Konspektai

Vidaus degimo varikliai - medžiaga egzaminui

9.8   (2 atsiliepimai)
Vidaus degimo varikliai - medžiaga egzaminui 1 puslapis
Vidaus degimo varikliai - medžiaga egzaminui 2 puslapis
Vidaus degimo varikliai - medžiaga egzaminui 3 puslapis
Vidaus degimo varikliai - medžiaga egzaminui 4 puslapis
Vidaus degimo varikliai - medžiaga egzaminui 5 puslapis
Vidaus degimo varikliai - medžiaga egzaminui 6 puslapis
Vidaus degimo varikliai - medžiaga egzaminui 7 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1.Cilindro pripild. koef. f-lės išvedimas. Grafikas. Jo kreivių įvairiems varikliams paaiškinimas. Pripildymo koeficientas. Įleidimo proceso kokybė nusakoma pripildymo koef ηv=G1/G0, kuris yra santykinis tikrojo šviežio mišinio kiekio patekusio į cilindrą su tuo kiekiu, kuris galėtų tilpti cilindro darbiniame tūryje. Pripildymo koef randamas: iš šios lygties Go=(Po*Vh)/(Ro*To), Ro- šviežio mišinio dujų pastovioji. G1+Gr=(Pa*Va)/(Ra*Ta) arba galima para6yti kad G1*(1+γr)= (Pa*Va) /(Ra*Ta) tuomet padarę pakeitimus Va/Vh= (Vh+Vc)/Vh=1+ (Vc /Vh)=1+1(ε-1)= ε/ (ε –1). ηv= ε/( ε-1)-(Pa/P0)-T0/( T0+∆T+ γr+ Ta) 1 – Cilindrų pripildymo oto variklių koef. kitimas; 2 – oto variklių, kai yra karbiuratorius; 3 – oto variklių, kai benzino įpurškimas; 4 – rodo greitaeigių dyzelinių variklių pripildymo koef. kitimą; 5 – lėtaeigiu dyzelių. Pripildymo koef. maksimumas būna maždaug prie vidutinių sūkių. Lenktyninių auto pripildymo koef maksimalus būna prie didžiausių sūkių 2. Išvesti teorinio oro kiekio f-lę 1 kg visiškam degalų sudeginimui, moliais Teoriškai būtinas oro kiekis 1kg degalų sudeginti. Sudeginti C kg (C) ir H kg (H2) reikia 8/3 C + 8 H kg (O2). Varikliuose naudojamas oro deguonis, kuris su oru patenka į cilindrą, įleidžiamas proceso metu. Žinoma, kad deguonies ore pagal masę 23%, todėl teoriškai būtinas O2 kiekis pilnai sudeginti 1k kg degalo yra: lmin = 1/0,23 (8/3 C+8 H – Od). Azotas, esantis ore degimo procese nedalyvauja ir iš cilindro pašalinamas atidirbusių deginių išmetimo procese. Tikrasis degiojo mišinio kiekis sudegant 1kg degalo išreiškiamas: (23) l0/μ0=L0 – oro kiekis reikalingas pilnai sudeginti 1kg oro kmol. Oro molekulės masė yra μ0=28,97, degalo molekulinė masė duodama žinyne, ji priklauso nuo degalo rūšies: μd=110 – 120. Dyz. var įleidimo metu į cilindrą patenka oras: M1 = αl0 / μ0 =αL0 (24) Teoriškai būtinas oro kiekis: Ore pagal tūrį yra 21% deguonies ir 79% azoto. (26) deguonies atskirų komponentų dalių: sumarinis deginių kiekis, kai α>1 , kmol Esant nepilnam degimui, kaiα0,4, variklio darbas trankus. Dar staigiau kylant slėgiui degimas vyksta detonuojant. Vėlyvas degimas užtęsia mišinio degimą net į plėtimosi procesą, mažėja variklio galingumas bei kaista išmetimo sistema. Ankstyvas degimas – kai degimo kameroje pernelyg pakyla temperatūra, tai atsitinka esant didžiausiam krūviui ir nepakankamam aušinimui, mišinys savaime užsidega nuo perkaitusių degimo kameros paviršių, dar prieš šokant kibirkščiai žvakėje. Šis degimas lydimas pneumatinių dūžių, kurie panašūs į detonaciją. Kaitrinis-kai mišinys užsiliepsnoja nuo įkaitusių detalių (išm.vožt., stūm.prielajų..). 1 – normalus degimas; 2- vėlyvas degimas; 3-ankstyvas degimas. 5.Tz f-lės išvedimo būdas; pz slėgio f-lės išvedimas. Reikšmės įv varikliams Darbo takto metu besiplėsdamos dujos atlieka naudingą darbą. Proceso pradžioje dar dega mišinys, vėliau temperatūra ir slėgis krinta. Per visą ciklą šiluma atiduodama sienelėms. . Degimo pabaigos slėgis: karb. pz=μpcTz/Tc; dyz. pz=λpc. Norint apsk. degimo pabaigos temperatūrąTz pagal formules ζHa/[M1(1+γ)]+[(mc'v)Tc+8,315λ]* *(Tc-273)=μ[(mc"v)Tz+8,315](Tz-273)-dyz.; ζ(Ha-ΔQ)/[M1(1+γ)]+(mc'v)Tc(Tc-273)=μ(mc"v)Tz(Tz-273)-karb., reikia,pasirinkus Tz skaič. lygties kairę ir dešinę puses atskirai ir keist Tz reikšmę tol,kol bus pasiekta abiejų pusių lygybė (0,5%).Tai vad. priartėjimo būdas. Greičiau apsk. nusibraižius grafiką milimetriniame popieriuje, kurio ordinačių ašyje atidedamos entalpijos kJ/kg, abscisių - temp. Esant nedideliam (2-3%) kairios ir dešinios lygties pusių skirt., tarp atidėtų taškų galima brėžt tiesę.Tada pagal kairios pusės entalpijos reikšmę absc. ašy randam Tz .Tikrąją Tz galima rast ir apsk., kiek 1K atitinka kJ/kg entalpijos, kai turim jos dvi reikšmes (deš.p.). Naud. formulėmis, galima sudaryt kvadr. lygtį Tz apskaičiuoti. Kai oro koeficientas  didėja, degimas lėtėja, užsitęsia, plėtimosi politropės rodiklis n2 sumažėja. Esant didesniam veleno sukimosi dažniui, padidėja mišinio turbulentiškumas, degimas vyksta sparčiau, bet mažiau dujų prasiveržia į karterį, ir n2 sumažėja. Kai cilindro matmenys didinami, paliekant S/D=const, n2 mažėja, nes cilindro viduje esančios dujos blogiau aušta. Didinant S/D ir turint Vh=const, n2 didėja,nes padidėje cilindro aušinamas paviršius.Gausus aušinimas didina n2. Nuo jo priklauso suslėgimo ir išsiplėtimo kreivių statumas. 6.Degimas dyz.variklyje. Fazės. Grafikas. Tz ir pz reikšmės, deltap/deltafi=… leistinas trankumas. Dyz.var.įpurkšti lašeliai užsiliepsnoja nuo suslėgto oro šilumos.T/e įpurškiama mažai degalų,o kai perkrautas-daug. Abiem atvejais lašeliai užsiliepsnoja be žvakių(tik nuo suslėgto oro šilumos.Deg.neįvyks, jei dyz.vožt.bus nesureguliuoti, stūm.žiedai sudilę-nebus pakankamai kompresijos.Dyz. var.deg. vyksmui įtakos turi auš.skysčio temp.ir ω,todėl dyz.var.paleidimo sūkiai 2-3k.did. nei benz.var Ifazė:1-2-paruošiamoji. Trukmė prikl.nuo susl.oro T,sūkuriavimo,ω.IIfazė:2-3-akt. deg.Antri lašai pakliūna į liepsną, greit užsidega.Did.T ir p.Δp/φII= (p3-p2)/φII=0,3-0,5MPa/kg. Prikl.nuo deg.CS,apkrovos,sūkių, deg.įpuršk.kampo.IIIfazė:3-4-Tmax=2000K.Trukmė prikl.nuo pirmų fazių ir var.sūkių.IVfazė:4-5-baig.deg.Pab.nust.,imant dujų bandinius iš cil.Iš ind.diagr. trankumas MPa/laips,pasisukus alk. vel.1°,apsk.:Δp/φII=(pzf-pc")/φII,kur φII-spartaus deg. trukmė°.Didž.įtaką trankumui turi įp.pask.kampas θ. 7. Nenormalus degimas Oto ir dyz.varikliuose. Grafikai: degimo (ankstyvo vėlyvo), triukšmo, kenksmingumo. Pasekmės. Būdai išvengti. Nenormalūs deg.atvejai:per ankstyvas-kai deg.kameroj pakyla temp.(es.didž.krūviui ir nepakankamam auš.),miš.savaime užsidega nuo perkaitusių deg.kameros pav.,dar prieš šokant kibirkščiai žvakėj.36;per vėlyva užtęsia miš.degimą net į plėtimosi procesą,var.nustoja galingumo, kaista išm.sistema.; detonacinis-deg. suskyla į pirminius e-tus.Det. slėgio banga išjudina cil.sieneles, pasigirsta skambus bildesys.Dėl aukštos temp.patirpsta stūm. dugnas,susidaro atspindžio bangos.; kaitrinis-kai miš. užsiliepsnoja nuo įkaitusių det.(išm.vožt.,stūm.prielajų..).. 8. Vidut. Indik. Slėgio f-lės dalinis išvedimas. Indik ir efekt galios f-lės. Grafikas p-V koord; pi,pe,pm Žr.18 kl 9. Darbo eigos rodikliai, pb ir Tb. Išvesti f-les. Reikšmės Oto ir dyz varikliams. Plėtimosi pabaigos slėgis: karb. pb=pz/εn2 (0,35-0,50); dyz. pb=pz/δn2 (0,2-0,4). Temp.: karb.Tb=Tz/εn2-1 (1200-1700); dyz.Tb=Tz(ρ/ε)n2-1 =Tz/δn2-1 (1000-1200).  - pirminio išsiplėtimo laipsnis, =Tz/(Tc), čia  = 0.98-1,08,tai molių pokyčio koef. -galutinio išsiplėtimo laipsnis,  = /. n2 – plėtimosi politropės rodiklis. n2 = 1,22+2,66/nn (benzams), n2 = 1,16+2/nn (dyzeliams). Degimas: pbVb=GRTb; pzVz=GRTz. 10.Suslėgimo laipsnis. Reikšmių kitimas nuo...įvairiems varikl. Reikšmės. Degimo kameros Oto ir dyz varikliams. Suslėgimo laipsnis – tai cilindro bendro darbinio ir degimo kameros tūrių santykis su degimo kameros tūriu. (arba kiek kartų yra suspaudžiamas mišinys, oras) Todėl dvitakčiuose varikliuose yra ir 2 suspaudimo laipsniai, tai būtent geometrinis   (Vh Vc) / Vc ir tikrasis  (Vh`Vc) /Vh. Skaičiavimuose naudojam tik tikrajį . Suspaudimo laipsnis ;(6-10) - vieno cilindro darbinis tūris, - degimo kameros tūris. Dyzeliams suslegimo laipsnis yra 14–22, o kibirkštiniams 6-10 Suspaudimo laipsnis parenkamas pagal degimo kamerą. 