymo data ir vieta‚ surašiusio asmens pareigybë‚ pavardë‚ vardas; žinios apie pažeidëjo asmenybę‚ ATP padarymo vieta‚ laikas‚ esmë.Jeigu asmuo atsisako sutiekti žinias apie apie savo asmenybę arba pasirašyti P ‚ tai įrašoma P. Tačiau jam suteikiama t. pateikti prie P duomenis: paaiškinimus ir pastabas dël protokolo turinio‚ atsisakymo pasirašyti motyvus. ATP byla nagrinëjama pagal pažeidimų padarymo vietą arba pažeidëjo gyvenamą vietą. Adm. komisijos‚ sav - ybių seniûnijų kaimo vietovëse seniûnai‚ ATP bylas nagrinëja pagal pažeidëjo gyv. vietą. Atvejai ir apl.‚ kai ATP P nesurašomas: a) kai adm. bylà iškelia teismas‚ teisëjas‚ taip pat prokuroras‚ atsisakius kelti baudž. b. arba nutraukus baudž.b‚ jeigu yra ATP pož. (priimamas nutarimas). Skiriama bauda paimama pažeidimo padarymo vietoje. P ne vëliau kaip per 3 d. nuo jos surašymo momento pasiunčiamas organui (pareigûnui‚ įgaliojam nagrinëti ATP bylą). Atsisakius kelti baudž. b. arba nutraukus baudž.b‚ jeigu yra ATP pož. medž. per 3 d. pasiunčiama organui (pareigûnui‚ įgaliojam nagrinëti ATP bylà). K. k. išimtiniais atvejais ATP b. g.b. iškelta ir k. bûdu. 2) Adm. b. g.b. nagrinėjama kolegialiai: adm. komisijos prie sa-ybių inst. Ir vienvaldiškai: organai‚ pareigûnai (inspektoriai). Apie posėdį pažeid. turi būti inform. papr. prieš 3 paras, pristatant šaukimą per kurjerį ar paštu.Pažeidëjas privalo atvykti‚ jei be jo išnagr. B. neįmanoma. Kai vengia atvykti‚ g.b. atvesdinamas su policijos pagalba. Kai buvo laiku ir nustatyta tvarka pranešta‚ o jis neatvyksta‚ išvada priimama nagr. be jo.Byla t. b. išnagrinëjama per 15d. nuo gavimo dienos. Sutrumpintais terminais:chuliganizmas‚ psipriešinimas policijai. 3 paros. pažeidus šiuos terminus vis tiek g. nagrinëti‚ tik atsižvelgti į senaties terminus(35str.-šiame psl.).Svarstant b. pažeidëjas t.teisę: * Susipaž. su b. medž.* Pateikti prašymus‚ pageidavimus* Iškviesti liudytojus* Su dokumentais susipažinti *i.reikalauti dok76 duom76 kurie galėtų paneigti ar patvirtint tt faktus *Pateikti prašymà nušalinti expertą/vertëją, jei jie suinteresuoti tt bylos baigtimi* Nušalinti pareigûnus pagrindinëje b. Panašias teise turi ir nukentëjusysis. 3) Nutarimo byloje priėmimas ir paskelbimas. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, organas/pareigūnas priima nutarimą (bylos apl. Išdėstymas, pažeidimo juridinė kvalifikacija ir t.t.). Skelbiama, ar pripažįstamas asmuo kaltu. Jei taip, turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant atsakomybės klausimą, kartu turi būti išspręstas klausimas dėl nuostolio atlyginimo, jo dydžio, išieškojimo tvarkos. Teismas gali priimti tokių rūšių nutarimus: 1) skirti administracinę nuobaudą, 2) motyvuotai perduoti svarstyit bylą kt. įgaliotam organui, 3) nutraukti bylą (ty pagal ATPK 250 ir 251str numatytas apl.: pvz., nesant adm. teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, asmeniui padariusiam nėra16, nepakaltinamas, buvo veikta būtinojo reikalingumo sąl. ar būt. Gintis, amnestijos aktas panaikino adm. nuobaudos skyrimą irt.t.). Kai nutarimas priimtas, jis skelbiams tuoj pat, baigus nagrinėti bylą. Nuorašas išsiunčiamas asmeniui, traukiamam adm. atsakomybėn ir nukentėjusiajam (tam, kad žinotų pasekmes ir galėtų skųsti). Nutarimo paskelbimu baigiasi ši stadija. 4) Nutarimo apskundimas. Tai fakultatyvinė stadija. Skųsti gali: nukentėjusysis, organas bei asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas. Nut, gali būti apskųstas per 10d. nuo jo priėmimo. Jei terminas praleistas, bet dėl pateisinamų priežasčių – galima prašyti jo pratęsimo. Apskundimo tvarka. a) kai bylą nagrinėja apylinkės rajono teismas (esant pavojingesnėms byloms), skundą per10d reikia apskųsti Vyr. administraciniam teismui.Skundas nunešamas arba tiesiai, arba paduodamas per apylinkės teismą (taip daryti tikslingiau, nes mažiau vilkinimo). b) kai bylą nagrinėja kt. valdymo organai, institucijos, pareigūnai, skundas per 10d paduodamas Apygardos administraciniam teismui. Jis bylą nagrinėja iš emės- 1-ąja instancija, t.y. vykdo teisingumątose bylose, nes teisingumą gali įgyvendinti tik teismas, o ne valdymo pareigūnai. Taigi teismas iš esmės pakartoja valdymo pareigūnų atliktą procedūrą. Motyvuojama objektyvumu, visapusiškumu. Teismui priėmus nutarimą, galima apeliacine tvarka per 10d skųsti Vyriausiajam adm. teismui. Skundas paduodamas tiesiogiai arba per apygardos teismą. Vyriausiojo adm. teismo sprendiams visais atvejais yra galutinis ir neskundžiamas. Bylos nagrinėjimas baigiasi. Administracinių teisės pažeidimų bylose už paduotą skundą mokestis nemokamas. Patogesnis žmogui yra a) variantas, bet objektyvesnis – b). Teisenos įst. Numato atvejį, kada bylos procesas atnaujinamas, nepaisant to, kad nutarimai dėl skirtų nuobaudų jau įsiteisėję (t.t. aplinkybės, t.t. faktai paaiškėja). 