Teisinės sąmonės ir teisinės kultūros sąsajos

Teisinė sąmonė sudaro susiorganizavusios į valstybę visuomenės teisinio gyvenimo pamatą ir organišką sudedamąją jos dalį. Jos atsiradimui ir raidai poveikį daro socialiniai politiniai, ekonominiai ir kultūriniai veiksniai, ji susijusi ir sąveikauja su politine sąmone, morale, me­nu, religija, filosofija ir mokslu.
Teisinė sąmonė atspindi visuomenės teisinį gyvenimą, teisi­nius santykius, teisės nuostatų esmę ir vaidmenį visuomenės, jos socialinių grupių ir asmens sąmonėje.
Teisinė sąmonė yra teisės žinios, galiojančios teisės, teisinės minties, idėjų, susijusių su norimais teisės pokyčiais, vertinimas, t. y. ne tik objekto atspindėjimo rezultatas, bet ir priemonė pa­veikti objektą, visą valstybės teisinę sistemą.
Teisinė sąmonė yra pažiūrų, idėjų, jausmų, nuotaikų teisės atžvilgiu visuma. Ji apima teisės sampratą, požiūrį į teisės vaid­menį, teisės institucijų vaidmenį visuomenėje ir valstybėje, žmo­gaus teisių idėjas, jo atsakomybę kitiems žmonėms, visuomenei ir valstybei. Visuomenės teisinė sąmonė orientuojama į teisingą žmonių santykių reguliavimą, visuomenės vienybės užtikrinimą.
Teisinė sąmonė, būdama svarbiausia sudedamoji visuome­nės teisinio gyvenimo dalis, sąveikauja su kitais teisinės sistemos elementais: teisės normomis, principais, institutais, teisės institu­cijomis, teisėkūra ir teisės įgyvendinimu, su mūsų teisiniais santy­kiais. Teisinės sistemos elementų tarpusavio ryšiai ir sąveika su­daro galimybę suprasti teisinius visuomenės gyvenimo aspektus.
Valstybės viduje ir tarptautiniu mastu teisinė sąmonė glau­džiai sąveikauja su politine sąmone. Konstitucijoje ir kituose tei­sės aktuose įtvirtinti svarbiausi valstybės, jos institucijų pradai, piliečių politinės teisės ir laisvės rodo, kad teisinė sąmonė yra tie­siogiai susijusi su politine sąmone. Politinė sąmonė atspindi vi­suomenės politinius santykius, kurių branduolį sudaro tautų, tau­tybių santykiai, taip pat šių santykius su valstybe. Teisinė sąmo­nė atspindi visuomenės teisinio gyvenimo dalyvių tarpusavio san­tykius. Ji taip pat apima teisinius reiškinius, kurie įtvirtinami po­litiškai, tačiau esmės, vidinės kokybės atžvilgiu nėra politiniai: pavyzdžiui, žmogaus socialinės, ekonominės, kultūrinės teisės, že­mės dirbimo, vandens naudojimo, gamtos aplinkos, darbo ap­saugos taisyklės.
Analizuojant teisės prigimtį, pabrėžiamos jos idėjos, ryšys su morale ir teisingumu, teisė suprantama kaip norminė teisingu­mo išraiška. Toks teisės suvokimas sudaro galimybę išryškinti konkretų istorinį socialinio teisingumo pobūdį, jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!