11. ,IŠMETIMO PROCESAS: Jo metu atitirbę deginiai pašalinami iš cilindro. Priklausomai nuo alkūninio veleno sūkių skaičiaus, skiriasi išmetimo sistemos konstrukcija, išmetimo slėgis Pz = (1,05…1,25) P0. Mažesnės reikšmės varikliams su mažais vidutiniais sūkiais, o didesnės varikliams su aukštais sūkiais ir sudetingais duslintuvais, nes išmetamų deginių išmetimas dažnai sudetingesnis. Atidirbusių deginių laipsnis priklauso nuo to pačių rodiklių, kaip ir temp isipletimo proceso metu. Aukščiausia atidirbusių deginių temperatura būna prie truputi liesesnio mišinio t. y. kai  = 1,05...1,15 ribose. Pasirenkamas Tr, reikia atkreipti dėmesi kad padidėja E, likusių dujų temperatura sumažėja, o padidėja sūkių sk 2 taktų .. 12. Šilumos sąnaudų apskaita (balansas) Ekonomiškumo padidinimo būdai. Litrinės galio f-lės nagrinėjimas Var. tik dalis šilumos 20 – 40% išsiskyrusios sudegant degalams cilindre sunaudojama naudingam darbui atlikti, o likusi dalis sudaro šiluminius nuostolius ir šį šilumos pasiskirstymą charakterizuoja šilumos balansas. Šilumos balanso lygties pavidalas: Q = Qe + Qa + Qd + Qn + Qlik. J/s Q – išsiskyrusi šiluma cilindro viduje. Qe – šiluma ekvivalentinė efektyviam variklio darbui, Qa – šil. perduota į aušinamą aplinką, Qd – šil. prarasta su atidirbusiais deginiais, Qn – šil. neišsiskyrusi cilindre dėl nepilno degalų degimo, kai α0,2MPa,naud.st.medž.Var galia padid.50-60%.Dyz.ε maži.iki 14-15.Įtaisomas dujų turb.ratas.Naud.susl.oro guoliai ar sidabr.bronzos įvorės.Įtais.išc.oro siurblys.Kai kompr.turi mech.pavarą nuo var.,oro tiekimui sunaud.skystų deg.E.Var.prip.ir dalies dūmų grąžinimą į cil.tvarko mikroprocesorius.Kai apkrova maža,prip.neveikia.Deg.grąžinimas pagerina deg.procesą ir sumažina C dal.išmetimą. 15. Kaip palaikomas reikiamas mišinio sastatas oto varikliuose (benzin, duj, su ipuršk, su karb,). Schemos. Oro pertekliaus koef, Graf. Paleidžiant variklį mišinys, paleidimo įtaisais, yra pariebinamas iki = 0,3 – 0,5, dėl to, kad tada garuoja tik pačios lengviausios frakcijos benzine. Varikliui dirbant tuščia eiga mišinį reikia šiek tiek pariebinti = 0,8 – 0,9 dėl to, kad cilindre, šiame režime, gali būti didesnis negu mišinio kiekis. Didėjant variklio apkrovimui mišinys turi būti liesinamas, todėl vidutiniame režime (nuo mažo apkrovimo iki 2/3) variklis pastoviai dirba su šiek tiek paliesintu mišiniu = 1 – 1,05. Norint pasiekti didžiausia variklio galią, kai droselis visiškai atidarytas, mišinį reikia pariebinti = 0,95. Mišiniui pariebinti yra skirtas ekonomaizeris. Didžiausiai galiai pasiekti gali būti įtaisytas papildomas vamzdelis su degalų praleistuku ir vožtuvėliu. Vožtuvėlis atveriamas nuo droselinės sklendės. Kai nuspaudžiamas ekonomaizerio vožtuvėlis į degalų praleistuką pradeda tekėti papildomas kuras, kuris pariebiną mišinį. Var. priklausomai nuo jo darbo režimų oro kiekis gali būti didesnis arba mažesnis už teoriškai būtiną oro kiekį reikalingą pilnai sudeginti tam tikrą degalų kiekį. Tikrojo oro kiekio patekusio į cilindrą santykis su teoriškai būtinu oro kiekiu reikalingu pilniai sudeginti tam tikrą kiekį degalų vadinamas oro pertekliaus koef. α ir lygus α = l/l0 (10) Karb. var. šis oro pertekliaus koef. gali būti didesnis arba mažesnis už 1. Jei α1. Priklausomai nuo apkrovimo kinta 1,2 – 1,7. 17. Variklio galios ir taupumo didinimo būdai. Litrinės galios formulės analizė. LVG vadiname efektyvinį galingumą tenkantį vienam litrui var. darbinio tūrio. Nl = Ne/Vhi, kW/l. Ne = pi*m*Vl*n/(30*); pi =Ha*i*v*0/(l0*). Tada sustatome i lygtis ir gauname litrine galia. Čia Ha-degalų kaitringumas; l0-teorinis oro kiekis, kg/kg;  - oro pertikliaus koef.; v-pripildymo koef.; 0-oro tankis, kg/m3; n-sūkiai. Kuo didesnis LVG tuo mažesni prie kitų vienodų sąlygų var. gabaritai ir masė: karb. var. Ni = 30 – 50, dyz. 20 –30, sportinių automobilių su karb. 50 – 105, duj. dar mažesni. LVG padidėja padidėjus var. pripildymo koef. Naudojant dvitakčius var. LVG palyginus su ketur.var. prie kitų tokių pačių sąlygų t.y. sūkių ir litražo padidėja 40 –60 %. Kuo didesnis MNK, tuo didesnis var. litražinis galingumas. Didėjant var. sūkiams LG didėja, tačiau var. sūkius be galo didinti negalima ir jis yra ribojamas išeinant iš darbo atlikimo sąlygų. Litrinė galia stacionarių variklių (6-7), automobilių (22-38), sportinių automobilių (95). Konstruojant VDV stengiamasi didinti jų LG, ekonomiškumą, bei mažinti gabaritinius matmenis ir masę. Be to turi būti užtikrinamas pakankamas patikimumas ir ilgaamžiškumas. Išlaikant šiuos reikalavimus didinti var. litražą ir cilindrų skaičių nenaudinga todėl, kad tikslinga didinti suspaudimo laipsnį ir palaikyit optimalų oro pertekliaus koef. α = 0,85 – 0,9, naudoti dvitakčius var. Bet naudojant dvitakčius var. mažėja ekonomiškumas, nes dujų mainams yra prarandama tam tikra cilindro darbinio tūrio dalis, bei išvalant cilindrus prarandama dalis degiojo mišinio, be to dvitakčių var. ekologinės savybės prastesnės. Reikia stengtis padidinti pripildymo koef. ηV ir mišinio tankumą. Šiuo tikslu reikia sumažinti hidraulinius nuostolius įsiurbime ir išmetime, sumažinti mišinio pakaitinimą, didinti MNK, mažinti santykį S/D. Sumažinus šį santykį, sumažėja stūmoklio greitis, trinties nuostoliai, pagerėja..... koef. Naudoti var. pripūtimą. 18. Vidutinis indik slėgis pi. Formulės išvedimas. Grafikas. Kaip išmatuoti pi? Vidutinis indikatorinis slėgis: tai tariamasis pastovus slėgis, veikiantis per visą stūmoklio eigą. čia - indikatorinės diagramos kampų suapvalinimo koeficientas; - vidutinis teorinis indikatorinis slėgis, MPa; p – slėgio padidėjimo laipsnis; n1 – slėgimo politropės rodiklis. Keturtakčiam Benzui (pi) yr 0,7-1,25, o dyzeliui yr 0,65-1,05, dujoms yr 0,6-0,9. Dvitakčiam benzui yr 0,4-0,8, dyzeliui yr 0,5-0,9. Pi yra indikatorinis darbas, atitinkantis cilindro darbinio tūrio vienetui, grafiškai pi yra aukštis stačiakampio kurio plotas lygus indikatorinės diagramos plotui. Tikro ciklo indikatorinė diagrama, palyginus su teorine, yra suapvalinta todėl pi mažesnis. Tikrajame cikle yra įleidimo ir išmetimo procesai Indikatorinės galios išvedimas. Galingumas Pi tai galia kurią išvysto cilindre besiplėsdami deginiai. Lcik=piFstSi [Nm/cik]; Galia tai darbas kurį dujos atlieka per 1 sekundę i – cilindrų skaičius t taktų skaičius 19.Išmetimas. Fazės. grafikas. Slopintuvai, jų schemos. orapūtės ir jų rūšys. pripūtimo efektyvumas Tikslas išmetimo – kuo daugiau iš cilindro pašalinti deginių ir kuo mažiau tam sunaudoti mechaninio darbo. Teorinio keturtakčio ciklo išmetimo proceso pradžia autapatinama su ART, o pabaiga – su VRT. Tikrame variklyje dėl dujų inercijos išmetimo vožtuvas pradedamas atidaryti, dar stūmokliui 40-800 nepriėjus ART ir uždaromas 15-600 jam praėjus VRT. Dujų slėgis cilindre išmetimo pradžioje daug didesnis už aplinkos slėgį, todėl pro išmetimo angas besiveržiančių deginių greitis būna kritinis (500-700 m/s) ir deginiai sukelia triukšmą. Šios, vadinamos pirmaja išmetimo faze (1-2), jos metu iš cilindro pasišalina apie 40-50% visų deginių. Antroje išmetimo fazėje (2-3) deginius iš cilindro stumia stūmoklis. Deginių slėgis išmetimo metu kinta. Deginių dalis, buvusi cilindro galvutėje, pasibaigus išmetimui, lieka. Kai variklis neperkrautas, išmetamų deginių temp. pakankamai žema ir jie neuždega siurbimo kolektoriuje esančio degiojo mišinio, neužsidega ir degusis mišinys cilindre siurbimo pradžioje. Bet, kai dėl užsitęsusio ar vėlyvo degimo išmetamų deginių temp. aukšta, siurbimo kolektoriuje degusis mišinys užsidega - girdėt sprogimai karbiuratoriuje ir jame gali užsidegt benzas. Išmetami deginiai turi nemažai energijos, kuri pasireiškia slėgiu, temperatūra ir greičiu. Ši energija išnaudojama specialiose dujų turbinose pripūtimo kompresoriui sukti arba kaloriferyje apšildymo reikalams. Sumažinti keliamą deginių triukšmą naudojami išmetimo triukšmo slopintuvai. Slopintuvo veikimas pagristas tuo, kad jame atidirbusių dujų srautas suskaidomas, dujos palaipsniui išsiplečia, perleidžiant jas keletą kartų pro skirtingo dydžio kameras. Tokiu būdu palaipsniui krinta dujų greitis ir slėgis, susilpnėje srovės pulsacija ir sumažėja išmetimo triukšmas. Išmetamų deginių garso slopintuvai sudaro varžą dujoms judėti, pakelia išmetamų deginių slėgį ir mažina variklio galingumą (4-5%). Tad aviaciniams ir lenktyninių automobilių bei motociklų varikliams garso slopintuvai nenaudojami. Katalizatoriai neutralizuoja išmetamų deginių kenksmingumą. Slopintuvas.2t varikliuose tinkamas slopintuvas padidina variklio galia ir ekonomiškumą 5-10%. 