5) Nutarimų vykdymas. Turi būti vykdomas nuo priėmimo momento, jei kitaip nenustato įstatymas. Apskundus nutarimą dėl skirtos nuobaudos ar kt., nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas išnagrinėtas ir paliktas galioti. Yra IŠIMČIŲ: nutarimai skirti įspėjimą, administracinį areštą, dėl baudos, kuri turi būti paimta pažeidimo vietoje vykdomi toliau, t.y. pirmu atveju – tęsiamas vykdymas, o kitais – jau būna realizuotas. Nutarimus paprastai vykdo organas/ pareigūnas, kuris juos priima. Teismas pats nevykdo, o paveda policijai, VRM struktūromsar kt. institucijoms bei prižiūri vykdymą. Esant aplinkybėms, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimo dėl arešto ar baudos neįmanoma, galima vykdymą atidėti iki 1mėnesio (ATPK 306str.). Tokį nutarimą gali priimti tik asmuo, priėmęs nut. Dėl baudos ar arešto skyrimo (pvz., dėl arešto tik teismas priima nut., vadinasi, tik teismas gali atidėti jo vykdymą). Atvejai: nelaimė šeimoje, sunki materialinė padėtis. Kiti atvejai, kai nutarimas gali būti nevykdomas: 1) pažeidėjas tampa nepakaltinamu; 2) priimtas amnestijos aktas, panaikinantis atsakomybę; 3) panaikinamas adm. atsakomybę nustatantis aktas; Vykdymo senaties terminas (ATPK 308str.) Negali būti vykdomas toks nut., jei jis nebuvo perduotas vykdyti (nebuvo imtasi jokių vykdymo veiksmų) per 3 mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos. Senateis terminai sustabdomi, kai vykdymas sustabdomas pagal skundą. Sustabdoma tol, kol nagrinėjamas skundas. Atidėjus nut. vydymą- iki termino atidėjimo pabaigos senatis irgi sustabdoma. Vykdymo senaties termino laikymasis. Negali b. vykd. nutarimas skirit adm. nuob., jei jis nebuvo perd. vykdyti (nebuvo imtasi veiksmų v.) per 3 mėn. nuo priėmimo d.Jei nutarimo vykd. sustabdyta pgl. paduotą skundą, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo išsinagrinėj. Atidėjus nutarimo vykdymą, senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidėjimo pabaigos. Vykdymo būdas priklauso nuo nuobaudos rūšies. Pvz., įspėjimas: vykdymo pradžia- įspėjimo pareiškimas, o pabaiga – baustumo išnykimas; bauda: pradžia- per 15d pažeidėjas turi sumokėti, o kai to savanoriškai neatlieka, nutarimas išsiunčiamas į jo darbovietę/mokymosi vietą/socialinio draudimo įstaigą, kad bauda būtų išskaičiuota iš algos/stipendijos/pensijos/soc. draudimo. Kai asmuo oficialiai neturi pajamų – teismo antstoliui siunčiama, kuris įspėjęs pažeidėją aprašo atitinkamą turtą ir išieško atitinkamą sumą (tai reguliuoja civilinio proceso kodeksas bei finansų ministerijos institucijos). Kitas variantas nesant pajamų – baudos pakeitimas viešaisiais darbais. 1h lygi 10Lt (nemokami viešieji darbai skiriami tik dirbantiems asmenims); bauda gali būti pakeista adm. areštu: 1 para lygi 20Lt, bet ne daugiau 30 parų nepriklausomai nuo baudos dydžio – apsimoka. Jei konfiskuojamos pajamos, pervedama į valst. biudžetą,o jeigu konfiskuojamas daiktas, jis realizuojamas nustatyta tvarka ir pajamos pervedamos į biudžetą. Tais atvejais, kai atimamos specialiosios teisės, iš kaltininko paimami atitinkami tų spec. teisių dokumentai. Pats dokumentų paėmimas nereiškia teisių atėmimo, dokumentai paimami, kai jau atimtos teisės. Vengimas juos atiduoti pratęsia nuobaudos laiką. Nušalinimas nuo pareigų/darbo. Nut. priima teismas ir šį nut. siunčia pažeidėjo darbovietės administracijai. Ši ne vėliau kaip kt. dieną po nut. gavimo privalo atleisti iš darbo. 14. Asmens teisių gynimas ne teismo tvarka. Adm bylų teisenos įst paaiškina, kad adm ginčai- tai asmenų konfliktai su viešojo adm subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas ktam vieš adm subjektų Prie adm ginčų priskiriami ir tarnautojų ginčai su administracija. Reikia pabrėžt, kad adm ginčų komisijos paprastai nagrinėja adm ginčus iki kreipimosi į adm teismus. Prieš kreipiantis į adm teismus dėl viešo adm sub-ų priimtų individualių t aktų ar veiksmų, neveikimo gali būt, o įst nustatytais atv, turi būt nagrinėjami adm ginčų komisijose. Kodėl įst taip nustato? Tokia nuostata paaiškinama tuo, kad 1)būtų sudarytos palankesnės asmenim sąlygos ginčyt, pateikt skundą ir gint savo t-es; kadangi adm gin kom yr arčiau gyventojų ir sudaromos palankesnės sąl. Jos yr savivaldybių teritorijose; 2)paduodant skundą, prašymą adm ginčo komisijai nereikia mokėt žyminio mokesčio; 3)kada tokius ginčus nagrinėja adm ginčų kom, tai sumažėja adm teismų darbo krūvis. 1999 01 14 LR adm ginčų komisijų įst nustato šių kom steigimo tv, pagr, jų darbo princ bei skundų, prašymų negrinėjimo procedūras Pgl šį įst dabar fun-uoja tokia adm ginčų komisijų sistema: 1)savivaldybių visuomeninės adm ginčų komisijos (veikia visuom pagrindais). Šias kom sudaro 3 metam savivaldybės tarybos sprendimu iš 5 narių, iš kurių bent pirm ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilav. Komisijos narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, savi tarybai teikia savi meras. Šios komisijos sprendimai turi privalomą pobūdį. Savivaldybės visuomeninė ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo; 2)Apskrities adm ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subj-tų priimtų individualių adm aktų ir veiksmų, neveikimo teisėtumo; taip pat dėl apskrity esančių savivaldybių priimtų sprendimų gali būt paduotas apskr adm ginčų komisijai;komisija sudaroma 4 metams iš 5 narių, turinčių aukštąjį teisinį išsilav; pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, skiria Vyriausybė. 