Vienatvės įtaka kūrybai

XX amžiaus vidurio iškiliausios lietuvių poetės, neoromantikės, mokytojos Salomėjos Nėries paskutiniame rinkinyje ,,Prie didelio kelio” parodoma, kad vienatvė prideda ilgesio, liūdnumo kūrybai. Eilėraštyje ,,Troškulys” rašoma apie didžiausią žmogaus vertybę - tėvynę, parodoma, kad žmogus pradeda vertinti gimtinę tik tada, kai yra toli nuo namų. Lyrinis subjektas kalba iš savo pozicijos apie dvasinį tėvynės ,,troškulį”, kurio negali numalšinti atsigėręs vandens. Jis būtų numalšintas tik tada, kai lyrinis subjektas sugrįžtų į gimtinę. Nuo eilėraščio pirmos eilutės kalbama apie sužeistą dvasinę būseną. Lyrinį ,,aš” kankina toks stiprus tėvynės elgesys, kad ,,Lyg žaizda, išdeginta žarijom.” Antroje strofoje atsiranda pasakos motyvas apie berniuką, pavirtusį žvėriuku, kai jis atsigeria vandens iš pėdos. Šis mažas vandens kiekis galėtų panaikinti dvasinį lyrinio subjekto troškulį, nes jis susijęs su gimtine, vietomis, kuriose užaugo. Taip pat ,,tulpelės žiedas” suteikia jaukumo, šilumos atspalvį. Trečioje strofoje atgyja brangūs prisiminimai ,,Buvo ten kalneliai, pievos, miškas…”. Šiuos atsiminimus galime sulyginti su pačios Salomėjos Nėries išgyvenimais, jai pabėgus, dėl karo Lietuvoje, į Rusiją. Ketvirtoje strofoje lyrinis ,,aš” pasikeičia į ,,mes”. Šalia lyrinio subjekto atsiranda artimiausi žmonės, kurie, deja, vis dar likę jo prisiminimuose. Akcentuojamas džiaugsmo ir liūdesio simbolis - berželis. Jis įprasmina rudens metą, kuris skatina ilgesį: ,,Pro geltonus lapelius berželio.”Penktoje strofoje atsiranda širdgėla, kuri kaip šešėlys sekioja paskui lyrinį subjektą. Lyrinis subjektas suvokia, kokia brangi jam yra Lietuva. Retorinis kreipinys: ,,O širdgėla juodoji!” suteikia eilėraščiui pakilumo ir dramatizmo. Šeštoje strofoje lyrinis subjektas išsako viltį, kad jo taip pat ilgisi gimtinėje. Stiprėja pavojaus ir mirties ženklai, ilgesinga nuotaika pavirsta į pesimistinę: ,,Girdžiu - gervės į dausas jau skrenda…” Iš rudens pereinama į žiemą, mirties ir sąstingio metą: ,,Rytmečiais tenai šalna baltutė.” Paskutinėmis dviem eilutėmis: ,,Ten į vandenį šaltinio šalio/ Byra šaltos ašaros berželio” parodomas kontrastas tarp praeities ir dabarties, taip pat skamba kaip lyrinio ,,aš” apmąstymų išvada. Metaforomis ,,maudžia troškulys krūtinėj”, deminutyvais, epitetais, simboliais ,,avinėlio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!