Verslo sandorių sudarymo ypatumai: derybos, konfidenciali informacija, nesusitarimo teisinės pasekmės

3 SANTRAUKA Sandoris — vienas iš seniausių teisės institutų, įtakojančių žmonių tarpusavio santykius. Sandoriu laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorio sampratos analizė bei teisinės prigimties atskleidimas yra reikšmingi suvokiant šio instituto esmę bei vietą civilinės teisės sistemoje, taip pat tai turi tiesioginę įtaką įgyvendinant ir ginant subjektines teises. Šios temos teorinį ir praktinį aktualumą nulėmė ir tai, jog sandorio visuomeniniai santykiai Lietuvoje egzistavo ir iki CK priėmimo. Sandorio šalimis gali būti tiek fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie privalo turėti įstatymų nustatytą subjektiškumą. Darbe analizuojamas sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose taikymas, apžvelgiamas draudimas vesti derybas neturint tikslo sudaryti sutartį ir reikalavimo nenutraukti toli pažengusių derybų be svarbios priežasties analizė. Tiriamos ofertos ir akcepto sąvokos. Išvadoms pagrįsti remiamasi užsienio literatūros autorių darbais ir kitų valstybių suformuota teismų praktika. Darbo tikslas – išanalizuoti verslo sandorių sudarymo ypatumus nagrinėjant derybų, konfidencialios informacijos svarbą sudarant sandorius bei nesusitarimo teisines pasekmes. Darbo uždaviniai  Išanalizuoti verslo sandorio sampratą ir požymius.  Išanalizuoti ikisutartinius santykius ir jų reikšmę verslo sandorio sudarymo procese.  Išnagrinėti verslo sandorių nesudarymo teisines pasekmes 4 ĮVADAS Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas“ 1 .Analizuojant sandorio sampratą ir atskleidžiant teisinę prigimtį svarbu yra suvokti šio instituto vietą civilinės teisės sistemoje. Svarbu yra pažymėti, kad reikšmingą vaidmenį atlieka ikisutartiniai santykiai, kurie atskleidžiami derybų metu teisėto elgesio ribomis bei turiniu. Kad būtų sudaryta sutartis, viena šalis turi pasiūlyti sudaryti sutartį pateikdama ofertą, o kita šalis turi sutikti su pateiktu pasiūlymu, pateikdama akceptą. Sandorio šalimis gali būti tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys. Temos aktualumas: Sandoriai yra neatsiejama kasdieninio gyvenimo dalis, su sandoriais susiduriame– tiek privačiame gyvenime, tiek verslo santykiuose. Sudarant sandorius susiduriame su pareiga elgtis sąžiningai tiek derybų metu, tiek vėliau. Sudarydami sandorius sužinome informaciją, todėl kyla šios patikėtos (konfidencialios) informacijos apsaugos problema. Nesusitarus ir nutraukus derybas, viena ar kita šalis patiria nuostolių, kurių atlyginimo dydis ir tvarka kelia daug diskusijų. Darbo objektas: Verslo sandorių sudarymo ypatumai, ikisutartiniai santykiai, nesusitarimo teisinės pasekmės. Darbo tikslas: išanalizuoti verslo sandorių sudarymo ypatumus nagrinėjant derybų, konfidencialios informacijos svarbą sudarant sandorius bei nesusitarimo teisines pasekmes. Darbo uždaviniai:  Išanalizuoti verslo sandorio sampratą ir požymius.  Išanalizuoti ikisutartinius santykius ir jų reikšmę verslo sandorio sudarymo procese.  Išnagrinėti verslo sandorių nesudarymo teisines pasekmes. Darbe naudoti metodai: siekiant išanalizuoti verslo sandorių sudarymo ypatumus atlikta literatūros šaltinių analizė, panaudoti aprašomasis, loginis-analitinis, lyginamasis metodai. Kursinio darbo struktūra : Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama verslo sandorio samprata ir požymiai. Antrojoje darbo dalyje analizuojami ikisutartiniai santykiai ir jų reikšmė verslo sandorio sudarymo procese. 1Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Žin. (2000, Nr. 74-2262; TAR identifikacinis Nr. 1001010ISTAIII-1864), 1.63 str. 1 d. 5 Trečiojoje darbo dalyje analizuojami verslo sandorių nesudarymo teisinės pasekmės. 6 1. VERSLO SANDORIO SAMPRATA IR POŽYMIAI Sandoris yra dažniausias ir istoriškai seniausias civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas, „taip yra todėl, kad civilinė teisė grindžiama asmens autonomija, o sandoris būtent yra vienas iš asmens autonomijos raiškos atvejų“ 2 . Sandoriams reglamentuoti yra skiriama didžioji civilinės teisės normų dalis, kurių dauguma yra dispozityvios, leidžiančios pasireikšti asmenų autonomijai. 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas (40 str. 1 d.), ir 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1.63 str. 1 d.) sandorius apibrėžia vienodai - „sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.