3)Vyr adm ginčų komisija (Vilniuj) veiklą vykdo visoj LR teritorijoj. Ji nagrinėja skundus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valdymo subjektas; komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų ind adm aktų ir veiksmų teisėtumo; Vyr adm ginčų komisiją 4 metams iš 5 narių sudaro Vyriausybė. Komisijos nariai privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Narių kandidatūras Vyr-bei teikia teisingumo ministras. Skundų, prašymų padavimo adm ginčų komisijom terminai: Skun, praš t b paduotas nagrinėt per 1mėn nuo skundžiamo akto paskelbimo arba jo įteikimo, pranešimo apie administracijos veikimą, neveik suinteresuotai šaliai dienos. Arba per 2mėn nuo dienos, kai baigiasi reikalavimų įvykdimo terminas. Adm ginčų komisijai paduoti skundai (prašymai) turi būt išnagrinėti ir sprendimai dėl jų priimti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo jų gavimo. Prireikus bendras skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 14 dienų. Atitinkamos adm ginčų komisijos sprendimą galima skųst adm teismui per 20d nuo sprendimo gavimo dienos. Tais atv, kada gin kom nustatytu laiku skun, prašymų neišnagrinėja, sub-tas gali paduot skundą adm teismui per 2mėn nuo dienos iki kurios turėjo būt priimtas sprendimas. Turi t kreiptis ir gyv ir organiz ir jurid asm. Sąvoka asmuo čia gana plati. Tokia praktika paimta iš kt šalių (Skandinavija). Šių komisijų nariai turi va-bės tarnautojo statusą. 15. Asmenų ir institucijų teisių gynimas adm teismuose. Konstitucijos 111 str 2d pasakyta, kad adm, darbo, šeimos ir kt kategorijų byloms nagrinėti pagal įst gali būti įsteigti specializuoti teismai. Ryšium su tuo 1999 01 14 buvo įsteigti adm teismai. Skundai, praš dėl viešojo valdymo subj-ų priimtų adm aktų, veiksmų, neveikimo nagrinėti steigiami specializuoti adm teismai. 3 str (adm teisen įst) pasakyta, kad adm teismas nevertina ginčijamo adm akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įst ar kt t aktas, ar adm subjekts neviršijo kompt, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslam bei uždaviniam, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. (nagrinėja teisėtumą). Adm teismų sistemą sudaro šie teismai: 1)Viln, Kauno, Klaipėd, Pan ir Šiaulių apygard adm teismai (šių teismų teritorija sutampa su bendr komp teism teritorijom); 2)LT vyr adm teismas; Adm bylų procesas vyksta pgl adm proceso įst-us, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo ar teismo sprendimų priėmimo metu. Kiekv subj turi t kreiptis į adm teismą, kad būtų apginta jo t ar pažeistas interesas. Adm teismų procesas grindžiamas tokiais principais: 1)teisingumą adm bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asm lygybe; 2)vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstmų; teisėjai ir teismai sprendžia adm bylas remdamiesi įst-ais ir tokiom sąlygom, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies; 3)viešumas- visos bylos nagrinėjamos viešai; į teismo posėdžių salę neįleidžiami asm iki 16m, jei jie nėra proceso dalyviai; procesas g b uždaras, jei reikia apsaugot žmogaus asmeninį slaptumą, va-bės, komercinę paslaptį; 4)teismo proceso kalba va-binė liet k. Dokumentai kt kalbom t b išversti ir nustatyta tv patvirtinti; asmenim nemokantiem liet kalbos garantuojama t į vertėją; 5)objektyvumo- turi būt išaiškinta visapusiškai, netendencingai. Adm teismų kompetencija. Bendroji komp yra nustatyta adm bylų teisenos 15 str. Adm teismai sprendžia bylas dėl: 1)valstybinio administravimo subjektų priimtų t aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 2) savivaldybių adm subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikt jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 3) turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais va-bės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo; 4) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus; 5)Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su va-bės tarnautojais nutraukimo; 6)ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo adm subjektų dėl kompetencijos ar įst-mų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams; 7)rinkimų ir Referendumo įst-ų pažeidimo; 8) nutarimo adm teisės pažeidimo byloj apskundimo; 9) viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo; 10)visuom organizacijų, bendrijų, polit partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo; 11) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduot leidimą gyvent ar dirbt Ltje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso. Įstatymu adm teismų kompetencijai gali būt priskiriamos ir kt bylos. Apyg adm teismo kompetencija. Apygard adm teismas yr I-oji instancija adm bylom, nurodytom teisenos įst-o 15 str, kai pareiškėjas ar atsakovas yr teritorinis va-binio valdymo ar savivald administravimo sub-jas, išskyrus k k atvejus. Vilniaus apyg adm teismas turi papildomą komp. Ši komp apibrėžta teisenos įst-o 19str; pvz:nagrinėja S kontrolierių pareiškimus, skundus dėl vyr tarnybinės etikos kom sprendimų, dėl vyr adm ginčų komisijos sprendimų ir kt). Vyr adm teismo komp. LT Vyr adm teismas yra: 1)apeliacinė instancija bylom, kurias išnagrinėja adm teismai, kaip 1-os instancijos teismai (kai sprendimai dar neįsigaliojo jį galima skųst aukščiau) įskaitant bylas dėl administracinių teisės pažeidimų; Teisenos įst 20 str detaliau nustato Vyr adm teismo kompetenciją: 2)apeliac instancija adm t pažeidimų bylom, kurias išnagrinėjo apyl teismai; 3)vienintelė ir galutinė instancija bylom dėl norminių adm aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo; 4)galutinė instanc bylom pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti KT kompetencijai; 5)galutinė instancija adm bylų priskyrimo atitinkamiem teismam klausimais. Skundas paduodamas adm teismui pgl turinį ir formą turi atitikt įst-o reikalavimus. Reikia mokėt žyminį mokestį, yra numatyti atv, kai jo nereikia mokėt (dėl rinkimų įst pažeidimo, adm nuobaudų skyrimo ir pan). Įst-e kalbama apie bylos nagrinėjimo procedūrą, kokios šalys dalyvauja; jos į teismą turi atvykt laiku- už neatvykima g b nubaustos iki 1000lt