Darbuotojo laikinasis nedarbingumas ir jo teisinės pasekmės

ĮVADAS Temos aktualumas. Galime teigti, kad kiekvienas dirbantis asmuo yra susidūręs ar bent girdėjęs sąvoką laikinasis nedarbingumas. Tačiau kokiais tiksliais atvejais jis suteikiamas, kuriam laikui bei kokia proceso tvarka laikinasis nedarbingumas nustatomas, o tuo labiau ar laikinasis nedarbingumas kontroliuojamas, – daugeliui į šiuos klausimus atsakyti būtų keblu. Tad kiekvienam darbingam ar besiruošiančiam dirbti asmeniui šie nagrinėjami klausimai yra svarbus bei aktualūs, o jų žinojimas, padeda sutaupyti ne tik laiko, bet ir išvengti neigiamų teisinių pasekmių. Darbo tikslas bei uždaviniai. Apibrėžti laikinojo nedarbingumo sampratą bei nustatymo pagrindus, nuosekliai pereinant prie keliamų teisinių padarinių atskleisti svarbiausius teorinius momentus. Tai bus atliekama per nurodytus uždavinius. Pirmiausia, apibrėžiama laikinojo nedarbingumo sąvoka bei nustatymo pagrindai Šis uždavinys reikalingas perprasti darbo objektą – laikinąjį nedarbingumą bei išsiaiškinti kokiais atvejais bei kokiems asmenims jis suteikiamas. Po to, pereinama prie esminio aspekto – padarinių bei probleminių klausimų nagrinėjimo kurį sukelia laikinojo nedarbingumo faktas – išmoka, jos dydis, poveikis darbo santykiams bei privalomas elgesys laikinojo nedarbingumo metu. Galiausiai, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, aptariamas konkretus atvejų sąrašas kada ir kokiomis sąlygomis laikinasis nedarbingumas suteikiamas karantino laikotarpiu. Tyrimo metodai. Darbe naudojami šie metodai – lingvistinis, sisteminis ir loginis analizės. Lingvistinio metodo būdu aiškinama laikinojo nedarbingumo samprata įtvirtinta teisės aktuose bei kitoje teisinėje literatūroje. Pasitelkiant sisteminį mokymo metodą nuosekliai pereita nuo pagrindinių teorinių aspektų prie nagrinėjamos temos problematikos dėstymo. Loginis analizės metodas padėjo nagrinėti specialiąją norminę literatūrą bei įžvelgti pagrindines problemas susijusias su laikinuoju nedarbingumu ir darbo santykiais. Svarbiausi šaltiniai. Atskleisti laikinojo nedarbingumo sampratą padėjo užsienio mokslininkų literatūra, tokių kaip K. Alexanderson, S. Whitaker, P. Taylor. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas padėjo išanalizuoti asmens pripažinimo laikinai nedarbingu taisykles, aptarti ligos išmokos dydį trukmę, mokėjimo tvarką ir pan. Nagrinėjant Lietuvos Respublikos darbo kodeksą buvo sprendžiami klausiai dėl darbo santykių teisinių padarinių laikinojo nedarbingumo metu. 3 1. LAIKINOJO NEDARBINGUMO SAMPRATA 1.1. Sąvoka Laikinasis nedarbingumas nuosekliai tyrinėjamas reiškinys. Tai atliekama vadovaujantis pateikta įvairių organizacijų medžiaga, registruotais sergamumo duomenimis, sveikatos priežiūros paslaugų teikėju analize, draudimo bendrovių medžiaga ir pan. Tačiau tiksli bei išsami laikinojo nedarbingumo sąvoka nėra aiškiai apibrėžta. Tai pažymėjo ir Alexanderson (1998), – laikinasis nedarbingumas dėl ligos nėra aiškiai suformuluotas reiškinys, tad galima tik remiantis moksliniuose tyrimuose pateikta analize skirsti laikinąjį nedarbingumą į tam tikras keturias kategorijas. Pradedant pagrįstuoju laikinuoju nedarbingumu, kuris yra nesusijęs su paties asmens sveikata. Taip pat pagrįstasis laikinas nedarbingumas – susijęs su asmens sveikata. Nepagrįsti nedarbingumo tipai – nesusijęs su asmens sveikata bei nepagrįstas susijęs su asmens sveikata laikinasis nedarbingumas. Pagrįstasis laikinasis nedarbingumas nesusijęs su asmens sveikata, pagal Alexanderson, gali būti suprantamas kaip atostogos, taip pat studijos arba mokymasis, sergančio šeimos nario priežiūra, tėvystės atostogos, įvairios asmeninio pobūdžio priežastys, pavyzdžiui – laidotuvės. Pagrįstasis