2 t didelio litražo dyzeliuose išmetimo angoje įtaisoma karščio nebijoma sklendė, kuri valdoma automatiškai. Prie mažų sūkių praputimo nuostoliai didesni nei prie didesniu. 4t varikliuose bet koks slopintuvas mažina variklio galią, apsunkina išmetimą. Triukšmas susidaro nuo mechaninių virpesių, dujų tekėjimo ir dėl garso bangų atspindžio, slenkantis velenėlio triukšmas atsiranda dėl didesnių tarpelių. Grandinė judėdama sukelia šlamančius garsus. Deginių ištekėjimo triukšmas priklauso nuo dujų greičio ir oro bangų smūgio. Dujų ištekėjimas sukelia garsą iki dB. Judantis oras taip pat virpina sieneles. Absorbcinio slopintuvo trukumas – stiklo pluoštas užsikemša alyvos lašeliais. Keturtakčiuose varikliuose bet koks slopintuvas mažina variklio galią, apsunkina išmetimą. Vieno cilindro variklyje su Lavalio vamzdžiu, galima gauti vaakumą, prie tam tikrų sūkių. Dvitakčiuose varikliuose tinkamas slopintuvas padidina avriklio galią 5-10%. Dvitakčiuose dyzeliuose išmetimo angoje įtaisoma karščio nebijanti sienelė. Prie didelių sukių praputimo nuostoliai maži, prie mažu dideli. 20. Šiluminės dalies klausimas pasirinktinai, išvedant formulę Kaip palaikomas šiluminis režimas oru aušinamuose varikliuose??????? Mažos galios mopedų ir motociklų varikliai važiuojant aušinami priešpriešine srove. Oru aušinamuose trakt ir automob varikliuose irengti ventiliatoriai, kurie pučia oro srovę ir aušina cilindrus bei ju galvutes.Aušinamųjų detalių normali temp palaikoma reguliavimo disku, kuris dažniausiai naudojamas žiemos metu. Žiemos metu sunkiau paleisti, bet paleidus visos detalės greičiau įšyla. Oru aušinimo variklio įšilimas kontroliuojamas pagal karterinės alyvos temperatūrą. Avariniu atveju, pvz, trūkus ventiliatoriaus dirželiui variklio galvutėje įmontuotas daviklis įjungia raudoną lemputę 21. kaip žvakėje gaunama kibirkštis? Elektros schema Žvakės reik.kibirkščiai var.deg.kameroj gauti.Ji sudaryta iš strypo su centr.elektrodu, izoliuotu nuo masės izoliatoriumi, ir šon.elektrodo, sujungto su mase.Dėl aukštos įt.tarp žvakės elektrodų šoka kibirkštis,kuri ir uždega darb.mišinį cil.Žvakės su trumpa kreipiamąja dalimi geriau nuveda šil.nuo izoliatoriaus korpusui (vad. šaltosiomis).Jos skir.var.,kurių did.suspaud.laipsnis ir aukštas temp.režimas.Žvakės su ilg.izoliatoriaus kreip.dalimi priima daug šil.,lėtai aušta,mažai laidžios šil.(karštosios). Vart.var.,kurių mažas suspaud. laipsnis.ir vid.temp. režimas. 22. Purkštuvų (dyz v.) charakteristikos. Grafikas. Kaip keičiama galia Oto, dyz ir dujų varikliuose? Jie yra atviri ir uždari ir uždari elektromagnetiniai. Tai yra iš kelių detalių sudarytas mazgas. Precizinė dalis yra purkštukas. Jis gaminamas iš pagerinto plieno, tiksliai. Dyz varikliuose degalu švarumas yra pagrindinis veiksnys, kad sistema veiktu ilgai Atvirame purkštuve gali būti 4-7 skylutes diametro 0,125-0,250mm. Ju minusas tas kad mažos skylutes greitai užsikemša. Dabar jas pradegina lazeriais, o anksčiau gręždavo. Atviro purkštukas yra paprastas, augant sūkiams, dėl mažu skylučių varžos didėjimo išauga išpurškimo slėgis. Uždaras purkštuvas turi adatą Nuleidžia adatą su kūginiu galu spyruoklė, pakelia slėgis. Jie naudojami įvairios paskirties dyzeliuose, tokie purkštuvai veikia svariau nei atviros , elektromagnetinis purkštuvas, aplink adatą korpuse įtaisytas elektros magnetas į kuris tam tikru atveju pakelia adatą ir nuleidžia. Purškimo slėgis yra pakeliamas padidinus sūkius, taip pat keičiant daugiau ar mažiau įveržiant spyruoklės. 1- 1 -korpusas, 2- adata, 3- spyruokle, 4- išpurškymo tarpiklis slėgiui keisti. Įpurškimo sistemos būna: 1. monoįpurškimas (purškia į siurbimo vamzdį) - naudojamas vietoj karbiuratoriaus; 2. Purškia į kiekvieną cilindrą prieš siurbimo vožtuvą ; 3. purškia tiesiogiai į cilindrą. Kada automobilis įsibegėja automobilio mišinys pariebinamas automatiškai Privalumai: vienodas mišinio sąstatas cilindrui, galima padidinti suspaudimo laipsnį, lengvesnis paleidimas žiema, mišinio sąstatas palaikomas optimalus, didesnis variklio galingumas ir bandoma palaikyti maksimalų įvairiuose sūkiuose. Trūkumai: labai sudėtinga, brangi eksploatacija, diagnostika reikalauja kvalifikacijos. Monoįpurškimo schema: 1. oro kiekio matuoklis, 2. praleidžiamasis vožtuvas, 3. elektromagnetinis purkštuvas, 4. slėgio reguliatorius, 5. droselinės sklendės atverimo jutiklis, 6. elektroninis valdymo blokas, 7. benzino filtras, 8. elektrinis rotorinis degalų siurblys, 9. aukštesnio slėgio siurblys, 10. droselinė sklendė, 11. temperatūriniai jutikliai (vandens ir oro), 12. dagalų bakas, 13. variklis. Įpurškimo sistemose mišinio ruošimas priklauso nuo daugeliu faktorių: pvz. šiose sistemose yra matuojamas įsiurbiamo oro kiekis, oro temperatura, išmetamu dujų sąstatas, oro slėgis, akseleratoriaus pedalas ir kiti parametrai, pagal šituos parametrus palyginimo su etalonine matrica kompiuteris parenka optimaliausia kuro padavimo kiekį, ir priklausomai nuo liambda daviklio parodymų mišinys liesinamas arba riebinamas, dyz. Varikliuose mišinys dažniausiai liesesnis nei benzininiuose, norint gauti max galią mišinys daromas 0,95 iki 1. Šalta variklį pariebinti įpurskimo sistemose buna įmontuotas papildomai dar purkštuvas. Varikliuose dažniausiai daro mišinį liesesni kad būtų mažiau nuodingų deginių, bet padideja NOx dujos, ir sunkesniais režimais veikia jeigu nebus tinkamo ausinimo kadangi stipriai isauga degimo temperatura, mažesnes kuros sąnaudos. Paleidimo momentu variklio sąstatas dažniausiai daromas pariebintas, augant sūkiams jisai artėja prie 1. Otto variklyje Var.darbo ekonomiškumas įvert.ef.n.k.-juo įvert.šil.ir mech. nuost.Galima gerint ηv.Otto var.galia keič.kiekyb.ir kokyb.Deg.reakcijos pakeist negalim,deg.kaitring.mažai skiriasi,o mech.nuostolius sumažint galim. Var.lyg.pagal litr.galią: Pelit=Pe/Vl; Vl=i·Vh;Pe=piηmVln/30τ;pi=Haηiηvρ/l0α; Pelito=Haηiηvηmρn/(30l0ατ)-ηi-ind.;α-oro pert.;ηv-prip.;ηm-mech.;ρ-tankis;τ-taktišk.;n-sūkiai.Pelit,ρ(jei nėr pūst.) neprikl.nuo deg.markės. Prip.gali pagerint did.vožt.skaičius.n savaime išauga-Pelit padid. (sumaž.trintis).Otto var.ekon. padid.1-1,05k;dyz.-taikant oro sūkuriavimą ir dvikart.įpurškimą. Ekonomišk.keičiasi,keič.dros.sklendės atvėrimą. 23. Vieno cilindro varikio išsvėrimas lančasterio būdu. Schema. Atsvarų masės. Vieno cilindro variklio išsvėrimas: Visos jėgos veikia po vieną, momentų nėra. Išcentrinė jėga atsveriama priešsvariais ant dilbių išlaikant sąlygą: čia mp – priešsvario masė kg, Rp – priešsvario masės centro atstumas iki sukimosi ašies m. Vieno priešsvario masė: Pirmos eilės inercijos jėga virpins variklį. Kad ją išsverti reikia perkelti ją į horizontalią plokštumą, dirbtinai pasunkinant priešsvarių masę. Vieno cilindro visiškas išsvėrimas Lanchesterio būdu: Parazitinis krumpliaratis 1 reikalingas tam, kad didieji krumpl. 2 suktųsi priešingomis kryptimis. Krumpl. 2 surasi tokiu pat kampiniu greičiu, kaip ir alkūninis velenas. Jie jungiami taip, kad svarelių pasisukimo kampas atitiktų veleno pasisukimo kampą . Kilusią išcentrinę jėgą SI išskaidome i vertikalią ir horizontalią. Horizontalios veikia į priešingas puses, todėl pasinaikina. Vertikaliosios kryptis yra priešinga , todėl: Pirmos eilės inercijos jėgos: , tada : . Norint išsverti antros eilės inercijos jėgas reikia sukelti to paties dažnio jėga priešingą jėgai. Tam skirti krumpliaračiai 3, kurie sukasi 2 kartus greičiau. Antros eilės inercijos jėgos: , tada: . Besisukančių masių išcentrinė jėga išsveriama: čia mp – priešsvario masė kg, Rp – priešsvario masės centro atstumas iki sukimosi ašies m. Vieno priešsvario masė: 24. Išsverti 8ių vilindrų "V" formos pavidalo variklį. Pateikti schemą su atsvarų išdėstymu 8 cilindrų variklių išsverimas: Vienaeiliai ir V formos varikliai yra visiškai išsverti, tačiau V formos varikliams reikia statyti priešsvarius. Atsveriant reikia žiūrėti kaip į 4 dvicilindrius V formos variklius. Kadangi tokių variklių yra porinis skaičius, savaime pasinaikins, atsisvers be papildomų masių, nes velenas turi alkūnes kas 90 laipsnių. Momentai nuo šių jėgų pasinaikina savaime, apkraudami veleną lenkimui. Išcentrinės jėgos atsisveria, bet lieka jų momentai. Besisukančių masių išcentrinės jėgos sukelia momentus Msv ir Msh. Jas reikia sumuoti, nes veikia ne vienoje plokštumoje. Atstojamasis momentas atsveriamas priešsvariais, tvirtinant juos prie pirmos ir ketvirtos alkūnės tam tikru kampu. 