arba iki 1mėn arešto, t p gali būt atvesdintas. Ekspertai, vertėjai, liudytojai, specialistai. Proc terminų skaičiavimas numatytas 66 str. Terminai procesiniam veiksmam atlikt apibrėžiami tiksliai kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykt. Metais, mėn, savait ar dienom skaičiuojami terminai prasideda kt dieną po tos kalendorinės dienos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia. Metais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėn ir dieną. Mėn sk terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jei metai ar mėn sk term baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, tai term baigiasi paskutinę to mėn dieną. Savaitėmis sk terminas baigiasi atit savaitės dieną; tais atv, kai paskutinė termino diena yra nedarbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Procesinis veiksmas, kuriam atlikt nustatomas terminas, gali būt atliekamas iki paskutinės termino dienos 24 val. Jeigu tas veiksms turi būt atliktas teisme ar kitoj įstaigoj, tai terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos 24 valandos, terminas nelaikomas praleistu. Skundo, prašymo padavimo adm teismui terminai. Skundas, praš adm teismui paduodamas per 1mėn nuo skundžiamo akto paskelbimo ar individualaus akto ar pranešimo apei veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per 2 mėn nuo dienos, kai baigiasi įst-o ar kt t akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Jeigu viešojo ar vidaus administravimo subj vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būt apskųstas per 2mėn nuo dienos, kai baigiasi įst-o ar kt t-ės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Yra išimčių, pvz.: kreptis į adm teismą ištirt, ar valdymo institucijos nor aktas neprieštarauja įst ar Vyr nutarimui- termino nėra. Paprastai dėl šių klausimų kreipiasi Seimo nariai, S kontrolieriai, va-bės kontrolieriai, bendr komp teismai. Sutrumpintais terminais (10d) galima kreiptis dėl skirtingos adm nuobaudos. Dar viena išimtis: dėl rinkimų ar referendumo įst pažeidimo, kada asm skundžiasi, kad neįtraukti į rinkėjų sąrašus ir pan; šiuo atv sutrumpinti terminai kreiptis nurodyti rinkimų įst-uose. Išnagrinėti turi per 3d. Pareiškėjo prašymu adm teismas skundo (praš) padavimo terminus gali atnaujint, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Sk, praš paduodamas teismui, kurio veikimo teritorijoj yra viešojo valdymo subjektas, priėmęs aktą, padaręs neteisėtus veiksmus. Gavęs praš, skundą teisėjas išsprendžia priėmimo klausimą per 7d, priimdamas nutartį. Jei nepašalinami trūkumai, tai skundas laikomas nepaduotu. Adm bylos proceso šalys ir dalyviai. Pgl adm b teisenos įst 48 str. Ginčo (adm bylos) šalys yra 1)pareiškėjas; 2)atsakovas. Adm bylos proceso šalys yra: 1)pareiškėjas (skundą, praš padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); 2)atsakovas (institucija, įstaiga. Tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); 3)tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėm ar pareigom bylos išsprendimas gali turėt įtakos). Adm bylos proceso dalyviais laikomi: 1)proceso šalys ir jų atstovai; 2)taip pat prokuroras; 3)administravimo subjektai; 4)organizacijos ir fiz asm, dalyvaujantys byloj; Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Atstovais pgl įst laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų vadovai, o numatytais atv- ir kt darbuotojai, veikiantys savo komp ribose. Šie asmenys pateikia dok apie t-ę atstovaut. Įgaliotais atstovais (pgl pavedimą) teisme paprastai būna advokatai, jų padėjėjai. Jų įgaliojimai patvirt spec dokumentu- orderiu. Kt atstovų įgaliojimai turi būti įforminti CK, CPK nustatyta tvarka. Jeigu proceso šalis yr nepiln ar neįgalus asmuo, jų interesam turi atstovaut tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai. Atstovai pgl įst atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus. Įst numato ir išimtis. Proceso dalyviu gali būt prokuroras, adm subjektas- institucijos, įstaigos. Paprastai jie dalyvauja byloj, kada ginamos viešasis interesas- apginti va-bės, savivaldybės ar kt asmenų t bei jų interesus. Prokuroras pats gali inicijuot bylą, nes tokia pareiga gint va-bės interesus. Tada nemokamas žyminis mokestis. Įst-e pasakyta, kad bet koks fizinis asm gali gint viešą interesą. Teismo sprendimų priėmimas. Adm teism sprendimą dėl išnagrinėtos bylos priima pasitarimų kambary teisėjų balsų dauguma. Teisėjai neturi t-ės atsisakyt balsuot ar susilaikyt, viešai reikšt dėl to nuomonės. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą sprendimą pasirašo visi posėdy dalyvavę teisėjai. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyt raštu savo atskirą nuomonę. Ši viešai neskelbiama, bet pridedama prie bylos. Sprendimai turi savo formą, turinį, sudėtines dalis: 1)įžanginė (nurodoma: sprend priėmimo laikas, vieta, teismo pavadinimas, sudėtis, posėdžio sekretorius, šalys, kt proceso dalyviai, ginčo dalykas); 2)aprašomoji (nurodoma: pareiškėjo reikalavimai, atsakovo atsikirtimai, kt proceso dalyvių paaiškinimai]); 3)motyvuojamoji (nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įst-ai, kuriais teismas vadovavosi); 4)rezoliucinė arba sprendžiamoji (nurodoma: teismo išvada prašymą patenkint visiškai ar iš dalies arba prašymą atmest, teismo išlaidų paskirstymas, sprendimo apskundimo terminas ir tvarka. 