laikinasis nedarbingumas susijęs su sveikata, tai dažniausiai įvairaus pobūdžio ligos, arba situacija kai asmeniui dėl tam tikrų priežasčių yra sutrikusi sveikata, tai pavyzdžiui – liga, kuri yra patvirtinta gydytojo, taip pat nėštumo bei gimdymo atostogos, apsilankymas sveikatos priežiūros institucijose ir pan. Nepagrįstasis laikinojo nedarbingumo tipas gali būti nesusijęs su asmens sveikata tai pavyzdžiui – asmeninės priežastys be tam tikro pagrindo, bandymai išsisukti, tinginystė, kažkokie nenumatyti atvejai ar netgi streikas. Ir paskutinis nedarbingumo tipas remiantis Alexanderson teikiama medžiaga – nepagrįstasis nedarbingumas susijęs su asmens sveikata. Tai galėtų būti suprantama kaip gydytojo nepatvirtinta liga arba nepagrįstas nedarbingumas kai asmuo kovoja su stresu. Svarbu suprasti ir tai, kad laikinasis nedarbingumas yra kompleksinis reiškinys, kuris yra stipriai įtakojamas ir kitų, ne tik sveikatos veiksnių (Whitaker, 2001, p. 420-424). Iš tiesų, laikinasis nedarbingumo atsiradimas neretai yra kildinamas iš ligos – arba kitaip iš tam tikro sveikatos sutrikdymo, tačiau svarbu suprasti, kad liga bei nedarbingumas nėra tapačios sąvokos. Analizuojant nedarbingumo samprata didelę reikšmę daro įvairūs socialiniai, ekonominiai, darbuotojų ar profsąjungų veiksniai. Galime teigti, kad ypač didelę reikšmę turi pats žmogaus suvokimas apie ligą ar jo sveikatos būklę. Tai jo paties įsitikinimas kaip jis jaučiasi, įprotis sirgti, motyvacija eiti i darbą, poreikis dirbti ir pan. Yra 4 nustatyta, kad nemažai darbuotojų ateis į darbą , kai kiti tokiomis sąlygomis pasirinks sirgti (Taylor, 1974, p. 33). Visuotinė lietuvių enciklopedija, pateikia abstrakčią sąvoką, ir aiškina laikinąjį nedarbingumą kaip negebėjimą dirbti dėl ligos, traumos ar kitų priežasčių nustatytų teisės aktuose (Visuotinė lietuvių enciklopedija, Stripeikienė, J.,[interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/laikinasis-nedarbingumas/ [žiūrėta: 2020-11-30]). Tačiau kaip jau ir minėta, liga gali būti laikoma tik kaip viena iš laikinojo nedarbingumo priežasčių, o po ligos sąvoka slypi gilesnė samprata bei nedarbingumo problematika, kuri ir bus aiškinama tolimesniame darbe: socialinės garantijos, asmens teisė į ligos išmoką, santykiai su darbdaviu ir pan. 1.2. Nustatymo pagrindai 1.2.1. Asmens pripažinimo laikinai nedarbingu taisyklės ir elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimas Visuomenėje yra paplitęs klausimas, ko imtis susirgus? Iš tiesų, egzistuoja tam tikros taisyklės bei tvarka norint būti pripažintu laikinai nedarbingu – tai taisyklės, kurių laikymasis lemia sklandų darbo santykių tęstinumą. Pirmasis ir svarbiausias aspektas pasijutus blogai – nedelsiant kreiptis pas sveikatos priežiūros specialistą. Suteikdamas konsultaciją gydytojas, atlieką tam tikrą apžiūrą, aprašo asmens savijautą, simptomus – įvertina bendrą žmogaus sveikatos būklę. Labai svarbus elementas – elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimas. Kokia tvarka ir kokiems asmenims gali būti suteikiamas šis pažymėjimas, reglamentuoja Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės. Gydytojas išduodamas šį pažymėjimą, pateisina neatvykimą į darbą ir suteikia pagrindą asmeniui gauti ligos socialinio draudimo išmoką arba motinystės socialinio draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005m. birželio 30d. įsakymas Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“). Elektroninis pažymėjimas yra prilyginamas dokumentui, turintis visus reikiamus rekvizitus ir yra patvirtinamas gydytojo parašu, taip informacija yra pateikiama darbdaviui apie asmens nedarbingumą tam tikru laikotarpiu. Pažymėtina tai, kad asmeniui būtų suteikiamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas – asmuo turi atitikti tam tikrus kriterijus, t. y., būti apdraustas ligos socialiniu 5 draudimu, ar motinystės socialinių draudimu bei kitomis būtinomis draudimo formomis, o šių taisyklių laikymąsi kontroliuoja bei prižiūri Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai, tačiau apie tai plačiau bus dėstoma tolimesniame darbe. Nedarbingumas asmeniui yra suteikiamas nuo pat nedarbingumo praradimo dienos bei tęsiamas pagal poreikį, t. y., kol asmuo taps pajėgus atlikti darbo funkciją. Jei asmeniui suteikiamas tam tikras ilgalaikis imobilizavimas, skiriamas gulimasis rėžimas, laikinasis nedarbingumas gali būti tęsiamas ir telefonu – gydytojas aprašo asmens savijautą bei tęsia gydymą, teikia rekomendacijas. Kaip jau aptarta anksčiau, pirmasis žingsnis gauti laikinai nedarbingo asmens statusą – kreiptis pas sveikatos priežiūros specialistą nedelsiant. Tačiau iškyla tam tikra problematika, visuomenei gali kilti klausimas, ką daryti susirgus savaitgalį ar šventinę dieną, vėlų vakarą, naktį ir pan. Pasak advokatų kontoros „Triniti“ asocijuojančios partnerės, teisininkės Giedrės Čiuladienės, būtina prisiminti, kad elektroninį nedarbingumo pažymėjimą gali išrašyti budintis gydytojas, kitoje gydymo įstaigoje nei paprastai lankomasi. Tačiau jei laikinąjį nedarbingumą išduoda priėmimo skyriuje dirbantis budintis gydytojas, laikinasis nedarbingumas suteikiamas ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms. Tokiu atveju, kai paskutinė trečioji laikinojo nedarbingumo diena sutampa su poilsio ar šventine diena – nedarbingumas tęsiasi iki pirmos po jos sekančios dienos pagal kalendorių. Jei rentgeno būdu asmeniui patvirtinamas kaulų lūžis, raiščių plyšimas ar trūkimas, būdintis traumatologas, chirurgas pažymėjimą gali išduoti ne ilgesniam laikui, kaip 10 kalendorinių dienų laikotarpiui. Toliau gydymas tęsiamas bei būtina kreiptis į savo gydymo įstaigos specialistus ir šis laikotarpis gali būti tęsiamas pagal poreikį. Kaip jau aptarta anksčiau, sutrikus sveikatai – kreipiamės pas sveikatos priežiūros specialistus. Šeimos gydytoją, esant nenumatytiems atvejams – pagalbą bei laikinąjį nedarbingumą suteiks budintis gydytojas. Tačiau iškyla klausimas, ar būtina apie tai pranešti darbdavį, taip pat ar situacija keičiasi dirbant keliose darbovietėse. Iš tiesų, tinkamai informuoti darbdavį apie sveikatos būklę svarbu, o jei dirbama ne vienoje darbovietėje – būtina informuoti visus darbdavius kiek asmuo turi. Tuomet, po informavimo darbdavys privalo už pirmąsias 2 ligos dienas apskaičiuoti ligos išmoką sutampančią su asmens grafiku bei užpildyti bei pateikti NP-SD pranešimą „Sodrai“. Svarbi taisyklė, norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“ biudžeto, įtvirtina tai, kad pateikus prašymą vieną kart, kaskart asmeniui susirgus ligos išmoka bus skiriama automatiškai, prašymas pildomas internetu – ar atvykus į „Sodros“ skyrių (Sodra. Ką daryti jei susirgau? [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija- gyventojams/susirgau-arba-slaugau-seimos-nari/ka-daryti-jei-susirgau [žiūrėta 2020-11- 6 30]). Žinoma, tinkamai informuoti darbdavį svarbu, būtina įvykdyti tam tikrus formalumus, bet vienas dalykas yra ypatingai svarbus ir jo būtina laikytis viso laikinojo nedarbingumo metu, tai – elgesio taisyklės nedarbingumo metu. Šių aspektu ignoruoti negalime bei plačiau juos aptarsime tolimesniame darbe. Na o žinoma pasveikus, t. y., pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui – grįžtame į darbą. Jei būtina tęsti gydymą ir tai nustatoma gydytojo, sveikatos priežiūros specialistas, išduos naują laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. 