Viešasis valdymas

Viešąją teisę , kaip teisės sistemos dalį, galime surasti jau Romėnų teisėje. Sudėtingoje Romėnų teisės sistemoje, šalia mums daugiausiai pažįstamos ius privatum ( privatinės teisės ), yra išskiriama ius publicum ( viešoji teisė ). Pagrindinis skiriamasis šios klasifikacijos bruožas – tai ginamų interesų pobūdis. Viešosios teisės normos reguliavo gyventojų santykius su valstybe ir jos institucijomis. Pagal teisinio reguliavimo objektą Romėnų teisė skirstyta į viešąją ir privatinę teisę. Minėta klasifikacija aktyviai taikoma ir šiandien.Šių teisės sričių skirtumą aiškiausiai nusakė vienas iš didžiausių Romos teisės autoritetų – Ulpianas.Pagal jį, viešoji teisė – tai teisė reguliuojanti valstybės reikalus, kitaip tariant susijusi su valstybės statusu, o privatinė teisė taikoma pavieniams asmenims, t.y. susijusi su konkrečių asmenį interesais. Pagrindinis skiriamasis bruožas yra ginamų interesų pobūdis. Pirmiausia viešosios teisės normos reguliavusios valstybės tarnybą (magistratus), šventyklų, kulto tarnų reikalus ir t.t. Privatinė teisė apėmė teisės normas, ginančias konkretaus asmens, turinčio santykių su kitais teisės subjektais, interesus. Pagrindiniai privatinės teisės institutai – tai daiktinė teisė, prievolių teisė, šeimos teisė, paveldėjimo teisė. Gali kilti klausimas, ar valstybė apskritai gali būti privatinės teisės subjektas. Kitaip tariant, ar valstybės, kaip specialaus subjekto, dalyvavimas turint turtinių santykių su kitais asmenimis automatiškai nereiškia šių santykių priskyrimo viešosios teisės reguliavimo sričiai. Visiškai aišku, kad kai, pavyzdžiui, valstybė skolinasi iš privataus asmens, turime kalbėti tiek apie privataus asmens, tiek apie viešojo intereso gynybą. Todėl galime teigti, kad valstybė gali būti privatinės teisės reguliuojamų santykių subjektas.
Skyrėsi privatinės ir viešosios teisės teisinio reguliavimo ne tik dalykas, bet ir metodai.
Viešosios teisės normos paprastai buvusios imperatyvios, nukrypti nuo jų reikalavimų, kad ir kokia būtų teisės subjektų valia, neleista. Tad šios normos ne papildė šalių valią, o tiesiogiai ir įsakmiai nustatė, ką konkrečiu atveju būtina daryti arba nuo kokių veiksmų būtina susilaikyti. Imperatyvia norma turėtume laikyti Romos teisininko Papiano suformuluota taisyklę: “imperatyvių viešosios teisės normų negalime pakeisti privačių asmenų valia”1....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!