1) ir 4) dalys surašomos ir viešai paskelbiamos paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjmo. 2), 3) sprendimo dalys surašomos ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo. Bylose dėl norm adm aktų teisėtumo ir kt sudėtinguose bylose sprendimas gali būt priimtas bei paskelbtas ir ne tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 10 dienų baigus nagrinėt bylą.; apie tai paskelbiama ir pažymima protokole. Adm teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas LR vardu. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka. Apygard adm teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas 1-ąja instancija, apeliacine tvarka per 14d nuo sprendimo paskelbimo gali būt apskunžiami LT vyr adm teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduot, galima prašyt terminą atnaujint. Apeliac skundai paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui arba per teismą, kurio spren, nutar, nutartis yr skundžiamas. Apeliac procesas vyksta pgl tas pačias taisykles kaip ir procesas 1-osios instancijos teisme, išskyrus įst-e nustytas išimtis. Apeliac procesas gali vykt žodine ar rašytine tvarka. Rašytine- kai neatvyksta šalys arba dėl kt priežasčių, kai teisėjai nutaria ngrinėt raštu. Žodinė- dalyvauja proceso šalys ir t.t. Sprendimas priimtas apeliacine tvarka įsigalioja paskelbimo dieną ir jis tuoj pat vykdomas. Išskyrus tuos atv, kai nutarimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėt iš naujo. Proceso atnaujinimo pagrindai. Prašymą atnaujint procesą gali paduot bylos šalys bei jų atstovai ar suinteresuoti asmenys. Prašymas pateikiamas LT vyr adm teismui. Prašyms dėl proceso atnaujinimo gali būt paduodamas per 3 mėn nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinot apie aplinkybes, kurios yr proceso atnaujinimo pagrindas. Praleistas terminas gali būt atnaujintas, jei prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po 1 metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būt paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5m. Proceso atnaujinimo pagrindai (153str): 1)kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad LR teismo sprendimas byloj prieštarauja Europos žm teisių ir pagr laisvių apsaugos konvencijai; 2)naujai paaiškėja esminės bylos aplink, kurios nebuvo ir negalėjo būt žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3)įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, experto išvada, neteisingas vertimas ir kt; 4)įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kt bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą; 5)jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir t.t. Jei vyr adm teismas priima išvadą, kad reikia atnaujint tai panaikinama, tai kas buvo ir nagrinėjama iš naujo. 16. Teisingumo valdymas. Viena svarbiausių vieš vald šakų. Apima vykdomąją veiklą, vadovaujant teisingumo organam- teismam ir kt teisėsaugos institucijom, įstaigom organizacinėm, metodinėm ir kt priemonėm. Lyginant su kt š- ši yr labai specifinė, kadangi čia vykdoms vadovavims labai skirtingiem objektam: teismam, notariatui, advokatūrai, įkal įstaigom, civ metr įstaigom, hipotekai, teismo expertizei ir kt įstaigom. 1) obj įvairovė (priskiriamų teisingumo valdymui) lemia tam tikrų metodų ir f-jų buvimą teisingumo valdymo (t v) veikloje; 2) t v ypatumas reiškiasi ir tuo, kad vadovavimas vykdomas organizacinio ir metodinio pobūdžio priemonėmis. Tai galima paaiškinti tuo, kad teisingumo org- teismai priskiriami savar. va-binei valdžios veiklai. Jie hierarchine tvarka valdymo institucijom tarp jų ir teisingumo ministerijai (TM) nepriklauso, nepavaldūs. T v vykdo TM. Ši veikla vadinama teisingumo valdymu, nes ji vadovauja pagr objektui- teismam, išskyrus LAT. Todėl ir pavadinta teisingumo minister (TM); ji teisingumo nevykdo. TM metodiškai tik vadovauja. Ji hierarchine tvarka teismų nevaldo. Greta teismų pa­­ves­­­­tas organizacinis, metodinis vadovavimas ir kt teisėsaugos institucijom, kurios nevykdo teisingumo, o yr tam tikruose santykiuose su teising vykdymu (pvz advokatūra) arba atlieka kt f-jas ryšium su teisėtumo ir teisėtvarkos užtikrinimu. TM pagr užd ir f-jos nustatytos įst-ais ir jos nuostatais, kurie buvo patv Vyr-bės. TM f-jos įvaririos, todėl jas galima skirstyt į grupes arba kryptis: 1) organizacinis vadovavimas teismam, išskyrus LAT; 2) vadovavimas teismo anstolių kontorom; 3) vad notariatui; 4)hipotekos įstaigom; 5) metodinis vadovavimas civ metr įstaigom; 6) tam tikrų f-jų vykdimas ryšium su advokatūros veikla; 7) vadovavimas įkalinimo įstaigom; 8)įst sisteminimas ir kodifikavimas; 9) t aktų proj rengimas; 10) išvadų dėl įst, vyr nutarimų ir kt t aktų projektų teikimas vyr-ei ir S-ui; 11) polit part, polit organiz, kt visuom org bei jų nuost, įstatų registravimas ir šių organ veiklos kontrolė; 12) teisinės reformos metmenų įgyvendinimo organizavimas, kad ji atitiktų ES teisinės sist kriterijus; 13) kartu su mokslo įstaigom, atitinkamom ministerijom, įstaigom organizuoja mokslines konferencijas, kaupia, analizuoja ir apibendrina mokslinę, statistinę, sociologinę ir kt info apie t-ę, jos kūrimą, sisteminimą, info apie nusikalstamumo būklę ir jo prevenciją, organizuoja mokslo tiriamuosius ir taikomuosius darbus kriminologijos, kriminalistikos, teismo ekspertizės srityje; 14) dalyvauja visuom teisinio švietimo veikloj; 15) nagrinėja piliečių pasiūlymus, skundus, pareiškimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai. TM veiklos sričiai priklauso t-mo eksperizės centras. Prie TM yr t-ės institutas (mokslo tiriamoji įstaiga) ir teisinės infor centras. Vadovavimas teismam. 