Viduramžių literatūra

krikščionių Bažnyčios vienijimasis bei centralizacija;
Nacionalinių valstybių formavimosi užuomazgos;
katedrų, vienuolynų, vėliau universitetų, kaip šviesos židinių reikšmė, miestų kaip ekonominių centrų augimas;
Lotynų kalbos kaip bendros kultūros ir švietimo kalbos vyravimas.
Pirmasis Viduramžių sąvoką pavartojo italų Renesanso humanistas Flavijus Biondo (lot. Flavius Blondus (1392-1463) veikale "Historiarium" XV amžiaus viduryje. Sąvokos populiarumas tarp jo laikmečio ir vėlesnių laikų humanistų parodo kultūrinių pokyčių nuojautą, siekį susieti save atgimstančiu Antikos palikimu bei vidinį poreikį oponuoti tebevyraujančiai scholastinei tradicijai. Toks neigiamas viduramžių vertinimas įtakojo ir vėlesnių kartų požiūrį į šį laikotarpį kaip į barbarišką, dogmatišką, fanatišką ir visai nevaisingą metą.
Vėlesniais laikais, formuojantis istorijos mokslui ir galutinai įsivyraujant istorijos periodizacijai, kokią turim ir dabar, viduramžių sąvoka sąlyginai neteko to neigiamo atspalvio ir atsidūrė greta Antikos ir Naujųjų laikų kaip dar viena istorinė epocha.
Viduramžių (kaip ir jokios kitos epochos) bruožų negalima absoliutinti. Jokia istorinė epocha ar kultūra nėra vienalytė. Viduramžiai apima visą tūkstantmetį. Be to tai yra įvairių idėjų, ideologijų plitimo metas. Geografinės priežastys taip pat neleidžia traktuoti viduramžių kaip homogeniškos epochos.
Ribotų komunikacijų laikais susiformavo skirtingos visuomenės su savo ypatumais, todėl daug korektiškiau būtų kalbėti, pavyzdžiui, apie Anglijos, Ispanijos ar Lietuvos viduramžius. Tai, kas laikytina Viduramžių "etalonu" daugiausia atstovaujama Prancūzijoje. Tai lėmė tiek anuometinis to regiono prestižas, tiek prancūzų indėlis į istorijos mokslą.
Dar viena Viduramžių problema - tokio periodizavimo (Antika - Viduramžiai - Naujieji laikai) eurocentriškumas. Giliau susipažinus su neeuropietiškomis civilizacijomis, suprasta, jog šis modelis dėl visai kitokių kultūrinių procesų dažniausiai kitur netinka. Dėl to, kalbant apie Viduramžius, omenyje paprastai turima Europos istorija arba agrarinės šalys, turinčios stiprią karių kastą. Kadangi panaši situacija buvo ir tų laikų Japonijoje, viduramžių sąvoka kartais taikoma ir jai.
Tradiciškai Viduramžiai apima laikotarpį nuo Vakarų Romos imperijos žlugimo iki Amerikos atradimo bei maurų išvijimo iš Ispanijos, t.y. maždaug tarp 476 ir 1492 m.
Alternatyvūs viduramžių pradžios variantai yra šie:
nuo sostinės perkėlimo į Konstantinopolį 330 m.
nuo pagonybės uždraudimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!