“ 3 Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai.Sandoriai - tai juridiniai faktai, kuriuos teisė siejama teisinių santykių sukūrimu, pakeitimu ar panaikinimu. Šiais juridiniais faktais asmuo siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti teisinį santykį. Tokie teisiniai veiksmai, yra atliekami siekiant konkretaus teisinio rezultato, ir norėdami pasiekti tam tikro tikslo. Taipogi sandoriai yra teisėti veiksmai kurie turi neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sandoriai turi būti sudaromi laikantis įstatymų ir jiems neprieštarauti. „Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Tokio skirstymo pagrindas yra šalių, išreiškiančių savo valią sandoryje, skaičius. Vienašalis sandoris turi visus anksčiau minėtus bruožus, o taip pat specifinius, tik jam būdingus. Aiškumo dėlei reikėtų pasakyti, kad visi dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai yra sutartys.“ 4 Tai reiškia, kad jiems būtinas šalių susitarimas – konsensusas. Dvišaliuose (daugiašaliuose) sandoriuose yra tarpusavyje suderintos šalių priešpriešinės valios. Mažiausiai dvi šalys turi priešpriešines teises ir pareigas. Kad būtų sudarytas toks sandoris priešpriešinė valia tarp šalių turi būti suderinta. Vienašaliame sandoryje konsensuso negali būti, nes juo valią pareiškia tik viena šalis. Teisinėje literatūroje sandorius atskirti nuo kitų faktų, įvykių, juridinių poelgių, bei teisės pažeidimų pagal šiuos požymius: 1. Sandoris yra juridinis faktas, kuriuo „siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.“ 5 2Mikelėnas, V. (2006). Sandorio negaliojimo instituto taikymas teismų praktikoje. Vilnius: Justitia. p. 2. 3 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1, 1.63 str. 1 d. 4Mikelėnas, V., Vileita, A., Taminskas, A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. (2001). Vilnius: Justitia. p.157 5Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1, 1.63 str. 2d. 7 2. Pats sandorio apibrėžimas rodo, kad sandorio pačią esmę sudaro teisiniai veiksmai,būtent tuo sandoris skiriasi nuo įvykio. 3. Sandoriui būtinas asmens valios veiksnys, t.y. veiksmas turi būti sąmoningas, teisiniam tikslui pasiekti. 4. Veiksmai turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. Sandorio, skiriančio jį nuo kitų teisėtų veiksmų, požymis yra tas, kad šie teisėti veiksmai specialiai nukreipti civiliniams teisiniams santykiams sukurti, pakeisti arba panaikinti. Pagal LR CK kodeksą verslo sandoriams galima būtų priskirti: nuomos sutartis, rangos sutartis, pirkimo- pardavimo sutartis.  Sandoriai yra pagrindas atsirasti daugumai teisinių santykių tarp juridinių ir fizinių asmenų (pvz., pirkimo-pardavimo, tiekimo ir kt.).  Jie yra ekonominių ryšių tarp miesto ir kaimo turtinių teisinių santykių pagrindas (pvz., žemės ūkio produktų pirkimo).  Tai pagrindas atsirasti teisiniams santykiams tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų (pvz., pirkimo- pardavimo, pervežimo ir kt. sutartys). Todėl sandoriams atskirti nuo kitų teisėtų veiksmų reikalingas papildomas požymis. Verslo sandorio, skiriančio jį nuo kitų teisėtų veiksmų, požymis yra tas, kad šie teisėti veiksmai specialiai nukreipti civiliniams teisiniams santykiams sukurti, pakeisti ar panaikini. Pvz., pirkimo-pardavimo sutartis ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaro knygoje pabrėžiama, kad sandorį reikia skirti ir nuo juridinių poelgių. Juridiniais poelgiais tiesiogiai nesiekiama teisinių padarinių, nors jų sukeliama. Tai faktiniai veiksmai. 6 Fizinis ar juridinis asmuo sudarydamas sandorį vadovaujasi tam tikrais motyvais. Tačiau pats motyvas neturi teisinės reikšmės sandorio sudarymui. Jeigu sudaromas įstatymų nenumatytas sandoris, tai pagrindinis reikalavimas yra tas, kad toks sandoris neprieštarautų veikiančiai teisei, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Taigi sandorio turinys, jo tikslas, visuomenėje vertinamas pagal vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą, padorumo suvokimą. Tiesioginis sandorio tikslas yra sudaromo sandorio pagrindas, o motyvas – sandorio šalių įvairiausių poreikių ir interesų tenkinimas. 6Mikelėnas, V.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Prievolių teisė. Šeštoji knyga. 1 tomas (2003). Vilnius: Justicija. p.158 8 Sandorio pagrindas tai šalys, kurios siekia sudaryti verslo sandorį, kurio tiesioginis tikslas yra galutinis rezultatas. Sandorio turinys suformuoja civilinio teisinio santykio turinį, t.y. šio santykio subjektines teises ir pareigas. 7 Svarbu pažymėti tai, kad Civilinis kodeksas nepateikia baigtinio, išsamaus sandorių sąrašo. Todėl yra galimi sandoriai, kurie nenumatyti kodekse, tačiau neprieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Taip pat galimi sandoriai, kuriems būdingi kelių rūšių sandorių elementai, tai reglamentuoja CK6.156 straipsnio 3 dalis: „šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei.“ 8 Apibendrinant sandoris tai viena iš privačių santykių teisinio reguliavimo priemonių, kuria sandorio šalys siekia joms svarbių tikslų. 7 Papirtis L. V., Baranauskas E., Kiršienė J. ir kt. Civilinė teisė. Bendroji dalis: Vadovėlis. (2005) Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras,. T. 2.14 p. 8Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1, 6.156 str. 3 d. 9 2. IKISUTARTINIAI SANTYKIAI IR JŲ REIKŠMĖ VERSLO SANDORIO SUDARYMO PROCESE „Esant moderniems ekonominiams santykiams sutarties šalys gali įsipareigoti atlikti sutartinius veiksmus ateityje.“ 9 Civilinių sandorių skaičius didėja, o jų turinys dažnai tampa vis sudėtingesnis. Neretai santykių dalyviai atlieka begalę veiksmų siekdami suderinti įvairiapusius interesus. Ikisutartiniuose santykiuose sutarties šalys privalo laikytis pareigų, kurios būdingos ikisutartiniams santykiams, t.y. pareigos elgtis sąžiningai, pareigos atskleisti visą būtiną informaciją bei pareigos saugoti konfidencialią informaciją. A.Vaišvila teigia, kad „ikisutartiniai santykiai gali tęstis neribotą laiką. Jų trukmė priklauso nuo sutarties dalyko, svarbos, bei daugelio kitų aplinkybių. Tai yra viena iš santykių rūšių – civiliniai teisiniai santykiai, kurie pasižymi civiliniams teisiniams santykiams būdingais bruožais. Galima išskirti šiuos ikisutartinių santykių kaip teisinių santykių ir, atitinkamai, kaip civilinių teisinių santykių požymius.“ 10 Teisinėje literatūroje ikisutartiniai santykiai apibūdinami: „ikisutartiniai santykiai yra visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda tarp asmenų – fizinių ir juridinių. Visais atvejais turi būti bent vienas asmuo, turintis reikalavimo teisę, ir bent vienas asmuo, turintis subjektinę pareigą, atitinkančią subjektinę teisę.“ 11 Šie santykiai yra reglamentuoti teisės normomis. Ikisutartinius santykius reguliuoja civilinės teisės normos (pvz. CK 6.163 str. nustato šalių ikisutartines pareigas, CK 6.164 str. įtvirtina konfidencialumo reikalavimus). Teisės normomis pradėjus reglamentuoti egzistuojančius visuomeninius santykius, subjektų veiksmai įgyja apibrėžtumą, tačiau nereiškia, kad tarp šalių atsiranda naujas santykis. Ikisutartinių santykių subjektai privalo elgtis sąžiningai: viena šalis turi teisę reikalauti, kad kita šalis elgtųsi sąžiningai, o kita šalis turi pareigą elgtis sąžiningai, ir atvirkščiai. 12 Ikisutartinių teisinių santykių subjektai yra nepavaldūs vienas kitam CK 6.163 straipsnio 2 dalis numato, kad „šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis“ 13 dėl sutarties sudarymo bei teisę nutraukti derybas. 9Zweigert, K., Kotz, H. (2001). Lyginamosios teisės įvadas: Sutarties sudarymas, Laisvė ir prievarta sutarčių teisėje.Vilnius: Eugrimas. p. 274. 10 Vaišvila, A. (2000).Teisės teorija. Vilnius: Justitia. p. 137. 11Aviža, S.,Mikelėnas, V. ir kt. (2009). Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia. p. 38. 12Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1, 6.163 str. 1 d. 13 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1, 6.163 str. 2 d. 10 Taip pat ikisutartinių santykių metu šalims atsiranda tam tikros pareigos, už kurių nevykdymą gali atsirasti civilinė atsakomybė. CK 6.165 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi „šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti sutartį, tokiu būdu elgiasi nesąžiningai, tuomet ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.“ 14 2.1. Derybų svarba sandorių sudaryme Derybos, kaip visuomenės komercinio, ekonominio gyvavimo įrodymas, žinomos nuo senų laikų. Tai– dalykinio bendravimo procesas, kuriam vykstant partneriai, remdamiesi skirtingais tikslais ir pozicijomis, siekia rasti abiem šalims tinkamą sprendimą. Palankus derybų rezultatas leidžia skirtingus tikslus turinčioms pusėms siekti savų interesų. Sėkmingose derybose yra svarbiausia informacija. Norint pasiekti sėkmę derybose, kai abi pusės laimi, reikalinga informacija apie savo išteklius, poreikius, troškimus ir kitos pusės išteklius, poreikius, troškimus. Dažnai mes supainiojame „norus“ su „poreikiais“ ir tokiu būdu, pateikdami norus kaip poreikius, komplikuojame derybų procesą. Neretai pozicijos pateikiamos vietoje interesų. Dažnai praplečiant derybas, ir į derybų objektą įtraukiant naujų dalykų, atsiranda galimybė padidinti alternatyvų skaičių bei pagerinti derybų efektyvumo rezultatus. Lengviausia yra derėtis, jeigu derybose laimi abi šalys. Verslo sandorio sudarymas yra labai svarbus kiekviename versle. Derybų meno pagrindas yra mėginti suderinti gerą rezultatą su antrosios šalies požiūriu geru rezultatu. Tai diskusijų procesas, kuriame dalyvauja dvi