1) TM parengia t-mų išdėstymo tinklą, kiek reikia apyl t-mų ir pan; 2) užtikrina mater, techn t-mų bazę; rūpinasi patalpom, įranga, finansuoja teismus, teikia ūkinę pagalbą; 3)tikrina t-mų darbo drausmę, nesikišdama į procesinius veiksmus; 4)TM nustato t-mų statistikos rinkimo formą ir reikalauja, kad teismai jų laikytųsi; 5) TM tikrina t-mų ūkinę, finansinę veiklą; 6) TM parengia kandidatų į teisėjus sąrašą, organizuoja šių kandidatų egzus pagal parengtą programą; organizuoja t-ėjų kvalifikacijos kėlimo kursus, seminarus. TM santykiai su notariatu. Notarus skiria ir atleidžia teising ministras. Paprastai organizuojamas konkursas notaro pareigom užimt. Ministerija patv nuostatus ir not parinkimo tvarka vykdoma pagal šiuos nuostatus. 1)TM nustato not-ų sk, jų išdėstymo vietas pagal teritoriją; 2)TM vykdo notarų veiklos priežiūrą; į konkrečius notariato veiksmus nesikiša; 3) teising ministras turi t-ę iškelti drausminę bylą, kurią nagr notarų garbės t-mas; 4)apsvarsto metinę notarų rūmų veiklos ataskaitą; 5) teising min manydams, kad notarų rūmų sprendimai neatitinka įst-ų, tai gali kreiptis į Viln apyg t-mą, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais, panaikinti; 6) TM nustato tarifus už notarinius veiksmus; 7) paveda pavaduot notarą ktam notarui; 8) teising minist turi t-ę sustab (kuriam iškelta dr byla) not įgaliojimus; 9) TM tv notarinių veiksmų metodines taisykles, suderintas su notarų rūmais; 10) kasmet nustato kandidatų į not skaič suderintą su not rūmais; 11) imasi priemonių kvalif kelt ir pan. TM santykiai su advokatūra. T-e verstis adv turi tie, kurie pripažinti advokatais. Advok turi įsteigt savo kontor arba sudaryt darbo sutartį su adv kontora. Adv kontora turi būt įreg advok taryboj. TM sudaro advok profesinės kvalif, egz programą ir egz vykdymo tvarką. TM tvirt advok egz kvalifikacinę komisiją ir jos pirm; ministras priima adv priesaiką;jis gali kreiptis į adv tarybą, kad adv būtų atšauktas; TM koordinuoja advok profesinės kvalifikacijos kėlimą; gali iškelt adv drausmės bylą. Teising ministr kartu su adv tar tvirtina rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio; TM iš va-bės lėšų apmoka už darbą adv, kurie teikia kaltinamiesiem pagalbą pagal paskyrimą; sprendžia ir kt klausimus; Hipoteka įstaiga, kuri registr įkeista nekiln turtą; realizuoja užstatytą turtą ir grąžina skolas kreditoriams. Metodinis vadovavimas civ metrik įstaigom. Šios civ metrikac įstaigos hierarch tv nepavaldžios. Yr savarankiškos. Tačiau TM teikia metodinę pagalbą, t. y. priima t t metodinius nurodymus, instrukcijas, tv tam tikras taisykles, kaip reikia registruot ir pan. TM teikia civ metrikac įstaigom griežtos atskaitomybės blankus (mirties, santuokos, gimimo liudijimo ir kt). TM duoda leidimą asm pakeist vardą, pav, tėvo vardą (atitinkamai metrik įstaigai, kuri įformina atitinkamai). TM revizuoja civ metr įstaigų darbą; tikrina ar dok yra įforminami įst-ų, ministerijos nustatyta tvarka; kaip saugomi griežtos atskaitomybės blankai ir pan. TM organizuoja darbuotojų kvalif kėlimo kursus. Vadovavimas t-mų anstoliam. Teismo anstolius skiria teising ministras ir kontrol kontorų darbą. Įkalinimo įstaigos. Prie TM f-nuoja kalėjimo depart, kuris organ darbą perauklėjant nuteistuosius. T a proj rengimas. Pavedama TM paruošti, parengti t aktų projektus. 17. Vidaus reikalų valdymas. Gana įv. Daug specif užd ir f-jų. Centr vald organ- VRM. Jos kompt nustatyta įst-ais ir ministerijos nuostatais, patv vyr-bės. VRM pagr užd užtikrint viešąją tvarką, visuomenės saugumą, kovot su nusikalstamumu ir kt t pažeidimais. Šiem uždav ir f-jom vykdyt funkcionuoja VRM vidaus struktūra. Svarbiausi struktūr vienetai: 1) viešojo saugumo depart; 2)vieš adm depart; 3)va-bės tarn depart; 4)informacinės politikos depart; 5) vidaus tarn kariuomenės 1 ir 2 pulkas; 6) tarpt ryšių ir Europos integr depart; 7) polic depart prie VRM; 8) mokesč polic dpart prie VRM; 9)va-bės sienos apsaugos tarnyba; 10) migrac depart; 11)priešg ir pirminių gelbėjimo darbų depart; 12) ryšių ir infor dep. Minist veiklos sferoje: LT viešojo adm inst; Klaip aukštesnioji polic m; va-bės ir sav tarnautojų mokymo centras; va-binis infor tecnologijos institutas. Policijos veikl reglam polic veiklos įst. Užd: 1) žm t ir laisvių apsauga; 2) viešosios tvarkos ir visuom saug užtikrinimas; 3)neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenim, kai ji būtina, neatidėliotina; 4)nusikalstamų veikų prevencija; 5)nusikaltimų ir kt t paž atskleidimas bei tyrimas; 6) saugaus eismo priežiūra ir kt; Polic sistema: 1) polic depart prie VRM; 2)terit polic įstaigos; 3) polic prof ugdymo įstaigos 4)specializuotos polic įstaigos. Polic depart vadovauja gener komisaras. Jį ministro siūlimu ir vyr teikimu 5m kadencijai skiria prezidentas. Gener komis tiesiogiai pavaldus ministrui bei atskaitingas prezidentui. Tokia tvarka, kad būtų užtikr didesnis savarankiškumas. Terit policija yra terit adm vienetuose- paprastai policijos komisariatai. Pagal gener komisaro, komisariato vadovo ir mero nutarimą gali būti įsteigtos polic nuovados. Polic gen komisaro steigiami polic prof ugdymo padaliniai, užtikrinantys tobulinimąsi. Yr polic, kuri veikia neterit principu- vykdo pavestas spec funkcijas. Policijos pareigūnų įgaliojimai, t ir pareigos. Įst suteikia policijos pareigūnui t-ę, įgyvendinant policijos užd, reikalaut, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudot prievartą. Polic pareigūnai, vykdydami jiem suteiktus įgaliojimus, vadovaujas tik įst-ais. Įst-ais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yr privalomi visiem fiz ir jurid asmenim. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įst-ų nustatyta tvarka. Polic įstaigos vadovai turi t-ę pakeist jiem pavaldžių policijos pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus arba sustabdyt jų vykdymą įst-ų ir kt t-ės aktų nustatyta tvarka. Policijos pareigūnas turi teisę: tikrint asmens, transporto priemonės, krovinių dok; sulaikyt ir pristatyt teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kt teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas; laikinai apribot patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą; tikrint transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yr apsvaigęs nuo alkoholio; uždraust eksploatuot transporto priemones, kurių techninė būklė neatitinka galiojančių Kelių eismo taisyklių; jeigu pažeistos laikymo ar naudojimo taisyklės, paimt šaunamuosius ginklus, narkotines medžiagas; ir kt. Policijos pareigūno pareigos. Policijos pareigūnas privalo: gerbt ir gint žmogaus orumą, užtikrint ir saugot jo teises bei laisves; imtis priemonių užkirst kelią daromai nusikalstamai veikai ar kt t-ės pažeidimui; užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens t-es ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo; imtis turtui gelbėt stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų atvejais; laikyt paslapty konfidencialaus pobūdžio info; ir kt. Mokesčių policija. Depart prie VRM. Ši polic tiria nusik bei t pažeidimus finansų srity. Vykdo priemones įgalinančias išieškot mokesčius, tiria mokesčių adm, SODROS darbuot piktn tarnybos atvejus. Imasi priemonių, kad gyventojai, tarnaut, jur asm mokėtų nustatytus mokesčius. Ši polic rūšis įsteigta neseniai, palaiko ryšius su mokesč inspekc. Va-bės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Šios tarn teisinį statusą, f-jas, struktūrą ir kt veiklos klausimus reguliuoja va-bės sienos apsaugos įst. Iki tol funkcionavo pasien polic. Buvo pertvarkyta, kad atitiktų Europos sienos apsaugos standart. Tarnybos paskirtis įgyv va-bės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gint va-bę. Pagr tarnybos f-jos: saugo va-bės sieną sausumoj, jūroj, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse; atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę; užtikrina pasienio teisinį režimą; dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę; užtikrina viešąją tvarką ir atlieka kt teisėtvarkos f-jas pasienio ruože; ginkluotųjų pajėgų sudėty gina va-bę karo metu; atlieka kt fu-jas. Saugodama va-ės sieną, Tarnyba: įrengia ir prižiūri va-bės sienos ženklus, inžinerines užtvaras, signalizacijos sistemas, kitus va-bės sienos apsaugos įrenginius; koordinuoja va-bės institucijų veiklą užtikrinant va-bės sienos teisinį režimą; užkardo, tiria pasienio incidentus; neleidžia asmenim ir transporto priemonėm kirsti va-bės sieną nenustatytose vietose, nenustatytu laiku; sulaiko asmenis ir transporto priemones, neteisėtai kirtusius valstybės sieną; įst-ų nustatytais atv atlieka kvotą baudž bylose; užtikrina aplinkos apsaugos režimą va-bės sienos apsaugos objektuose; ir kt. Saugodama va-bės sieną, tarnyba naudoja reikiamą ginkluotę, technines ir kt spec priemones. Ši tarn vykdydama pareig, turi bendrąsias policijos t-es ir pareigas. Pasienio juosta- tai pasienio teritorijos juostos plotis ne mažesnis kaip 5m į LR gilumą nuo sienos linijos. Pasienio ruožas- 5km pločio sausumos juosta, einanti į LR teritor gilumą nuo va-bės sienos linijos. Pasienio kontrolės punktas- tai tarpt-iame oro uoste, geležinkelio stoty, tarpt laivybos jūrų ir upių uoste, prie automobilių kelio įsteigta vieta, kurioje tarnyba, muitinė, kt įgaliotos inst tikrina krovinį, transport, asmenį. Tarnybos organizacinė struktūra: 1) Tarnybos vadas; 2) Tarnybos štabas; 3) Tarnybos rinktinės; 4) Tarnybos užkardos; 5)kt Tarnybos struktūriniai padaliniai. Tarnybos vadas atsako už bendrą struktūrinių padalinių veiklą. Jį 5m skiria vid reikalų ministras suderinęs su Ministru Pirmininku; vadas atsakingas už va-bės sienos apsaugą. Tarnybos štabas yr centr struktūrinis padalinys. Jis padeda Tarnybos vadui užtikrint vieningą vadovavimą teritoriniam struktūriniam padaliniam, saugant sieną. Tarnybos rinktinė yr teritorinis struktūrinis padalinys, organizuojantis ir įgyvendinantis Tarnybos funkcijas nustatytame pasienio ruože. Tarnybos užkarda- rinktinės struktūrinis padalinys, įgyvendinantis nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo dalyje. Užkardai vadovauja užkardos vadas. Va-bės sien apsaug tarn pareigūnai turi nustatyto pavyzdžio uniformą ar aprangą, tarnybinį ženklą, tarnybinį pažymėjimą, turi t-ę nešiot šaun ginkl ir kt spec priemones. Jie negali būt polit partijų, polit organizacijų nariu, dalyvaut politinėj veikloj; streikuoti; ir pan. Pareigūnų pareigos detaliau įst-e (panašiai kaip ir polic). VRM uždav ir f-jos: 1)užtikrint vieš tvarką ir eismo saugumą; 2)kovot su nusikalt ir kt t pažeidimais bei vykdyt prevenc darbą, operatyvines priemones; 3) vykdyt kvotą ir daryt parengtinį tardymą baudž bylose; 4) tvarkyt nusikalt ir kt t pažeidimų apskaitą, statistiką; 5) vykdyt nusikaltėlių, dingusių be žinios asmenų paiešką; 6)užtikrint va-bės sienos apsaugą; 7)užtikrint prezidento, ministr pir, S pirm. oficialių svečių apsaugą, kai atvyksta; 8) užtikrint asmenų, įmonių teisėtų