Vertybių raiška Igno Jurkūno-Šeiniaus švediškoje kūryboje

2003m.
Ignas Jurkūnas-Šeinius- vienintelis lietuvių rašytojas diplomatas, kuris savo talentu gynė mūsų tautines bei politines teises Skandinavijoje.
Jau 1915 metais atvykęs į Stokholmą šeinius įsijungė į vietos kultūrinį gyvenimą: jis bendradarbiavo švedų spaudoje, informuodamas skandinavus apie lietuvių tautos siekimus ir akcentuodamas jų kovą dėl nepriklausomybės.
1917 metais Švedijoje išleista jo knyga apie mūsų tautinę kultūrą „Litauisk kultur“ buvo pirmasis rašytojo žingsnis į švedų literatūrinį pasaulį. Savo kūrybos kelią pradėjęs impresionizmo bruožais, modernizavo lietuvių prozą, o švediškoje savo kūryboje supynė prieštaringas tendencijas: ten susijungė impresija ir realūs publicistiniai faktai(„Raudonasis tvanas“, „Raudonasis tvanas užplūsta“), vienatonė idilė ir spalvingas stilių mišinys, o svarbiausia- romantiškai pakilus baltiškosios prigimties balsas ir praktiškas, vėsus švedų mentalitetas.
Pirmajame švedų kalba parašytame savo kūrinyje- apybraižoje „Lietuvių kultūra“-rašytojas išlaikė, ir atgaivino estetinės ir etinės lietuvių kultūros, patirties bruožus. I. Šeinius priklausė antrajai neoromantikų kartai, kuri siekė individualizuotos saviraiškos, atsiplėšti nuo šimtametės pasaulėjautos tradicijai, tačiau Lietuvą apybraižoje pristato kaip gilias šaknis, tradicijas, pasaulėjautą turinčią šalį, o pagrindinis „Lietuvių kultūros“ tikslas- parodyti kaimyninei šaliai lietuvių kūrybinę raidą, jos etapus, bei vertybinius meno kriterijus. Apybraižoje akcentuotos vertės- visos švedų kalba parašytos I. Šeiniaus kūrybos prizmė, per kurią jis žvelgė į pasaulį. Tačiau jos iškeltos vertybinės nuostatos skandinavų liko nepastebėtos, nes retas kuris šios visuomenės narys buvo susipažinęs su Lietuvos tautine kultūra, jos autentiškumu ir kaimyninės tautos mentalitetu.
Ryškiausia lietuviškųjų vertybių raiška pastebima kūriniuose, kurių fabuloje galime surasti etninių ar biografinių elementų, susijusių su Lietuva. Pirmiausia drįsčiau akcentuoti „Lietuvių kultūros“ reikšmę, juk apybraižoje Šeinius pristato daugumą mūsų tautinio meno rūšių: folklorą(liaudies dainas, pasakas, smulkiąją tautosaką), namų apyvokos reikmenis, audybą, jos gilias tradicijas, architektūrą, drožybą, tapybą, literatūrą bei muziką. Apybraižoje autorius samprotauja apie meninės saviraiškos esmę lietuvio gyvenime, apibendrina lietuvių kultūros vertybinį savitumą. Autorius į pirmąjį planą iškelia lietuvių tautos dvasinį pasaulį, teigia, kad materialumas mūsų tautai nemielas, nes jis tėra technika, kuri būtina tikslui pasiekti, tačiau nėra tikslas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!