1.2.2. Kriterijai kuria užtikrina teisę gauti ligos išmoką Analizuodami elektroninių pažymėjimų išdavimo taisykles pažymėjome, kad asmeniui, būtų suteikiamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, o vėliau ir – ligos išmoka, žmogus turi atitikti tam tikrus kriterijus. Esminiai aspektai yra numatyti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, kuris nurodo asmenis kurie yra draudžiami ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu bei numato teisę į šių draudimo rūšių teikiamas išmokas. Tad remiantis šiuo įstatymu elektroninis nedarbingumo pažymėjimas bei teisė gauti ligos išmoka yra skiriama šių asmenų ratui:  asmenims apdraustiesiems ligos socialiniu draudimu;  asmenims kurie dėl tam tikrų aplinkybių tampa laikinai nedarbingais ir dėl šios priežasties praranda darbo pajamas, išskyrus Ligos ir motinystės įstatyme nurodytus atvejus;  turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba kitaip, ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutiniuosius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą iki laikinojo nedarbingumo pradžios. Tačiau egzistuoja keletas išimčių kurias būtina aptarti, pavyzdžiui kokia tvarka ligos išmoka skiriama asmenims iki 26 metų, kurie natūralu, įstatymiškai būtinojo darbo stažo neturės, nes mokėsi mokykloje, t. y., pagal bendro ugdymo programą ar profesinio ugdymo programą taip pat studijavo aukštojoje mokykloje ir pan. Šie asmenys turi teisę ligos išmoką gauti, jei laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo tam tikros mokomosios programos baigimo ar išsilavinimo įgijimo, pateikus tai įrodantį dokumentą. Taip pat, privalomosios pradinės karo tarnybos nariams ar asmenims atliekantiems krašto apsaugos tarnybą taikomos tam tikros išimtys: šiems asmenims ligos išmoka, taipogi, suteikiama, neturint privalomojo darbo stažo, nes kariai draudžiami valstybės lėšomis, pensijų, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų, motinystės, profesinių ligų socialiniu draudimu, 7 apskaičiuojant įmokas nuo minimalios mėnesinės algos patvirtintos Vyriausybės. Tačiau privaloma sąlyga – pertrauka nuo karių statuso pasikeitimo negali būti ilgesnė nei 3 mėnesiai. Reikiamas darbo stažo neturėjimas pateisinimas ir asmenims kurie stažo skaičiavimo metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Šiam asmenų ratui, ligos socialinio draudimo darbo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio – kuris buvo iki vaiko gimimo. Kalbant apie asmenis, kurie turi darbo ar tarnybos santykius, galioja kitokia specifika. Ligos išmoka teikiama, jei teisė ją gauti atsirado būtent šių darbo tarnybos laikotarpiu, į kurį įeina ir bandomasis laikotarpis, taip pat atleidimo iš darbo diena. Ši teisė gauti išmoką suteikiama, netgi asmenis kurie neturi darbo ar tarnybos socialinio draudimo stažo, jei laikinasis nedarbingumas prasidėjo tuo metu, kai šie asmenys buvo laikomi apdraustaisiais. Tad galime daryti išvada, kad kertinis kriterijus ligos išmokos skyrimui – elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, o jis suteikiamas tik asmenims apdraustiems privalomu ligos socialiniu draudimu. Minimalus, įtvirtintas įstatyme numatytas socialinio draudimo stažas – būtinas. Tačiau svarbu tai, kad tam tikram asmenų ratui, dėl jų socialinio statuso ypatybių, ligos išmoka teikiama, netgi neįgijus įstatyme numatyto socialinio draudimo stažo. Atvejų sąrašas, kada ligos išmoka skiriama, asmenims turintiems teisę ją gauti, remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu: Ligos išmoka skiriama Esant traumai ir ligai Sergantiems šeimos nariams prižiūrėti (jei slaugymo poreikį nustato gydytojas) Dėl užkrėčiamų ligų plitimo ar epidemijų metu nušalintiems nuo darbo Asmenims kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose teikiančiose ortopedines ar protezavimo paslaugas Vaiko priežiūrai, jei pagal pradinio ar priešmokyklinio ugdymo programą nustatytas infekcijų plitimą ribojantis rėžimas Vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos,dėl savo ar kito vaiko iki 3m., kurio priežiūrai suteiktos atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko slaugyti Apdraustiems asmenims, tapus laikinai nedarbingais dėl ląstelių, audinių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu 8 Analizuojant kriterijus ligos išmokos skyrimui, vartojame sąvoką: ligos socialinio draudimo stažas. Jau aptarėme, koks minimalus stažas užtikrina teisę į ligos išmoką. Tačiau vertėtų įsigilinti, kas būtent sudaro šį stažą. Galime teigti, kad tai yra tam tikri laikotarpiai, per kuriuos mokamos ar turėjo būti mokamos įmokos ligos socialiniam draudimui. Taip pat laiko tarpas per kurį asmuo gavo ligos ( įskaitant darbdavio apmokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės ar tėvystės išmokas, vaiko priežiūros , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, nedarbo bei dalinio darbo išmokas (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, 2000). Asmenys kurie dirba savarankiškai (išskyrus sportininkai ar atlikėjai, kurių pajamos gaunamos pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla), socialinio draudimo stažas yra nustatomas pagal socialinio draudimo įmokas. Mokant šias įmokas nuo minimalaus darbo užmokesčio sumos, įgyjamas vienam mėnesiui lygus socialinio draudimo stažas. Jei įmokos mokomos nuo mažesnio ar didesnio darbo užmokesčio, socialinio draudimo stažas nustatomas proporcingai – arba didesnis, arba mažesnis. Kalbant apie asmenis, kurie gauna pajamas iš tam tikros atlikėjo veiklos pagal autorines sutartis, ar sportininko profesijos, nesiverčiant individualia atitinkama veikla, socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Atitinkamai, jeigu šios įmokos priskaičiuojamos nuo minimalios mėnesinės algos dydžio sumos – įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Atvejai kai įmokos priskaičiuotos nuo didesnės ar mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas, vėlgi, skaičiuojamas proporcingai didesnės ar mažesnės pusės link. Svarbu pažymėti tai, kad ligos socialinio draudimo stažas, apskaičiuojamas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatytos tvarkos. Taigi, aptarus pagrindinius kriterijus, kurie užtikrina teisę į tam tikrą socialinę paramą – nedarbingumo išmoką, galima įvardinti konkrečias sąlygas, kurias asmuo turi atitikti, norintis šią išmoką gauti: asmuo – laikinai nedarbingas ir turi gydytoji išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą prarastos darbo pajamos dėl laikinojo nedarbingumo asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu. Ligos ir motinystės. laikinasis nedarbingu mas atsirado darbo santykių metu asmuo yra įgyjęs reikalingą socialinio draudimo stažą. 9 2. LAIKINOJO NEDARBINGUMO KELIAMI PADARINIAI 2.1. Nedarbingumo išmoka: 2.1.1. Trukmė Laikinasis nedarbingumas kaip socialinis reiškinys nepraeina be padarinių. Sveikatos priežiūros atstovui suteikus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą atsiranda tam tikri įpareigojimai bei teisės asmeniui. Viena iš asmens teisių – teisė į laikinojo nedarbingumo išmoką. Jau aptarėme kokiais atvejais ir kokiems asmenims išmoka teikiama, tad šiame skyrelyje labiau pasigilinsime į pačius ligos išmokos mokėjimo mechanizmus. Pradedant kalbėti apie ligos išmokos trukmę svarbu pabrėžti kertinį dalyką – nėra vieno vienintelio nustatyto termino-laikotarpio nedarbingumo išmokos teikimui. Kiekvienu konkrečiu atveju ligos išmokos skyrimo laikotarpis bus skirtingas, pavyzdžiui, išmokos mokėjimo trukmė skirsis asmeniui