Viduramžiškos kultūros bruožai

 1.6. Vienuolynų vaidmuo visuomenės kultūriniame gyvenime. Viduramžių universitetų atsiradimas, studijų juose organizavimas..
Viduramžių kultūros bruožai.
Iki atsirandant viduramžių miestams, ankstyvaisiais viduramžiais, vienuolynai buvo svarbiausi kultūros centrai Europoje. Vienuolynai vykdė intelektualią veiklą. Prie vienuolynų kūrėsi mokyklos, patys vienuoliai rašė ir perrašinėjo knygas , taip issaugodami antikos palikimą. Vienuoliai, knygų perrašinėtojai, buvo vadinami skriptoriais. Steigė vienuolynų bibliotekas, dėstė universitetuose, kūrė teologinius veikalus, rašė kronikas.
Viduramžių kultūros plėtrą skatino miestų augimas ir centralizuotų valstybių susidarymas. Ir Katalikų bažnyčiai, ir augantiems miestams bei stiprėjančiai karalių valdžiai reikėjo raštingų žmonių. Todėl sparčiai daugėjo mokyklų, augo gyventojų raštingumas. Įtakos Europos kultūrai turėjo ryšiai su Bizantija bei islamo civilizacija. Per jas europiečius pasiekė ir į lotynų kalbą buvo išversta daug antikos autorių veikalų.
Pirmosios mokyklos buvo steigtos prie bažnyčių ir vienuolynų. Jos rengė dvasininkus, mokė skaitymo, skaičiavimo, rašymo pagrindų. Nuo XI a. miestuose plito katedrinės mokyklos. Jas lankė tie vaikai, kurie neketino tapti dvasininkais. Švietimo pagrindą sudarė vadinamieji septyni laisvieji menai. Iš pradžių mokyta trijų dalykų- triviumas (gramatikos, retorikos ir dialektikos), juos baigus- kvadriviumas (aritmetikos, geometrijos, astronomijos ir muzikos). Mokyklose mokiniai išmokdavo lotynų kalbos, todėl toliau jie galėjo mokytis bet kuriame Europos universitete.
XI a. pb. Europos miestuose atsirado pirmosios aukštosios mokyklos- universitetai (studentų ir dėstytojų sąjungos).. Universitetui įkurti reikėjo popiežiaus leidimo, didelę dalį mokslininkų sudarė dvasininkai. Pirmasis universitetas buvo įkurtas Bolonijos mieste, Italijoje. Popiežius ir karaliai suvokė mokslo naudą, todėl palaikė universitetų kūrimą, suteikė tam tikrų privilegijų. Universitetai turėjo autonomiją (savivaldos teises): buvo atleisti nuo mokesčių, galėjo rinkti savo valdžią (rektorių ir senatą), teisti narius, teikti mokslo laipsnius. Daugelį aukštųjų mokyklų sudarė keturi fakultetai: Filosofijos, Teologijos, Teisės ir Medicinos. Visi studentai iš pradžių privalėjo baigti Filosofijos fakultetą, tik vėliau galėjo studijuoti kituose. Mokslo ir mokymosi tikslams visose aukštosiose mokyklose vartota lotynų kalba, tai leido studentams ir dėstytojams laisvai mokytis ar mokyti bet kuriame Vakarų Europos universitete. Pagrindinė mokymo forma –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!