25. Subalansuoti vienaeilį 4ių cilindrų variklį. Atsvarų masės 4 cilindrų, 4 taktų vienaeilio variklio išsverimas: darbo taktai seka kas 180. Išsveriant šį variklį reikia žiurėti kaip į du variklius iš dviejų cilindrų. Projektuojam inercijos jėgas į cilindrų plokštumą: Pirmos eilės: ; ; Pirmos eilės inercijos jėgos atsisveria savaime, bet liks momentai, kurie laužys vidurinį pagrindinį kakliuką kas 180 laipsnių: ; Antros eilės: Antros eilės inercijos jėgos nesukels momento, nes nėra peties. Jos virpins variklį n/2 dažniu. Jas atsverti reikia panaudoti Lanchesterio metodą. Besisukančių masių išcentrinės inercijos jėgos išsisveria savaime, nes jų kryptys priešingos: ; 26. išsverti 2jų cil vienaeilį variklį. piešinys formulės jėgoms ir momentams 2 cilindrų eilėje variklio išsvėrimas: Gaminami vienoje eilėje, priešprieša ir V pavidalu. 4 t darbo tvarka kas 180 ir 540 laipsnių (1-2-0-0), o dvitakčių kas 180 (1-0-2-0). Jei velenas su viena alkūne, tai darbas seka kas 360 laipsnių (1-0-2-0). Toks variklis lengviau įsibegėja, o išsvertumu prilygsta vieno cilindro varikliui, tačiau sukimo momentas mažiau pulsuoja. Jėgų suma: Pirmos eilės inercijos jėgos pasinaikina savaime, tačiau lieka momentas, nes yra petys a. Šį momenta galima išsverti Lanchesterio būdu, įtaisius velenėlį, kuris su masėmis galuose suktųsi tokiu pat kampiniu greičiu, kaip ir alkūninis velenas. Jėgų suma: Jėgų sumą galima išsverti Lanchesterio būdu. Dėl antros eilės inercijos jėgų momeno nebus, nes jėgų kryptis ta pati. Besisukančios masės švaistikliniame kakliuke sukelia išcentrinę jėgą, kuri nukreipta išorėn, spindulio kryptimi: Nuo išcentrinių jėgų bus momentas: Momentą galima lengvai išsverti pritvirtinus priešsvarius. Priešsvarių sukeliamas momentas turi būti lygus išcentrinių jėgų momentui: , , , Dažnai likusios neišsvertos jėgos paliekamos, nes variklis būtų per brangus. 27. Subalansuoti 4ių cil opozicinį variklį, pateikiant alkūninio veleno schemą ir jėgų kryptis 4 cilindrų variklių su priešpriešias išdėstytais cilindrais išsvėrimas: Išsveriant reikia žiūrėti kaip i du dvicilindrius variklius veikiančius kartu. Tokiame variklyje išnyksta pirmos eilės inercijos jėgos ir S. Antros eilės inercijos jėgos sukelia momentą, kurio suma: , nes cos2 nekeičia ženklo kas 180. Šis momentas panaikinamas Lanchesterio būdu. Galima sakyti, kad šis variklis yra beveik visiškai išsvertas. 28. išsverti 2jų cil "V" Formos variklį. atsvarų masės. Schema 2 cilindrų V formos variklio išsverimas: Kompaktiškas, variklio agregatus galima patalpinti tarp cilindrų. Trūkumas, kad darbo tvarka netolygi. Kai tarp vilindrų 90 laipsnių kampas darbo taktų seka 4t 270 ir 450, 2t kas 90 ir 270 laipsnių. Išcentrinė jėga atsveriama kaip ir 1 cilindro variklyje: čia mp – priešsvario masė kg, Rp – priešsvario masės centro atstumas iki sukimosi ašies m. Vieno priešsvario masė: Kairiojo ir dešiniojo stūmoklių inercijos jėgos projektuojamos į veleno alkūnės plokštumą: Pirmos eilės inercijos jėgos: , Kadangi šios jėgos veikia ne vienoje plokštumoje, jas reikia sudėti geometriškai: Kampas tarp ir : Ženklas (-) rodo, kad atstojamoji bus nukreipta nuo centro, o kampas , kad ji veiks alkūnės plokštumoje. Reikšmė yra pastovus dydisč todėl atstojamają galima atsverti priešsvariu: , , Pirmos eilės inercijos jėgos sukels nedideli momentą, nes švaistikliai tvirtinami ant vieno kakliuko ir petys tarp jėgų yra mažas: Kai švaistiklinis mechanizmas turi prikabinama švaistiklį, šis momentas lygus nuliui. Antros eilės inercijos jėgos: Sudedame geometriškai: Kampas tarp ir : Antros eilės inercijos jegų atstojamoji veikia horizontalioje plokštumoje nuo centro spindulio kryptimi, tai į kairę, tai į dešinę. Šiai jėgai atsverti turi būti taikomas Lanchesterio metodas. Momentas bus nedidelis. Kai kairiojo cilindro pirmos eilės inercijos jėga didėja, tai dešiniojo cilindro mažėja. Sumoje lieka pastovus dydis. Tas pat ir su antros eiles. 29. išsverti 2jų cil opozicinį variklį. atsvarų masės. Schema 2 cilindrų variklių su priešpriešias išdėstytais cilindrais išsvėrimas: Kai variklis 4t, o veleno alkūnės išdėstytos 180 kampu, darbo taktai kartojasi kas 360. Kai švaistikliai ant vienos alkūnės darbo seka 180 ir 540(180 kai 2t), o tai nepriimtina. Tokiame variklyje stūmoklio inercijos jėgos savaime pasinaikina. Liks tik momentas nes yra petys a: ; , Šie momentai gali būti išsveriami įtaisius papildomus svarelius. Momentas nuo išcentrinių jėgų: 30. išsverti 1o cil variklį be papildomu mechanizmų. schema formulės Vieno cilindro variklio išsvėrimas: Visos jėgos veikia po vieną, momentų nėra. Išcentrinė jėga atsveriama priešsvariais ant dilbių išlaikant sąlygą: čia mp – priešsvario masė kg, Rp – priešsvario masės centro atstumas iki sukimosi ašies m. Vieno priešsvario masė: Pirmos eilės inercijos jėga virpins variklį. Kad ją išsverti reikia perkelti ją į horizontalią plokštumą, dirbtinai pasunkinant priešsvarių masę. 31. Išsverti 6ių cil vienaeilį variklį. Piešinys. Atsvarai ir jų išdėstymas Jis yra visiškai subalansuotas. Darbo taktų seka kas 120 laipsnių. Trūkumas tas, kad jis yra gana ilgas. Basisukančių masių išcentrinės jėgos savaime atsisveria kaip ir momentai. Tam, kad sumažinti vidurinio pagrindinio kakliuko įtempimus, velenai gaminami su priešsvariais. Išsveriant reikia žiūrėti kaip į 3 dviejų cilindrų variklius su dviem alkūnėm. ; 32. Stūmoklio greitis ir pagreitis. Vidutinis stūmoklio greitis. Švaistiklio judesys. Grafikai. Stūmoklio greitį galim gauti išdiferencijuojant kelią laiko atžvilgiu. Kai α -180o gausim jmin=-Rw2(1-λ); Kai α - 0o ir 360 gausim jmax=Rw2(1+λ); Švaistiklinio mechanizmo dinamika: N – normalinė jėga, kuri spaudžia stūmoklį prie cilindro sienelės. Dėl jos dyla stūmoklis ir cilindras Š – tempia ir gniuždo švaistiklį. Dėl šios jėgos švaistiklinį kakliuka veikia sukimo momentas Ms. Šmin – kai stūmoklis yra vrt, siurbimo takto pradūioje. Z – normalinė jėga, ji per švaistiklinį kakliuką tempia arba gniuždo veleno dilbį. T – tangentinė jėga, Jėgų Z ir T atstojamoji Rš apkrauna švaistiklinį kakliuką ir jo guolį. S – alkūnės plokštumoje veikianti švaistiklio apatinės dalies, švaistiklinio kakliuko ir dilbių masių išcentrinė jėga. Pz – dujų slėgio jėga. Suminė jėga apskaičiuojama pagal formulę: čia H – slėgio ordinatė, iš diagramos. 33. Stūmoklio judesio f-lės išvedimas. Grafikas. Kodėl daromas necentrinis mechanizmas. Privalumai variklio šone yra daugiau vietos skirstymo velenėliui stūmokliams. Yra trys: centrinis (kai stūmoklio ašis sutampa su alkūninio veleno ašimi), necentrinis (kai geometrinės ašys nesutampa) ir su prikabinamu švaistikliu. Pirmas patogus nagrinėti. Antrasis ir trečiasis būna varikliuose. Kai mechanizmas ne centrinis, mažesnė jėga spaudžiamas stūmoklis prie cilindro. Stūmoklio ir cilindro ašių nesutapimas daromas išgręžus stūmokliniam pirštui skylę šiek tiek (1,5-2 mm) į šoną: a0,05R. Variklis su prikabinamu švaistikliu išeina trumpesnis, bet taisyti ne toks patogus, nes švaistikliai yra dviejų rūšių. Necentrinis – kai geometrinės ašys nesutampa. 34. IV vienaeilio variklio išsverimas. Atsvarų masės apskaičiavimas. Veleno alkūnės simetriškos kampas tarp jų 180. Projektuojam inercijos jėgas į cilindrų plokštumą: Pirmos eilės: Pirmos eilės inercijos jėgos atsisveria savaime, bet liks momentai, kurie laužys vidurinį pagrindinį kakliuką kas 180 laipsnių: ; Antros eilės: Antros eilės inercijos jėgos nesukels momento, nes nėra peties. Jos virpins variklį n/2 dažniu. Jas atsverti reikia panaudoti Lanchesterio metodą. Besisukančių masių išcentrinės inercijos jėgos išsisveria savaime, nes jų kryptys priešingos: ; 35 „Žvaigždinių variklių išsvėrimas. VI cil. „V“ pavidalo varikliu tolygaus darbo velenas. Žvaigždinių variklių išsvėrimas: Jie turi vieną alkūnę, vieną pagrindinį švaistiklinį kakliuką, prie kurio prikabinami kiti. Jie subalansuojami paprastais priešsvariais, nes formulėje nėra trigonometrinės funkcijos. 