Verslo organizavimo pagrindai

Verslas įvairiomis formomis klesti jau labai seniai. Jo užuomazgų galima pastebėti įvairiose kultūrose. Verslu užsiėmė romėnai, arabai, finikiečiai, egiptiečiai ir kt tautos Žinoma, tada sąvoka „verslas“ dar neegzistavo, kadangi buvo tik smulkiojo verslo užuomazgos.Pagrindinis tuometinių verslininkų tikslas buvo kuo labiau apgauti pirkėją ir gauti kuo daugiau naudos sau.Todėl verslas ir tapo pajuokos objektu. Įgavo paniekinančią prasmę. Net bažnyčia iki 19 a pradžios smerkė smulkųjį verslą ir vadinamuosius „verslininkus“.
Verslininkystės samprata kūrėsi vystantis žmonių visuomenei, jų veikla nebuvo specialių mokslinių tyrimų objektas.. 15a verslininkais buvo pripažįstami paprasti žmonės Pirmieji bandymai teoriškai įprasminti verslininkystės sampratą vyko tik 17a.
Viduramžiais sąvoka „verslininkas“ vartota dvejopa prasme – verslininkai buvo parodų ir muzikos renginių organizatoriai bei didelių gamybinių ar statybinių projektų vadovai. Jie nieko nerizikavo, tik vadovavo įgyvendinimo darbams, naudodami jiems skirtus išteklius.( Šiuo požiūriu verslinikais klaidingai buvo vadinami tie žmonės, kuriuos mes šiandien vadiname vadybininkais. Verslininkystė nuo valdymo skiriasi tuo, kad verslininkystė apie pokyčių iniciavimą, naujų organizacijų kūrimą, o valdymas – tebevykstančio gamybinio proceso koordinavimą) .
Pirmasis verslininkystės teoretikas yra 18a Anglijos ekonomistas R.Kantiljonas. 1725m jis parengė verslininkystės koncepciją ir laikomas sąvokos „verslininkas“ pradininku.( V- žmogus, kuris perka gamybos priemones, kad pagamintų produkciją ir ją parduotų, siekdamas pajamų, bet nežinodamas kaip seksis, kokiom kainom parduos). Jis pirmas iškėlė versle rizikos sąvoką.
B.Sėjus – kitas verslininkystės teoretikų pats buvo praktikas – jo nuomone V – žmogus, organizgojantis kitus žmones (gamybiniame vienete) darbui. Jis kapitalo pajamas atskyrė nuo verslininkystės pajamų.
18 a jau atskiriamos sąvokos „kapitalo savininkas“ ir „verslininkas“.t.y. atskiriamos kapitalo teikimo ir verslininkystės funkcijos. Tai sąlygojo industrinė revoliucija, atskleidusį kapitalo savininkų vaidmenį versle. Pav. T.Edisonas buvo verslininkas neturėdamas kapitalo t.y. būdamas rizikos kapitalistu. Ekonomistai, skirdami kapitalą nuo verslininko susidūrė su teoriniais sunkumais. Jų nuomone kapitalistas yra atsakingas už savo veiklą ir susiduria su rizika, o verslininkas – nesusiduria.
19-20a verslinikai dažnai buvo tapatinami su įmonių valdytojais.
Tik 20a viduryje susiklostė šiuolaikinio verslo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!