ar daugiau šalių, siekiančių savo tikslų. Derybos gali būti savanaudiški veiksmai, kurių metu kiekvienai šaliai rūpi tik jos reikalai. Jos gali būti naudingos ir abiem šalims, jei kiekviena vienodai atsižvelgiant į derybose dalyvaujančių šalių poreikius. Verta paminėti tai, kad pašnekovų tarpusavio santykiai yra be galo svarbūs dalykiniams pokalbiams, nes tarpusavio santykiai yra vienas iš pagrindinių savijautos ir emocijų rodiklių. Dalykinio pokalbio funkcijos yra palaikyti ir plėtoti santykius, skatinti veiklą ir kurti naujus tikslus bei idėjas verslui ar kitai vykdomai veiklai, spręsti iškilusią problemą, apsikeisti informacijos srautu. Taip pat dalykinis pokalbis gali būti naujos veiklos pradžia, jeigu dalykinio pokalbio aplinka ir sąlygos yra tinkamos ir palankios. Viena iš pagrindinių dalykinio pokalbio sąlygų yra mokėjimas sudominti pašnekovą, orientuojantis į jo poreikius, taip pat labai svarbus yra tarpusavio pasitikėjimo kūrimas susitikimo metu ir žinoma kūrybiškas komunikacijos taisyklių naudojimas, perduodant 14Ibid.6.165 str. 4 d. 11 informaciją arba įtikinant. Be galo svarbu paminėti ir tai, kad visos šios bendravimo dalykinio pokalbio sąlygos yra tarpusavyje labai stipriai susijusios, todėl jas reikia naudoti visas kartu. Dalykinis pokalbis virsta derybomis, kai pokalbio metu yra pasiekiamas tam tikras rezultatas, net jeigu jis šaliai ir yra neigiamas. Palankus derybų rezultatas leidžia skirtingus tikslus turinčioms šalims pasiekti savo siekiamų interesų ir tikslų. CK6.158 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.“ 15 Labai svarbus momentas civiliniuose santykiuose yra, kad „civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.“ 16 2.2 Sąžiningumo pareiga ikisutartiniuose santykiuose Pareigą atskleisti informaciją reglamentuoja CK 6.163 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad „šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.“ 17 Tokia bendro pobūdžio norma įtvirtinta atsižvelgiant į tai, jog įstatymais neįmanoma sureguliuoti kiekvienos situacijos ir nurodyti, kokią informaciją konkrečiu atveju reikia ir yra svarbu pateikti kitai derybų šaliai. 18 Šalys savo laisvę ikisutartiniuose santykiuose, derybų metu gali įgyvendinti tik tiek, kiek tai nepažeidžia reikalavimo elgtis sąžiningai. Todėl sąžiningumo pareigą įtvirtinančios teisės normos yra imperatyvios. CK 6.158 straipsnio 2 dalis nurodo, jog šalys tarpusavio susitarimu sąžiningumo pareigos negali nei pakeisti, nei panaikint i, nei apriboti bet kurioje sutartinių (t.y. ir ikisutartinių) santykių stadijoje. 19 Kokią informaciją šalis privalo suteikti kitai derybų šaliai, priklauso nuo sutarties rūšies, sutarties dalyko, šalių, jų santykių ir kitų aplinkybių tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas konkretina šios bendros pareigos turinį(pvz. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo turi suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei reikalingą laiką).Tačiau teisės normomis neįmanoma sureguliuoti kiekvienos situacijos ir nurodyti, kokią informaciją konkrečiu atveju reikia ir yra svarbu pateikti kitai šaliai. 15Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1, 6.158 str.1 d. 16 Ibid.1.5 str. 1 d. 17 Ibid. 6.163 str. 4 d. 18Gedeikis, M. (2006). Pareiga elgtis sąžiningai, kai yra ikisutartiniai santykiai. Juristas., nr. 1, p. 22. 19Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. op. cit. 1, 6.158 str.2 d. 12 Svarbu pažymėti, jog sudėtingiausia yra nustatyti, ar tikrai neatskleista informacija buvo tokia reikšminga, kad ją atskleidus kita šalis būtų sandorį sudariusi visai kitomis sąlygomis arba apskritai nebūtų sudariusi sutarties. Tačiau pripažįstama, kad tai, kokios informacijos šalis privalo nenutylėti kitai šaliai, priklauso nuo sutarties rūšies, dalyko, šalių, jų tarpusavio santykių ir kitų aplinkybių. Sąžiningumo pareiga reikalauja, kad ikisutartinių santykių metu kitai šaliai suteikiama informacija būtų teisinga, išsami, tiksli, aiški bei neklaidinanti kitos šalies. 20 Pareigos atskleisti informaciją turinys ir apimtis taip pat priklauso nuo sutarties šalių teisinio statuso. Jeigu sutarties šalis yra vartotojas, pareiga atskleisti informaciją yra didesnė, nes vartotojas nėra profesionalas ir kai kurių svarbių detalių jis neprivalo ir objektyviai negali žinoti. 21 Rūpestingumo pareigos standartai verslininkams yra taikomi žymiai aukštesni. Ar šalis nepažeidė sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose vertinant praktikoje išlieka klausimas tarp informacijos atskleidimo ir pareigos domėtis. Apibendrinant galima teigti, kad civilinių santykių formavimosi pagrindas yra sąžiningumas, pateikta teisinga, tiksli informacija. 