36. Apie visas variklio aušinimo sistemas ir temperatūros reguliavimo būdus. Kokie jie? Aušinama skysčiais ir oru.Skysčio entalpija didelė.Skysčiu vienodžiau ir efektyviau.Tačiau vand.auč.sist. pavojinga aukšta temp.-sistemai prakiurus var.negali dirbt.Oru auš.sist.triukšmingesnė, atstumas tarp cil.didelis-variklis ilgesnis.Kaip auš.skystis naud.šv., minkštas H2O,o šiame-neužš. sk.Skysčiu auš.sist.geriau fors.var.,kai cil.darb.tūris didelis.Orinė-nedid. galingumo,nefors.var.Auš.sist.skystis var.šilumą atiduoda orui radiatoriuje.Orą pro jį prapučia ventiliatorius.Auš.sist.ef.reguliuot naud.termostatai.oro gardeliai,aut.ventil.atjungimas.Reguliuojama pagal auš.sk.temp.Kai herm.uždaryta,virimo temp. aukšta.Sk.tūris kinta nuo temp.-reik.plėtimosi indas.Rad.kamštis daromas su dvig.vožtuvu.Per daug padid.slėgiui,vožt.išleidžia garus.Sist.ataušus ir sisid. vakuumui,kitas vožt.įleidžia apl.orą. 37. Išsverti II-jų cil. Variklį, kai velenas turi vieną alkūnę. Schema. Atsvaro apskaičiav. Kompaktiškas, variklio agregatus galima patalpinti tarp cilindrų. Trūkumas, kad darbo tvarka netolygi. Kai tarp cilindrų 90 laipsnių kampas darbo taktų seka 4t 270 ir 450, 2t kas 90 ir 270 laipsnių. Kairiojo ir dešiniojo stūmoklių inercijos jėgos projektuojamos į veleno alkūnės plokštumą: Pirmos eilės inercijos jėgos: , Kadangi šios jėgos veikia ne vienoje plokštumoje, jas reikia sudėti geometriškai: Antros eilės inercijos jegų atstojamoji veikia horizontalioje plokštumoje nuo centro spindulio kryptimi, tai į kairę, tai į dešinę. Šiai jėgai atsverti turi būti taikomas Lanchesterio metodas. Momentas bus nedidelis. Kai kairiojo cilindro pirmos eilės inercijos jėga didėja, tai dešiniojo cilindro mažėja. Sumoje lieka pastovus dydis. Tas pat ir su antros eiles. 38. Išsverti varikli pasirinktinai. Schema. Atsvarų apskaičiavimas. Imi ir pasirenki pasirinktinai  39. Visų VDV įvertinimas pagal perkrovos įveikimo galimybes. Grafikas. 40. Išsverti I cil variklį Lančasterio būdu. Parazitinis krumpliaratis 1 reikalingas tam, kad didieji krumpl. 2 suktųsi priešingomis kryptimis. Krumpl. 2 surasi tokiu pat kampiniu greičiu, kaip ir alkūninis velenas. Jie jungiami taip, kad svarelių pasisukimo kampas atitiktų veleno pasisukimo kampą . Kilusią išcentrinę jėgą SI išskaidome i vertikalią ir horizontalią. Horizontalios veikia į priešingas puses, todėl pasinaikina. Vertikaliosios kryptis yra priešinga , todėl: Pirmos eilės inercijos jėgos: , tada : . Norint išsverti antros eilės inercijos jėgas reikia sukelti to paties dažnio jėga priešingą jėgai. Tam skirti krumpliaračiai 3, kurie sukasi 2 kartus greičiau. Antros eilės inercijos jėgos: , tada: . Besisukančių masių išcentrinė jėga išsveriama: čia mp – priešsvario masė kg, Rp – priešsvario masės centro atstumas iki sukimosi ašies m. Vieno priešsvario masė: 41. Variklių išsvėrimo būdai. Reikalavimai konstruktoriams. Kokios jėgos ir momentai veikia? Variklis laikomas išsvertu, jei visos jėgos ir momentai, veikiantys į variklio atramas yra lygios dydžiu ir kryptimi. Priešingų krypčių jėgos ir momentai turi vienas kitą panaikinti. Jei nėra priešingos jėgos arba momento, tai reikia sukurti. Veikiant varikliui be inercijos jėgų dar veikia dujų slėgio, trinties ir masės sunkio jėgos. Šios jėgos beveik neveikia į variklio atramas, aušinimo skysčio reakcija labai maža. Todėl virpesių šaltinis yra švaistiklinis mechanizmas su velenu. Variklio virpesiai sukelia kėbulo, korpuso virpesius. Norint visiškai išsverti variklį, reikia įvykdyti reikalavimus: 1. Turi būti vienoda visų stūmoklių masė (su pirštu ir žiedais) 2. Turi būti vienoda visų švaistiklių masė ir jos atstumas iki sukimosi centro. 3. Alkūninis velenas ir smagratis turi būti statiškai ir dinamiškai išsverti. 4. Turi būti vienodai pripildyti cilindrai t.y. vienoda skirstymo fazės ir vamzdžių hidraulinė varža. 5. Turi būti vienodas suslėgimo laipsnis ir tokia pat degimo kameros forma kiekviename cilindre. 6. Turi būti toks pat uždegimo ir įpurškimo paskubos kampas. 7. Turi būti vienoda mišinio sudėtis arba įpurškiamų degalų porcija kiekviename cilindre. Leidžiamos 0,5 – 1% nuokrypos, nes absoliučiai suvienodinti neįmanoma. Daugiacilindriniame variklyje veikia: -pirmos eilės inercijos jėga - antros eilės inerc. jėga – išcentrinė besisukančių masių inercijos jėga. - momentas, kilęs nuo pirmos eilės inercijos jėgų poros. - nuo antros eilės. - momentas, kurį sudaro išcentrinių jėgų pora. Varikliai balansuojami projektuojant jėgas ir momentus į cilindrų plokštumą, kai velenas pasisukęs nedideliu kampu . V formos varikliai projektuojami į vieną plokštumą. Slankiojančių masių inercijos jėgos, stūmoklio pagreitis kinta pagal kosinusoides. I eilės pagreitis atsiranda dėl stūmoklio judesio aukštyn – žemyn, II eilės nuo švaistiklio švaistymosi. Jėgų ženklai priklauso nuo alkūninio veleno pasisukimo kampo ir veleno alkūnių išlankstymo. Veleno alkūnės išdėstomos taip, kad darbo taktų seka būtų tolygi. Tada mažiau virpa variklis. 42. Judančios ir besisukančios masės švaistikliniame mechanizme. Schemos. Kaip apskaičiuoti? . m2=0.752mŠ; mR - redukuota dilbio masė, ma – besisukanti alkūnės masė, mŠK – švaistiklinio kakliuko masė, md – dilbio masė. 43. Sukamieji veleno švytavimai. Būtinos sąlygos. Kaip apskaičiuoti nuosavus ir priverstinius švytavimus? Velenas — stangri detalė. Veikiamas periodiškai kintamos ap­krovos, jis ima virpėti kaip styga ar pjūklas. Dėl besikaitaliojan­čių sukimo momentų kakliukai periodiškai susisuka ir atsisuka.Darbo taktų metu atsiradusi tangentinė kintama periodinė de­formacija vadinama veleno sukamaisiais švytavimais. Savieji švytavimai — tai metalo elementariųjų gardelių virpė­jimas. Savųjų švytavimų dažnis priklauso nuo veleno elementų matmenų ir medžiagos savybių (plienas, ketus), dalelių stangru­mo bei inercijos jėgų. Priverstinių švytavimų šaltinis — variklio sukimo momentas. Jų dažnis priklauso nuo variklio taktų skaičiaus, cilindrų skai­čiaus ir veleno kampinio greičio. Projektuojamo variklio veleno švytavimas apsk. Atliekant harmoninę analizę: sukimosi momento kreivė pakeičiama 20 sinusoidžių su įvairia amplitude ir įvairiu periodu. Šią analizę galima atlikti skaičiavimais arba elektriniu prietaisu. Harmonikos eilės numeris yra pilnas sinusoidės periodas per viena veleno aps. Iš visų harmonikų atsijojamos stipriausios, kurios veikia ta pačia kryptimi ir silpniausios. Priverstinis švytavimų dažnis 4 t varikliui: Nuosavi švytavimas randami taip: alkūninis velenas pakeičiamas į cilindrinį veleną su masėmis tam tikrose vietose. Kiekvieno veleno elemento (dilbio, kakliuko) inercijos momentas redukuojamas į tam tikro ilgio gabaliuką. 44. Rezonansinis švytavimas, grafikas. Švytavimų slopintuvai. Rezonansinės kreivės: 1. be slopintuvo 2. su slopintuvu 3. leistina riba. Pastačius sukimosi švytavimo slopintuvus – dempferius – rezonansinė kreivė pasikeičia: sumažėja amplitudė. Švytavimo slopintuvai būna sausos ir šlapios trinties ir auskariniai. Sausos trinties slopintuvas panašus į maža smagratį, kurio stebulė padaryta iš tamprios medžiagos. Jis tvirtinamas veleno priekyje, nes šis galas būna neapkrautas, daugiau virpa. Švytavimai deformuoja guminę stebulę, ir smagratukas atsilieka, taip sumažindamas amplitudę. Šlapio trinties slopintuvuose švytuodamas velenas varinėja alyvą. Slopintuvo korpusas trugdo velenui susisukti ir atsisiukti, jam sukantis darbo metu. Auskarinis slopintuvai gerai veikia esant sūkiams kai auskaro švytavimas panaikina veleno švytavimus. 45. Sūkių išcentrinis reguliatorius. Schema. Netolygumo ir nejautrumo laipsniai. Nejautrumo laipsnis - parodo kiek turi pasikeisti variklio sūkiai, kad pradėtu reguliatorius veikti. έreg = Δn/n. Netolygumo laipsnis parodo, kaip reguliatorius palaiko užsiduotus sūkius, kai variklis yra neapkrautas ir veikia kai akseliratorius ant 100%. kur nt/e – tuščios eigos sūkiai, ne – efektyviosios galios sūkiai. 