interesų, turto apsaugą; 9)užtikrint priešgaisr apsaugą, atlieka pirminius gelbėjimo darbus; 10)vykdydama va-binę migracijos polit, įgyvend pilietybės įst, kontroliuoja piliečio paso nuostatų reikalavimų laikymąsi; 11)kontroliuoja užs buvimą LT terit-e teisėtumą; 12)užtikrina, kad būtų laikomasi leidimų sistemos; 13)sutarčių pagrindu organizuot ir vykdyt įv objektų apsaugą; 14)organizuot ministerijos vidaus tarnybos dalinius; 15) rengt projektus valdymo sistemai ir teikt juos vyriausybei; 16) nagrinėt piliečių skundus, prašymus, pareiškimus ryšium su VRM kompetencija. Tam tikru atv ministro įsak yr privalomi visom organizacijom, asmenim. Kartais vid r ministras priima privalomus įsak kartu su teising, finansų, sveikatos apsaugos ministrais 18. Valdymas va-bės saugumo srityje. Centr va-bės saugumo valdymo org yr VSD. Jo veiklą reglam 1994 01 28 įst. LR VSD yr LR Seimui ir Res Prezidentui atskaitinga va-bės institucija, kurios paskirtis- saugot LR suverenitetą ir jos konstitucinę santvarką. VSD užd ir f-jos: 1)atskleist veikas, keliančias grėsmę va-bės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei, vientisumui, konstitucinei santvarkai; 2)užkirst kelią veikom, kuriomis kėsinamasi į va-bės gynybinius, eko pagrindus, kovoti su jomis; 3)vykdyt žvalgybą, kontržvalgybą; 4)daryt kvotą tiriant nusikaltimus; 5)vykdyt asmenų, įtariamų padarius nusikal va-bės saugumui, paiešką 6) kovot su terorizmu, korupcija; 7)užkirst kelią katastrofom, kt pavojingom nelaimėm; 8)organizuot ir užtikrint techninę vyriausybinio ryšio apsaugą; 9)užtikrint va-bės paslapčių apsaugą; 10)vykdyt operatyvines priemones; 11) ir kt. Atskaitinga S-ui, Prez-ui, kad būtų neprikl nuo va-bės institucijų. Struktūra: 1)centr aparatas; 2)teritor įstaig (įsteigtos periferijoj, funkciuonuoja 1-3 rajonam, šios įstaigos vadinasi- va-bės saugumo apygardos); 3)spec paskirties įstaigos prie VSD. Depart vadovauja general direktorius, kurį Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezid. VSD, jam pavaldžių įstaigų darbuotojų veiklą reglam depart vidaus statutas. Spec VSD f-om vykdyt įsteigtos atitinkamos įstaigos, pvz.: vyr ryšio apsaugos, slapto pašto gabenimo, infor teikimo-gavimo ir kt spec įstaig. VSD pareigūnais priimami ne jaunesni kaip 20 metų va-binę kalbą mokantys LR piliečiai, kurie pagal išsilavinimą, intelektą, asmenines savybes, dalykinį, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę tinka VSD pareigūno darbui. VSD darb turi spec aprangą, uniformą, ženklus, laipsnius; turi t-ę nešiot šaunamąjį ginklą, sulaikyt pažeidėją, vykdyt kvotą ir kt. VSD kontroliuoja: prokuratūra (procesinius veiksmus baudž bylose), Seimas. Saugumo departamento pareigūnai negali būti politinių partijų, politinių organizacijų nariais, rėmėjais; draudžiama streikuoti bei piketuoti. 19.Užsienio reikalų valdymas. LR K-os 135 str. pasakyta, kad LR, įgyvendindm užs politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarpt t princ ir normom, siekia užtikrint šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagr jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarpt tvarkos kūrimo. 136 str: LR dalyvauja tarpt organizacijose, jeigu tai neprieštarauja va-bės interesam ir jos nepriklausomybei. LR teritorijoj negali būt masinio naikinimo ginklų ir užs va-bių karinių bazių. Sutinkamai su 67,84,94 užs klaus priklauso S-ui, Prez, Vyr-ei. Seimas: ratifikuoja, denonsuoja tarpt sutartis, svarsto kt užs politikos klausimus. Prez: sprendžia pagr užs politikos klausimus ir kartu su Vyr-be vykdo užsienio politiką; pasirašo LR tarpt sutartis ir teikia jas S-ui ratifikuot; Vyr-bės teikimu skiria ir atšaukia LR diplomatinius atstovus užs va-bėse ir prie tarpt organizacijų; priima užs va-bių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Vyr užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio va-bėm ir tarpt organizacijom. Užsienio politikos bei diplom santykių plėtojimo bei stiprinimo veikla reikalauja kasdieninės operatyvinės valdymo veiklos. Jai vadovauja URM. Jos užd ir f-jos įtv įst-ais ir ministerijos nuostatais bei kt t aktais. URM užd: gint šalies interesus; vykdyt sutačių įsipareigojimus su užs šalim; atstovaut LR užs-e, palaikyt diplom santykius su užs šalim, tarpt organizacijom; tiesiogiai vadovaut diplom atsto ar konsulatų veiklai; spręst LR piliečių išvykimo klausimus; koordinuot respublik ministerijų veiklą su užsien; parengt sutarčių ir susitarimų projektus; vest derybas su užs šalim ir t.t. Užs-e atstovauja diplomatinės atstovybės (paprastai ambasados-jos gina ne tik polit, bet ir eko, kultūr pobūdžio interesus); dplom atstovybėse dirba diplomatai- pagal respublikos diplom tarnyb įst. Yra nustatyti Ltos diplomatiniai rangai: 1) LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius; 2) LR nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras; 3) ministras patarėjas; 4)patarėjas; 5)1-asis; 6)2-asis; 7) 3-asis sekretorius; 8) atašė(tam tikriem klausimam (pvz: karo, spaudos, prekybos…); 1)I 2) rangus suteikia res prezidentas, o kt užs reikalų ministras; Konsulatai- diplomat įstaigos užsienio va-bėse. LR konsulatai steigiami užsieny atitinkamose vietose, kuriose daugiausia gyv Ltos piliečių ar tautiečių (pvz Čikaga, Kaliningradas), kad gintų jų interesus, taip pat atlieka tam tikrus civ metr ir notar veiksmus (registr gimimus, mirt atv ir pan). Be to, konsulatai gali teikt vizas užs piliečiam atvykt į LTą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!