susižalojus, t. y., traumos atveju, skirtingai nei nuo dėl tam tikrų užkrečiamųjų ligų protrūkio nušalintiems nuo darbo asmenims, ir pan. Taip pat išmokos trukmė gali skirtis slaugant šeimos narį, vaiko priežiūrai ir pan. Tačiau yra bendrosios taisyklės apibūdinančios ligos išmokos trukmę. Apdraustiesiems asmenims tapusiems laikinai nedarbingiems dėl traumos ar ligos, taip pat asmenims kurie nušalinti nuo darbo pareigų dėl užkrečiamųjų ligų protrūkio bei kuriems reikalingos ortopedinės ar protezavimo paslaugos, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Jau trečiąją nedarbingumo dieną ligos išmoka mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir teikiama tol kol asmuo atgaus darbingumą, ar iki darbingumo lygio nustatymo dienos . Jei asmeniui yra būtinas profesinės reabilitacijos poreikis, ligos išmoką asmuo gaus iki pirmosios dienos reabilitacijos programoje. Dėl ligos ar traumos praradusiems darbingumą asmenims, dėl užkrečiamųjų ligų protrūkio bei lankymosi protezavimo, ar ortopedinių paslaugų įstaigoje, asmenys ligos išmoką po atleidimo iš tarnybos ar darbo dėl tos ligos, dėl kurių asmuo tapo nedarbingas, išmokama mokama ne daugiau kaip 5 dienas, žinoma jeigu asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, 2000). 10 2.1.2. Dydis ir mokėjimo tvarka Turbūt nesuklysime teigdami, kad laikino nedarbingumo išmokos dydis bei mokėjimo tvarka, tam tikros garantijos – vienas iš labiausiai dominančių aspektų visuomenę, kalbant laikinojo nedarbingumo klausimais. Iš tiesų, jau aptarėme, kad tam tikrais konkrečiais atvejais, pirmąsias dvi nedarbingumo dienas apmoka darbdavys. Kaip toliau tęsiamas išmokos mokėjimas suprasti yra kebliau. Darbdavys, mokėdamas už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, turi laikytis šių taisyklių: išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 procento darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio bei negali viršyti 100 procentu vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio. Toliau ligos išmokos mokėjimas tęsiamas remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis ir yra lygus 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, 2000). Kompensuojamasis uždarbis pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, 2000). Apdraustojo asmens pajamas plačiąja prasme galime suprasti kaip įmokas ligos socialiniam draudimui, taip pat apdraustam asmeniui priskaičiuotos tėvystės, ligos bei kitokio pobūdžio išmokas. Iškart atsiradus teisei į ligos išmokos gavimą – ligos išmoka mokama, tačiau dėl jos privaloma kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos. Yra atveju kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik ligai pasibaigus, tuomet, galioja atitinkama tvarka – nuo teisės gauti išmoką dienos, bet jei kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo skyrimo dienos. Sprendimas dėl išmokos skyrimo yra priimamas ne vėliau nei per 10 darbo dienų asmeniui pateikus prašymą Valstybinio socialinio draudimo teritoriniam skyriui. Ne vėliau nei per 7 dienas nuo sprendimo laikinojo nedarbingumo išmokai suteikti, pinigai pervedami į gavėjo nurodytą banko sąskaitą. Nedarbingumo išmokos procesas, dydis bei taisyklės – reglamentuojamos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų teikiamomis nuostatomis. Tik laikantis šiame įstatyme numatytų procedūrinių reikalavimų yra užtikrinamas viena iš asmens teisių bei apsaugų laikinojo nedarbingumo metu – ligos išmoka. 11 2.1.3. Atvejai kada išmokama neteikiama Jau aptarėme, kad asmenys turi teisę i nedarbingumą išmoką ir tai yra vienas iš padarinių, kurį sukelia laikinojo nedarbingumo faktas. Tačiau naivu mąstyti, kad bet kokiu atveju ir sąlygomis aptariama išmoka yra teikiama. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, yra numatytos konkrečios sąlygos, kuriomis remiantis, asmuo praranda teisę į nedarbingumo išmokos skyrimą: 2.2. Laikinojo nedarbingumo keliami padariniai darbo santykiams Laikinojo nedarbingumo teoriniai aspektai suteikia bendrąsias žinias apie laikinojo nedarbingumo faktą. Nustatymo pagrindų analizė, išmokos teikimo sąlygos svarbu, bet būtina yra aptarti kokius padarinius laikinojo nedarbingumo faktas sukelia darbo santykiams. Ar darbuotojas turi teisę į tam tikras apsaugas – kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, o galbūt darbdavys gali tam tikrais atvejais "pasinaudoti" darbuotojo laikinojo nedarbingumo būsena. Daugiausia diskusijų keliantis klausimas: ar gali darbdavys atleisti darbuotoją laikinojo nedarbingumo metu? Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – LR DK), 64str., 4 dalimi – atvejais, kada darbuotojas įteikto įspėjimo termino pabaigos metu yra laikinai nedarbingas (jam suteiktas laikinai nedarbingo asmens statusas), įspėjimo termino išmokos neteikimo sąlygos: asmuo apsimetė sergančiu arba susižalojo savo sveikatą asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar piknaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis trauma įgyta atliekant nusikalstamą veiką asmuo pažeidė elgesio laikinojo nedarbingumo metu tvarką asmuo nesilaikė- praleido, įstatymo numatytus terminus 12 pabaiga yra nukeliama iki laikinojo nedarbingumo pabaigos (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 2017). Remdamiesi nurodyta LR DK norma, galime daryti išvadą: darbdavys turi teisę įspėti darbuotoją apie darbo santykių nutraukimą laikinojo nedarbingumo metu, tačiau darbo sutartis gali būti nutraukta, tik pasibaigus darbuotojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiui. Panaši situacija galioja dėl atleidimo iš darbo darbuotojo, dirbančio pagal laikinąją darbo sutartį, atvejais kai terminuotai sutarčiai baigiantis – darbuotojas yra nedarbingas. Remiantis LR DK, 65str., 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, jeigu darbo sutarties dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo pabaigos (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 2017). Bet vėlgi, kyla probleminis klausimas, LR DK 69 str., 2 dalyje teigiama, kad jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau vieną dieną, nei nustatyta darbuotojo ir darbdavio sulygtame laikotarpyje – terminuota darbo sutartis tampa neterminuota. Darbo teisės specialistų nuomone, norėdamas pagerinti darbuotojo padėti, darbdavys gali darbuotojo atleidimo terminą nukelti į pirmąją dieną po darbuotojo nedarbingumo ir tai nereiškia darbo sutarties tapimo neterminuota fakto (Valstybinė darbo inspekcija. Ar galima atleisti darbuotoją baigiantis terminuotai darbo sutarčiai? [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=494 [žiūrėta: 2020-12-02]). Tad galime daryti išvada, remiantis LR DK normomis, – laikinojo nedarbingumo metu, darbuotojai negali būti atleidžiami iš darbo (išskyrus LR DK 57str., 1 dalyje įtvirtintus atvejus), tiek įspėjimo terminas – privalo būti pratęsiamas iki laikinoji nedarbingumo pabaigos, analogiškai – terminuotos sutarties pasibaigimas, šios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti darbuotoją nedelsiant. Kalbant apie laikinojo nedarbingumo įtaką darbo santykiams, svarbu apibrėžti, kaip laikinasis nedarbingumas daro įtaką atostogoms – poilsio laikui nuo darbo funkcijos atlikimo metui. Pavyzdžiui, jei asmenį ištinka trauma, ar atsitinka tam tikrų sveikatos sutrikimų atostogų metu, – kyla klausimas ar asmuo turi teisę atostogas prasitęsti ar persikelti. LR DK 129 str., 1 dalyje teigiama, kad jeigu asmuo negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!