1- išcentrinis elementas, 2- pagrindinė svirtis, 3- spyruoklė, 4- spyruoklės įveržimo pareguliavimas, 5- akseleratorius, 6- krumpliastiebis, 7- plunžeris su krumpliuotą dalimi, 8- korektorius, 9- reguliavimo tarpelis, 10- max ir min sūkių atraminiai varžteliai, 11- stūmoklis. Išcentrinė jėga sukanti 1 stumia stūmoklį jis pasuka plunžerį 7 ir tokiu būdu keičiama vienkartinė porcija dyzelinio, korektorius reikalingas, kai variklis perkrautas, tai spyruoklė 3 patraukia krumpliastėbi 6 iki atramos 46. Tepimo sistemos smulkaus valymo filtrai, jų įjungimas į srautą. Slėgis. Smulkaus valymo filtrai būna košiamieji ir išcentriniai, išcentriniai filtrai gali būti prijungti lygiagrečiai, išcentrinių filtrų veikimo principas kaip Segnerio rato. Tačiau juos nurungia mikrokoringi filtrai, nes centrifuga valyti nuo nešvarumų yra brangu. Mikrokoringi filtrai taip pat jungiami lygiagrečiai, jiems užsiteršus krenta našumas. 47. Skirstymo mechanizmų įvairovė. Piešiniai, pateikiant šiluminio tarpelio reguliavimą. Dujų skirstymo mechanizmas įleidžia degųjį mišinį (karb.v.) arba išvalytą orą(dyz.v.) į variklio cilindrus, išleidžia deginius ir gerai izoliuoja kameras nuo aplinkos suspaudimo taktų bei darbinės eigos metu. Jis veikia griežtai suderintas su taktais. Skirstymo mechanizmai skirstomi į mechanizmus su apatiniais ir viršutiniais vožtuvais. Su viršutiniais vožtuvais skirstomi dar į porūšius: 1. skirstymo velenėlis yra bloke 2. skirstymo velenėlis yra galvutėje 3. kai vožtuvai atidarinėjami ir uždarinėjami priverstinai, nėra vožtuvą uždarančių spyruoklių. Įsiurbimo vožtuvas turi didesnę lėkštelę, kad geriau pripildytu dujų, o išmetimo mažesnę. Išmetimo vožtuvas įkaista iki 800 laipsnių (raudonas). Sumažinti temp. į strypą įdedamas natris, kuris darbo metu ištirpsta ir perduoda šiluma strypui. 1. paskirstymo kumštelis. (Pavaros būna krumpliaratinės, su grandine arba krumpliuotu dirželiu. 2. stiklinaitė – priima norrmalinę šoninę jėgą nuo kumštelio, įtaisoma taip, kad suktusi apie išilginę ašį. 3. šiluminio tarpelio reguliavimo skridinėlis (labai kietas) 4. lėkštelė su spraustukais 5. spyruoklė iš spyruoklinio plieno (0,6 anglies). 6. kreipiamoji įvorė gaminama iš specialaus ketaus. 7. Vožtuvas. (palikti šiluminį tarpelį). Skirstymo mechanizmuose šiluminis tarpelis priklauso nuo vožtuvų ir kėliklio strypelių ilgio ir jų įšilimo ( Δ = 0,10-0,50mm). Varikliui šylant, keičiasi tarpeliai tarp skirstymo mechanizmo detalių. Tarpeliui reguliuoti stūmiklio ar svirtelės gale daromas reguliuojamasis varžtelis, Kai tarpelis per mažas, įšilus varikliui vožtuvas neužsidaro, gali sudegti vožtuvo galvutė ar lizdas, kai tarpelis per didelis , atsiranda smugiai, padideja dilimas, sumažėja cilindrų pripildymo koef. Čia Δ – šiluminis tarpelis = 0,15-0,30 (0,50), 1 – alkūninio veleno krumpliaratis, 2- skirstomojo veleno krumpliaratis, 3- kumštelinis velenėlis, 4 kėliklis, 5 – vožtuvas su lėkštute, 6 – spyruoklė. Čia 7- šiluminio tarpelio reguliavimo sraigtas, 8- keliklio strypelis, 9- svirtis. Šiluminis tarpelis priklauso nuo to kokios konstrukcijos naudojamas variklis. Šio atveju kai naudojamas variklis su šoniniais vožtuvais tai šilu­minis tarpelis tarp vožtuvo ir kėliklio reguliuojamas sraigtu, kuris turi smulkų sriegį ir kontrveržlę, tokiu būdu yra lengva reguliuoti šilumini tarpelį. Jis matuojamas tarpumačiu ( skardelė tam tikro dydžio). Didesnis tarpelis geresnis nei mažas, tada variklis garsiau barška, bet vožtuvai geriau užsidaro. Šiuo metu paplitę hidrauliniai kėlikliai, nes esant termo kompensatoriui ir hidrauliniam kėlikliui nereikia tarpelio. Čia alyva visą laiką tiekiama, pradėjus kumšteliui spausti kėliklį 1, angos a ir b užsidengė, alyva negali ištekėti ir vožtuvas c atsiveria. Kėliklis 1 juda kartu su vidine stiklinaite 2, judėdamas spaudžia kėliklio svirtelę 4 ir 5 ir vožtuvas atsidaro. Paleidžiant variklį ertmė 3 būna tuščia ar apytuštė, todėl variklis kala truputi, barška. Varikliui dirbant ir alyvai įšilus, ji išteka pro tarpelius ir ilgis l gali keistis. 48. Žiedinio skersp. vožtuvo apskaičiavimas. Schemos. Formulės išvedimas. Vidutinį žiedinį skerspjūvį fvid galima apskaičiuoti iš vožtuvo eigos diagramos. Projektuojant variklius naudojamasi lyginamuoju siurbimo vožtuvo skerspjūviu fe cm2 l-1s-1 ( jis dažniausiai yra duodamas literatūroje ( lentelėse), kuris yra išreiškiamas cm2 vienam litrui cilindro darbinio tūrio, kai sukimosi dažnis 1,0s-1. tada vidutinis skerspjūvio plotas fvid apskaičiuojamas iš formulės fvid =feVhnN, čia Vh reiškiamas litrais. ( šitą fvid mes „parenkame“). Tekamasis žied.skerspj. ties siurbimo vožt. lėkštele nėra pastovus, nes vožt. atidaromas ir uždaromas ne staigiai, bet taip, kad l. nepadidėtų judėjimo inercijos jėgos.Stūmokliui einant žemyn,kiekvieną akimirką įsiurbiamas miš. (oro)porciją atitinka vis kitoks tekamąjį žiedinį skerspjūvį. Pagal siurbimo pabaigos slėgį pa parinktą vidutinį žiedinį vožt. Skerspjūvį fvid būtina išlaikyt projektuojant kumštelį ir vožtuvą. Kai parinktas kumštelio profilis ir skirstymo fazės yra apskaičiuojama iš vožtuvo eigą Ja apskaičiavus milimetriniame popieriuje braižoma vožtuvo eigos diagrama. Čia vožtuvo eigos diagrama h = f(β); F2 – plotas, proporcingas teorinei laiko ir skerspjūvio sandaugai, F1 – plotas, atitinkantis siurbimo vožtuvo atidarymo paankstinimą, F3 – plotas, atitinkantis siurbimo vožtuvo uždarymo pavėlinimą. Turint plotą F2 mm²,ribojamą rimties taškų, siurbimo angos skersmenį da·s mm ir vožtuvo lėkštelės nuožulos kampą α, fvid cm² apskaičiuojamas: fvid = (πF2Mhda·scosα·10-2)/l ;čia (Mh-vožt.eigos mastelis mm/mm; l-diagramos h=f(β) ilgis mm, atitinkantis alkūninio veleno pasisukimą 180º kampu..Jei fvid neatitinka prieš tai pasirinkto dydžio, tai reikia keisti: vožt. eigą, kumšt.profilį, skirstymo fazes ar siurbimo vožt.lizdo skersmenį. Bet priartėjimo būdu tai skaičiuojama l. ilgai, todėl naudojamasi ESM. 49. Sukimosi dažnio ir apkrovos charakteristikos. Apkrovimo charakteristika. Ji parodo var. ekonominius rodiklius esant pastoviam greitiniam režimui priklausomai nuo apkrovimo. Uždegimo momentas turi būti optimalus duotiems apsisukimams. Didėjant var. apkrovai lyginamosios degalo sanaudos mažėja, nes mažėja ir santykinė mechaninių nuostolių reikšmė (n=const). Kai oro sklendė atidaroma pilnai karb.var., tai tuomet pradeda veikti karbiuratoriaus mechanizmo ekonomaizeris, todėl šios reikšmės be ir Be staigiai padidėja. Tuščioje eigoje, kai Ne = 0, be prilygsta begalybei, nes be = BV / Ne, todėl be kreivė simptotiškai artėja prie ge ašies. Sukimosi dažnio charakteristika gaunama keiciant apkrovą, kai droseline sklendė atidaryta iki galo arba dyzelinio siurblio slankiklis yra kraštinėje padėtyje.Iš jos vaizdžiai matyti, kaip keičiasi variklio pagr. parametrai keičiantis sūkiams.Didėjant sūkiams efektyvioji galia didėja, valandinės sanaudos didėja,lyginamoji degalų sanauda didėja.O sukimo momentas, variklio n.k , didėja bet vėliau pradeda mažėti. Apkoivimo ch.: 50. Skirstymo mechanizmo kumšteliai, jų kelio, greičio ir pagreičio grafikai. Variklio alkūninis velenas per tarpinius krumpliaračius suka skirstymo veleną, jo kumšteliai kilnoja kėliklius ir strypus, kitaip sakant vožtuvai yra atveriami kumšteliais, jie yra specialaus profilio, pagrindiniai kumštelių profiliai yra gaubtas ( išgaubtas ir įgaubtas) ir tangentinis. Čia a – įgaubtas, b – išgaubtas, c – tangentinis. Gaubto profilio kumšteliai tinka kilnot stūmikliui, kurio dugnas ( t.y. su kumštelių besiliečiantis paviršius) yra plokščias, įgaubtas ar tada, kai kontaktas vyksta per besisukantį ritinėlį. Tangentinis kumštelio profilis tinka tik kontaktui su ritinėliu. Gaubtą kumšt.profilį sudaro 3 apskritimai su skirtingais spinduliais (r1, r2, r3) Pradinio apskritimo spindulys r0 ( r0 = 1,5-2,5hmax, kai variklis pripučiamas, tai r0 = 3-4hmax) parenkamas toks, kad skirstymo velenėlio atsparumas ir standumas būtų pakankami. Kai kumštelis išgaubto profilio ,dėl didėjančio pradinio pagreičio vožt. mechanizmas dirba triukšmingai. Pastovaus pagreičio kumšt. Mažesnis teigiamas pagreitis,tad tyliau dirba variklis. Naudojant išgaubto (iškilo) profilio kumštelius yra mažesnis neigiamas pagreitis, todėl kinematiniam ryšiui tarp vožt.ir svirties palaikyt pakanka silpnos ir mažesnes trinties spyruoklių. Pakeitus iškilo( išgaubto) prof. Kumštelį tangentinio prof. kumšteliu, sumažėja vožt. pagreitis. Įgaubto ir tang. prof. kumšt. Didesne jėga spaudžia kėliklį,tad dilimui sumažint naudojami ritininiai kėlikliai. 