2.3 Konfidencialumo pareigos užtikrinimas verslo sandoriuose Vienas iš sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose elementų, glaudžiai susijusių su analizuota pareiga atskleisti informaciją, yra konfidencialumo reikalavimas. 22 Konfidencialumo reikalavimo turinį atskleidžia CK 6.164 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, jog jei viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisant to, ar sutartis buvo sudaryta, ar ne. 23 Konfidencialumo reikalavimo turinys aiškinamas vienodai –„derybų metu gauta konfidenciali informacija negali būti nei atskleista tretiesiems asmenims, nei naudojama neteisėtu būdu savo tikslams. Tai lemia pačios konfidencialios informacijos slaptumo, neviešumo ir neskelbtinumo pobūdis“. 24 Nustatant informacijos konfidencialumą būtina atkreipti dėmesį į tai, ar informacija 20 Gedeikis, M. supra note 17, p. 22. 21 Mikelėnas, V.(2003). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Vilnius: Justitia. p. 208. 22 Ibid 23Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1,6.164 str. 1 d. 24Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, interneto prieiga [Žiūrėta 2020 m. birželio 16 d.]. Prieiga per internetą: /.https://www.lietuviuzodynas.lt/ 13 prieinama visiems ar nedaugeliui žmonių, ar informacijos turėtojas įsitikinęs, kad informacija viešai neskelbtina ir, kad ji negali būti atskleidžiama, ar pastaroji informacija realiai atskirta nuo kitos informacijos, nelaikomos konfidencialia. Informacijos konfidencialumas reiškia ne tik tai, kad negalima jos viešai skelbti, bet ir tai, kad negalima naudotis ja ir leisti ja naudotis kitiems be šios informacijos turėtojo sutikimo. Konfidenciali informacija: tai informacija, turinti komercinę vertę, nes nėra žinoma tretiesiems asmenims, ir teikiama esant tam tikromis aplinkybėms, kurios verčia laikytis jos konfidencialumo sąlygų. Komercine paslaptimi galima vadinti informaciją kuri atitinka tam tikrus požymius. Vieną iš svarbesnių galima būtų pažymėti, kad slapta informacija yra kaip viena visuma ir „tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija “„šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.“ 25 Lietuvos Aukščiausias Teismas suformavo visiškai naujas taisykles dėl komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos santykio. Informacija, neatitinkanti komercinės paslapties požymių, galimai patenka į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu turi būti saugoma, o už jos neteisėtą panaudojimą gali kilti atsakomybė. Galima teigti, kad komercinė paslaptis yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis– būtina vertinti, ar informacija atitinka komercinės paslapties požymius, jei ne, ar gali būti saugoma kaip specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. 26 Įstatymas, reguliuoja tik vienos iš konfidencialios informacijos rūšių – komercinių paslapčių – apsaugą nuo neteisėtų jų gavimo atskleidimo bei naudojimo. Tačiau įstatymas nereguliuoja kaip reiktų elgtis iki tokios informacijos gavimo. Verslui pačiam yra paliekama spręsti, kas yra laikoma konfidencialia informacija. 25Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1, 1.116 str. 1 d. 26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 05 d.kasacinė bylaNr. 3K-7-6- 706/2016. 14 3. VERSLO SANDORIŲ SUDARYMO YPATUMAI „Sandoriais laikomi sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas“ 27 .Atsižvelgiant į tai, kiek asmenų dalyvauja sudarant sandorį, jie tradiciškai yra išskiriami į vienašalius, dvišalius ir daugiašalius. Pastarieji, kartu su dvišaliais – vadinami sutartimis.Sutartis Civiliniame kodekse apibrėžiama kaip „dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę“. 28 Sutarčiai sudaryti būtinas vienos šalies siūlymas ir kitos šalies pritarimas šiam siūlymui. Siūlymas sudaryti sutartį tradiciškai yra vadinamas oferta, o sutikimas sudaryti sutartį – akceptu. Atitinkamai asmuo, pasiūlęs sudaryti sutartį, – vadinamas oferentu, o asmuo priėmęs ofertą ir sutikęs sudaryti sutartį – akceptantu. Remiantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika galima daryti prielaidą, kad „vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų.“ 29 Tačiau šiuolaikinės tradicinį visuomenės bendravimą pakeitė internetas ir perkėlė jį į virtualią erdvę. Interneto dėka atsirado galimybės sudaryti sandorius, peržengiančius valstybės sienas, neiškeliant kojos iš namų. Sandoriai sudaromi greičiau ir paprasčiau. Elektroninė komercija siejama išimtinai su sandoriais, atliekamais internetu, t.y. internetine komercija. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas elektroninę komerciją apibrėžia kaip „informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir kitą su informacinės visuomenės paslaugų teikimu susijusią veiklą.“ 30 „Lyginant su internetu sudaromomis sutartimis, susitarimai, sudaromi EDI pagalba skiriasi tuo, kad EDI yra naudojamas tik B2B elektroninėje komercijoje ir yra neprieinamos vartotojui. EDI dažniausiai naudojamas atskirose pramonės šakose, 27Mikelėnas,V., (2003). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Vilnius: Justitia. P167. 28 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1, 6.154 str. 1 d. 29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriausteisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. kasacinė byla Nr. 3K-3- 81/2011. 30 Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas. Žin. ( 2006, Nr. 65 – 2380; TAR identifikacinis Nr.1061010ISTA000X-614) 2 str. 1d. 15 įtraukiant tik ribotą skaičių partnerių“. 31 EDI (angl. – electronic data interchange) – sąvoka išvertus iš anglų kalbos reiškia elektroninį apsikeitimą duomenimis. Kitaip tariant, kalbama apie techniką, kuri leidžia, vietoj tradicinio apsikeitimo dokumentais (siuntimas paštu), ofertą ar akceptą pateikti kompiuterio pagalba. Programinė įranga yra būtina norint, kad abi šalys pasirašytų duomenų apsikeitimo sutartį, kurioje yra aptarta kokie kodai ar šriftai bus naudojami verslo sandorių sudaryme. Oferta tokiuose sandoriuose yra tam tikras numatytas kodas. Akceptu yra laikomi visiškai atskiri kodai. Savo esme Elektroniniai sandoriai yra kaip ir tradiciniai verslo sandoriai, su taisyklėmis, kurios pritaikytos paprastiems sandoriams. Tačiau nuo įprastinių verslo sandorių Elektroniniai skiriasi tuo, kad jie yra užfiksuojami elektroninėje formoje. Elektroninį sandorį galima sudaryti naudojant skirtingas priemones, tačiau elektroninių sutarčių sudarymo atveju oferta ir akceptas pasireiškia ne vienodai. Apibendrinant galima teigti, kad Elektroniniai sandoriai savo esme, yra tokie pat kaip ir tradiciniai sandoriai, todėl jiems privalo būti taikomos tradiciniams sandoriams sukurtos taisyklės (elektroninės formos nediskriminavimo principas). Elektroniniai sandoriai nuo tradicinių sandorių skiriasi visų pirma tuo, jog jie yra sudaromi ir užfiksuojami ne materialioje, o elektroninėje formoje. Kiekviena iš priemonių, leidžiančių sudaryti elektroninį sandorį, suteikia skirtingas sandorio sudarymo galimybes, todėl, elektroninių sutarčių atveju, oferta, akceptas ir sandorio sudarymo momentas, šiose priemonėse pasireiškia nevienodai. 3.1Oferta ir Akceptas Civilinis kodeksas pateikia tokį sutarties apibrėžimą: „sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais“. 32 Vadinasi, oferta laikomas pasiūlymas sudaryti sutartį.“Oferta – tai pasiūlymas, turintis kai kurių individualizuojančių požymių ir sukeliantis įstatymo numatytus teisinius padarinius, tiek asmeniui, pateikiančiam tą pasiūlymą (oferentui), tiek ir asmeniui, kuriam pasiūlymas yra skirtas (akceptantui).“ 33 Apibendrinant šias sąvokas, galima teigti, kad įvairiuose apibrėžimuose oferta laikomas oferento pasiūlymas, pažadas, pareiškimas sudaryti sutartį pagal ofertoje nurodytas 31 Civilka, M., Lamanauskas, T., Osinaitė ir kt. (2004). Informacinių technologijų teisės. Vilnius: NVO Teisės institutas. p. 290. 32Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1,.6.156 str. 3 d. 33Ambrasienė, D., Baranauskas,E., Bublienė, D.,Solveiga Cirtautienė, S.,..., Usonienė, J. (2006). Civilinė teisė. Prievolių teisė: Vadovėlis (3-ioji laida. ed.). Vilnius: MRU Leidybos centras. p.119. 16 sąlygas. Teisingiausia ofertą yra laikyti pasiūlymu. Taip galima teigti dėl to, kad susitarimas yra pasiekiamas vienai šaliai pateikiant pasiūlymą, o kitai išreiškus sutikimą. Sutarties sudarymas sukelia reikšmingus padarinius abiems šalims, ofertos turiniui ir jos pareiškimui įstatymas kelia griežtus reikalavimus. Oferta yra valios išraiškos aktas, kuriame atsispindi asmens valia, norinčio sudaryti sutartį su vienu ar keliais asmenimis. Oferentas turi suvokti ofertos teisinius padarinius ir turi turėti ketinimą sukurti teisinius santykius. Ofertos teisinė prigimtis – tai vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos Auksčiausiojo Teismo praktikoje oferta apibūdinama, kaip „vienašalis sandoris, kuriuo siūloma sudaryti sutartį.“ 34 Svarbu yra tinkamai nustatyti sutarties sudarymo momentą. Nuo sutarties sudarymo momento priklauso, kada šalims atsiranda teisės ir pareigos. Akcepto sampratą pateikia CK 6.173 straipsnio 1dalis: „akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas.“ 35 Akcepto formą lemia sutarties sudarymo aplinkybės: jei oferta pareikšta žodžiu , sutikimas paprastai turi būti taip pat žodinis. Jei ofertoje yra nurodytas specialus akceptavimo būdas, tuomet turi būti akceptuojama būtent šiuo būdu. Akceptas turi būti atliktas raštu, jei pagal įstatymą rašytinės sutarties formos nesilaikymas daro ją negaliojančia, arba jei akceptas galėtų būti išreikštas žodžiu, tačiau oferentas prašo, kad tai būtų atlikta raštu. Jei šalių susitarimas nereikalauja rašytinės sutarties formos, užtenka žodinio akcepto. „Ofertos ir akcepto atskyrimas reiškia, kad abu pareiškimai nėra padaromi vienu metu. Oferta turi aplenkti akceptą.“ 36 Apibendrinant galima teigti, kad pirma viena šalis pareiškia ofertą, tuomet pagal ofertos sąlygas kita šalis pareiškia akceptą. Norint pripažinti sutikimą akceptu, jis turi atitikti tam tikras sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika palaiko poziciją, „kad paprastas pasiūlymo gavimo patvirtinimas ar susidomėjimo pasiūlymu išreiškimas yra nepakankami pripažinti šiuos veiksmu akceptu.“ 37 Akceptas įsigalioja ir sukelia teisinius padarinius tada, kai pasiekia oferentą. Akceptantas gali ir nesutiki su ofertoje išdėstytomis sąlygomis. Tokiu atveju jis gali siųsti akceptą su išlygomis, kuris nėra pripažįstamas akceptu. Šis laikomas priešpriešine oferta. Civilinis kodeksas numato keletą sąlygų, kad akceptas yra laikomas sutikimu:  turinys atskleidžia, kad tai yra akceptas, o ne priešpriešinė oferta;  visi siūlomi pakeitimai turi būti neesminiai - jie neturi iš esmės keisti ofertos sąlygų; 34 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. kasacinė byla Nr. 3K-3- 168/2009. 35 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1,. 6.173 str. 1d. 36Kelsen, H. (2002). Grynoji teisės teorija (Atviros Lietuvos knyga). Vilnius: Eugrimas.p.216 37 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. kasacinė byla Nr. 3K-3- 219/2009 17  oferentas, gavęs tokį akceptą, nedelsdamas nepareiškė nesutikimo su pateiktomis išlygomis. 38  Oferta ir akceptas gali būti atšaukti. Įstatyme yra numatyti tik du atvejai, kai oferta gali būti atšaukta:  oferta negali būti atšaukta kai yra nustatytas akceptavimo terminas;  kai akceptantas turėjo pagrindą manyti, kad oferta neatšaukiama. 39 Vartojimo rinkoje populiarėja paslaugų ir prekių įsigijimas ne tik tradicinės komercijos būdu, bet naudojant ir ryšio priemones. Elektroninės komercijos spartus vystymasis lemia poreikį saugoti vartotojus sudarančius elektronines sutartis. Kadangi visoms sutartims sudaryti yra būtina šalių valia, norint sudaryti teisiškai įpareigojančią sutartį elektroniniu būdu, būtina tinkamai pareikšti ofertą ir akceptą. Elektroninių sutarčių sudarymo momentui nustatyti yra svarbu, kada gaunami elektroniniai pranešimai ir kada jie įsigalioja. Sutarties sudarymo momentas yra svarbus, nes nuo jo priklauso kam tenka atsakomybė dėl sutarties pažeidimo, E – kontraktų sudarymo momento, tiksliau akcepto įsigaliojimo momentui nustatymui doktrinoje taikomos keturios teorijos (jei šalys nesusitaria kitaip). Sutarčių laisvės principas leidžia pačioms šalims rinktis, kokiu būdu jos sudarys sutartį, taip pat leidžia susitarti dėl sutarties turinio. Šis teisės principas lemia, kad galima sudaryti sutartis ne tik žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, bet kitais būdais, vienas iš jų elektroninės sutartys. E- sutarčių atžvilgiu svarbus yra CK 1.73 str. 2 d., ir 1.76 str.2 d. kuriose yra teigiama, kad rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduodami telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitais įrenginiais jei:  yra užtikrinta teksto apsauga;  galima identifikuoti parašą; 40  yra pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti ( negalima remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti). 41 Taikant elektroninių sutarčių nediskriminavimo principą turi būti sudaroma galimybė sudaryti teisiškai įpareigojančias sutartis Internete. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant ar pasiūlymas įsigyti prekes ar paslaugas Internete yra laikomas oferta, kiekvienu konkrečiu atveju reikia 38 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1,6.178str.2d. 39Ibid1,6.169 str.2d. 40Ibid 1, 1.73 str. 2 d. 41Ibid 1, 1.76 str.2 d. 18 identifikuoti bendruosius ofertos požymius. Dažniausiai prekių- paslaugų siūlymas Internete laikoma kvietimu pareikšti ofertą. 3.2Teisinės nesusitarimo pasekmės CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams.“ 42 Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti nesąžiningo elgesio derantis teisiniai padariniai. Pareiga elgtis sąžiningai vykstant deryboms taip pat apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Kai derybų metu šalis elgiasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Tačiau netgi nustačius, kad viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir yra atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius, privalu tirti ir vertinti kitos šalies elgesį, vykdant preliminariąją sutartį. Pripažinus, kad kita šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsnio 1 dalimi, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. 43 Tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuoti CK 6.163 straipsnio 3 dalyje išvardyti pagrindai –„šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus.“ 44 Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė, 45 jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Tuo tarpu „skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.“ 46 , tačiau taip pat turi būti nustatyta. Jeigu derybas šalis nutraukė dėl to, kad negali sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad „taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, 42 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1, 6.163 str. 1 d. 43 Ibid 1,6.259 str. 1 d. 44Ibid 1, 6.163 str. 3 d. 45Ibid 1, 6.245 str. 4 d. 46Ibid 1, 6.248 str.1 d. 19 t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta.“ 47 Galima teigti, kad, ketinančios sudaryti sutartį šalys, jau ikisutartinių santykių metu įgyja abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai 48 , ši pareiga yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse išaiškino, kad sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties. Draudimas nutraukti toli pažengusias derybas paaiškinamas tuo, kad tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas - „jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius“ 49 , tačiau įstatymų leidėjas nenurodo, kokie nuostoliai turėtų būti atlyginami preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, tik nurodo, kadšalis privalo atlyginti padarytus nuostolius. Kaip teigia Ambrasienė (2012) „neginčijama, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju šaliai yra kompensuojamos tiesioginės derybų išlaidos ir prarastos galimybės piniginė vertė“ 50 , Taip pat manytina, kad šiai nuostolių grupei turėtų būti patektos ir išlaidos, patirtos atliekant darbus, kurie buvo tiesiogiai susiję su pasirengimu sudaryti pagrindinę sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ikisutartiniuose santykiuose apie atlygintinus nuostolius suformavęs tai, kad nesąžiningos šalies gauta nauda, nurodyta kaip nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos. Taigi sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai. 51 Manytina, kad ikisutartinių santykių preliminariosios sutarties specifika neleidžia sutarties šalims net ir šiame etape įgyti visišką tikrumą dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis. Todėl teisinio santykio šalys turi prisiimti riziką, kad pagrindinė sutartis gali būti ir nesudaryta. 47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. kasacinė byla Nr. 3K-3- 488/2010. 48 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Supra note 1, 6.163 str. 1 d. 49 Ibid 6.165 str. 4 d. 50 Ambrasienė, D. (2012). Atsakomybės už preliminariosios sutarties nevygdymą problemos. Jurisprudencija 19(2). p 566. 51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d.kasacinė byla. Nr. 3K-P- 382/2006. 20 Veiklos rizikos prisiėmimas reiškia, jog asmuo suvokia, kad tam tikri reiškiniai nėra visiškai prognozuojami, tačiau sutinka prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, nežinodamas tikslios jų baigties. CK 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai toliau vykdoma, tačiau atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes. Pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiems sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų. Tam, kad būtų nustatyta, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Esminiu sutartinių prievolių pasikeitimu laikomos aplinkybės, kuomet iš esmės didėja įvykdymo kaina, arba sumažėja gaunamas įvykdymas. 52 Pažymėtina, yra tai kad būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, nes priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų. Pagal šios dalies nuostatas, pirmenybė teikiama šalių susitarimui: kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Tik tada, jeigu šalims nepavyksta susitarti, jos abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. 53 „Sutartinių santykių nebuvimą būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu įstatymas imperatyviai reikalautų, kad šalys savo susitarimą įformintų tam tikra specialia forma, ir imperatyviai nustatytų, kad formos reikalavimų nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!