51. Integralinis skerspjūvis vožtuve. Kaip jis apskaičiuojamas? Integralinis vožtuvų angų plotas, tenkantis cilindro tūrio vienetui per laiko vienetą: Svarbiausias vožtuvų mechanizmo matmuo — siurbimo vožtuvo lizdo (kanalo angos) skersmuo da. Išmetimo vožtuvo lizdo skersmuo dažniausiai mažesnis už siurbimo, nes keturtakčių pr>pa. Vožtuvo žiedinis skerspjūvio plotas / cm2 apskaičiuojamas taip: f=10-2πhv[dacosα+(hv/2)sin2αcosα]~ 10-2πhvdacosα čia hv — vožtuvo eiga mm; da — vožtuvo lizdo skersmuo mm; a — vožtuvo lėkštelės nuožulos kampas; a = 45°, rečiau — 30°. 52. Antifrikciniai lydiniai veleno guoliams. Tepimo tarpelio apskaičiavimas. Lyginamasis slėgis. Idėklai gaminami iš minkšto plieno, žalvario, skardos. Vidinė dalis padengiama antifrikciniu lydiniu (alavas, stibis). Šie lydiniai minkšti, gerai prisitaiko prie kakliuko nelygumų. Apkarautiems dyzeliams naudojama antifrikcinė medžiaga švino bronza. Aliuminio antifrikciniai lydiniai yra balti, jie pigus i gerai praleidžia šilumą. Antifrikcinio lydinio stori 0,2-2 mm. Tarpelis tarp veleno i rįdėklo ~0,0015 Dv. 53. Dujų skirstymo d-mas: 1) lėtaeigio; 2) greitaeigio. ????? 54. Skirstymo velenėlio pavaros. Įvertinti jas. Ašinio poslinkio ribojimas. Medžiagos. Sūkiai. Greitaeigiams varikliams naudojami krumpliuoti dirželiai, nors pasitaiko ir grandinių, šis elementas turi įtempimą. Gali būti naudojamas ir krumpliaratis, gaunantis sukimo momentą nuo alkūninio veleno, tada jis būna du kartus didesnis už alkūninio veleno krumpliaratį. 55. Kaip keičiama ciklinė porcija dyzelinio senose ir naujose maitinimo sistemose. Piešinys. Diz varikliuose galia keičiama tik tai keičiant ciklinę porciją, oro kiekis visą laiką yra tas pats, degalų kiekis gali būti keičiamas kintamo kumštelio pagalba ( ekstriniciteto keitimo) praleidus dalį degalų atgal, praleidžiant dalį degalų plunžerinėje poroje į žemo slėgio sritį purškimo teikimo pabaigoje ir keičiant elektrom ag purkštumo adatos pakėlimo trukmę. Apkrauti diz varikliai kaip taisyklę turi reguliatorius, kurie automatiškai keičią ciklinę porciją ( vienkartinį įpurškimą) priklausomai nuo variklio apkrovimo. Ten kur yra mikroprocesoriai degalų kiekis keičiamas nuo apkrovimo, sukimosi dažnio, čia įvertinamas ir gražinamų degalų kiekis atgal į variklį priklausomai nuo variklio veikimo prijungiamas pastovus kompresorius, kai visi jutikliai veikia, tai toks dyzelis išmeta į atmosferą l. mažai suodžių. 1 - degalų bakas, 2- žemo slėgio siurblys, 3- filtras, 4- dvigubas ar trigubas rotorinis aukšto slėgio siurblys, 5- slėgio akumas, 6-elektromagnetinis purkštuvas ( jis atveriamas ir uždaromas pagal EVB komanda, uždarymas ir atidarymas trunka apie 0,0025s.), 7- cilindras, 8- EVB, 9- jungtys ir jutikliai. Klasikinė tas pars tik be EVB ir stovi ne elektromagnetiniai purkštukai, o paprasti adatiniai uždari ar atviri purkštukai., taip pat vietoj EVB yra naudojamos plunžerines poros 56. 2-jų taktų dyz. Variklio (įvairių) cilindrų pripildymo vyksmas. Piešiniai. Cilindro pripildymo procesas prasideda tada, kai stūmoklis judėdamas iš VRT i ART atidengia prapūtimo kanalą (ties tašku b). Prieš tai stūmoklis būna atidengęs išmetimo kanalą ir deginiai dėl slėgių skirtumo išlekia lauk, o pasikus tašką g, degusis mišinys arba oras ima tekėti į ertmę virš stūmoklio, užpildydamas ją ir išstumdamas laukan deginius. Pripildymo koef.: - karterinio pripildymo koef. o tas kitas tai cilindro prapūtimo koef. 57. Kam naudojami dekompresoriai, korektoriai reguliatoriuose ir liamdo zondas? . Liamdo zondo veikimo schema 1 – cirkonio dvideginio keramika; 2 ir 3 platinos elektrodai, 4 ir 5 – išmetimo vamzdis. Tai yra deguonies jutiklis. 1– cirkoniodioksidas jis tarnauja kaip elektrolitas, 2- deginiai, 3- oras. Liamda zondas nustato nesudegusio oro kieki išmetimo dujose. Normalus santikis yra 15kg oro/1kg kuro. Jis geriausiai dirba kai įtampa jame 0,4V. Kai stovi liamda zondai negalima naudoti benza su švinu. Korektorius leidžia padid.deg.tiekimą perkrovimo atveju(iki dūmavimo pr.).Yra astatiniai statiniai,pneum.reg. (pigūs,bet dros.skl.siurb.vamzdyje sumaž.cil.pripildymą šv.oru). Dyz.be regul.plunž.porai cikl. kiekis did.nuo sūkių sparčiau nei mech.nuostoliai. Benz.var.svarbu ne didž.galia,o ilgaamžišk. 58. Dujinio maitinimo schema. Dujų reduktoriaus veikimas. Maišytuvas. Trūkumai: pakeitus benziną dujiniu kuru, pablogėja daugelis variklio darbo parametrų ir sumažėja galingumas. Reikia suslėgti iki 200 bar slėgio. Balionai yra sunkūs. Jie yra jautrus aplinkos temp., nes nuo temp. mažėja dujų tankis ir galia. Suslėgtomis arba suskystintomis dujomis maitinamų variklių pranašumai: 1). Varikliai yra ekonomiškesni, nes šios dujos pigios ir turi didelį oktaninį skaičių; 2). Mažiau užteršiamas oras, nes dujinis kuras pilniau sudega; 3).variklių susidėvėjimas yra mažesnis, nes dujinis kuras nesioksiduoja, nenuplaunamas tepalas nuo cilindrų sienelių ir kt. Kai variklis įšyla iki 40 0C, tada perjungiama į skystosios fazės maitinimą, tada suskystintos dujos eina į sistemą. Suskystintomis dujomis maitinami varikliai pranašesni už suslėgtomis dujomis veikiančius variklius tuo: 1). Didesnis variklio galingumas, nes suslėgtų dujų kaloringumas yra aukštesnis ir didesnis oktaninis skaičius; 2). Žymiai mažesnis dujų slėgis balionuose, todėl saugesnis ir patikimesnis darbas; 3). Didesnė automobilio keliamoji galia, nes mažesnis balionų svoris. 1- suskst dujų balionas, 2- magistralinis ( pagr) čiaupas, 3- išgarintojas, 4- filtras, 5- dvilaipsnis reduktorius, 6- pagr. Dujotiekio vamzdelis, 7- plonas vamzdelis tuš eigai – paleidimui, 8- maišytuvas, 9- variklis. a- užpildymo čiaupas, b- skystos fazės čiaupas, c- dujines fazės čiaupas, d- apsauginis vožtuvas 59. Universalioji variklio charakteristika. Tuščiosios eigos ch. Kaip naudotis jomis? Var. dirbant tusčioje eigoje visas indikatorinis galingumas sunaudojamas mechaniniams nuostoliams padengti Ni = Nm, Ne = 0. 60. Kaip keičiama galia ir oro pertekliaus koef. Oto varikliuose. Vieno įtaiso schema. Karbiuratoriniuose varikliuose mišinio kiekis reguliuojamas keičiantdroselinės sklendės padėtį – nuo jos priklauso cilindro pripildymas ir slėgis ir santykinis liekamųjų dujų kiekis. Todėl varikliui, veikiančiam tuščiąja eiga, tiekiamas riebesnis mišinys, nes kitaip žvakė gali neuždegti mišinio. Kad variklis išvystytų didžiausią galią, reikalingas pariebintas mišinys ( = 0,85-0.95); tada būna didžiausias degimo greitis. 61. Aušinimas oru ir skysčiais. Schemos. Temperatūros reguliavimas. Kokia tH2O pageidautina? Skysčio entalpija didelė.Skysčiu vienodžiau ir efektyviau.Tačiau vand.auč.sist. pavojinga aukšta temp.-sistemai prakiurus var.negali dirbt.Oru auš.sist.triukšmingesnė, atstumas tarp cil.didelis-variklis ilgesnis.Kaip auš.skystis naud.šv., minkštas H2O,o šiame-neužš. sk.Skysčiu auš.sist.geriau fors.var.,kai cil.darb.tūris didelis.Orinė-nedid. galingumo,nefors.var.Auš.sist.skystis var.šilumą atiduoda orui radiatoriuje.Orą pro jį prapučia ventiliatorius.Auš.sist.ef.reguliuot naud.termostatai.oro gardeliai,aut.ventil.atjungimas.Reguliuojama pagal auš.sk.temp.Kai herm.uždaryta,virimo temp. aukšta.Sk.tūris kinta nuo temp.-reik.plėtimosi indas.Rad.kamštis daromas su dvig.vožtuvu.Per daug padid.slėgiui,vožt.išleidžia garus.Sist.ataušus ir sisid. vakuumui,kitas vožt.įleidžia apl.orą. 62. Sukimosi dažnio charakteristika. Pripildymo koef. įvairiems varikliams. Sukimosi dažnio charakteristika gaunama keiciant apkrovą, kai droseline sklendė atidaryta iki galo arba dyzelinio siurblio slankiklis yra kraštinėje padėtyje.Iš jos vaizdžiai matyti, kaip keičiasi variklio pagr. parametrai keičiantis sūkiams.Didėjant sūkiams efektyvioji galia didėja, valandinės sanaudos didėja,lyginamoji degalų sanauda didėja.O sukimo momentas, variklio n.k , didėja bet vėliau pradeda mažėti. pripyldimo koef. išraiška yra:

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 8088 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
7 psl., (8088 ž.)
Darbo duomenys
  • Inžinerijos konspektas
  • 7 psl., (8088 ž.)
  • Word failas 1 MB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Motociklų dvitakčiai vidaus degimo varikliai

Motociklų dvitakčiai vidaus degimo varikliai Inžinerija Peržiūrėti darbą

Vidaus degimo variklių medžiaga

Vidaus degimo variklių medžiaga Inžinerija Peržiūrėti darbą

Vidaus degimo varikliai - skaičiavimai ir projektavimas

Vidaus degimo varikliai - skaičiavimai ir projektavimas Inžinerija Peržiūrėti darbą

Vidaus degimo varikliai. Skirstymo mechanizmas

Vidaus degimo varikliai. Skirstymo mechanizmas Inžinerija Peržiūrėti darbą

Vidaus degimo variklio skaičiavimai

Vidaus degimo variklio skaičiavimai Inžinerija Peržiūrėti darbą

Vidaus degimo variklių teorija

Vidaus degimo variklių teorija Inžinerija Peržiūrėti darbą

Mašinų gamybos technologijos teorinė medžiaga egzaminui

Mašinų gamybos technologijos teorinė medžiaga egzaminui Inžinerija Peržiūrėti darbą

Energetinių sistemų ir technologijų paskaitų medžiaga egzaminui

Energetinių sistemų ir technologijų paskaitų medžiaga egzaminui Inžinerija Peržiūrėti darbą

Vidaus degimo variklių referatas

Vidaus degimo variklių referatas Inžinerija Peržiūrėti darbą

Rotorinis vidaus degimo variklis ir jo veikimas

Rotorinis vidaus degimo variklis ir jo veikimas Inžinerija Peržiūrėti darbą

Vidaus degimo variklių kursinis darbas - uždaviniai

Vidaus degimo variklių kursinis darbas - uždaviniai Inžinerija Peržiūrėti darbą

Matavimų teorijos ir praktikos medžiaga egzaminui

Matavimų teorijos ir praktikos medžiaga egzaminui Inžinerija Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt